Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Depresija ir šiuolaikinės technologijos – susijusios?

 
lsveikata.lt nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog šiuo metu pasaulyje iš viso yra apie 300 milijonų žmonių, kenčiančių nuo depresijos. Ar mus tai liečia tiesiogiai? Jeigu nuolat tikrinate telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį, atsakymas, panašu, teigiamas.

Tyrimai rodo, jog paaugliai, kurie praleidžia kasdien 5 ir daugiau valandų naudodami išmaniuosius įrenginius ar naršydami internete, dažniau pasižymi depresijos požymiais ir dažniau turi suicidinių minčių.

Daugiau nei viena priežastis

Psichologė Rimantė Ancelė, konsultuojanti „Depresijos gydymo centre“, sako, kad depresija susirgti galime bet kuris mūsų, nes jos priežastys įvairios: socialinės, psichologinės, biologinės. „Žmonės, išgyvenantys sunkius gyvenimo įvykius (netekę darbo, artimųjų ir panašiai) turi didesnę riziką susirgti depresija. Taip pat yra ryšys tarp depresijos ir fizinės sveikatos. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys širdies ligomis gali susirgti depresija ir – atvirkščiai“, – sako pašnekovė.

Mokslininkai nurodo, jog nuolatinis telefono ar išmaniųjų įrenginių tikrinimas reiškia, jog mes praktiškai nuolat esame stresinės būsenos.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kaip depresija gali būti susijusi su šiuolaikinėmis technologijomis. „Viena vertus, šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes būti nuolat pasiekiamam, gauti naujausias žinias, bendrauti ir keistis informacija. Pastebima, jog ypač šiuolaikinis jaunimas vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų nei bendraudami gyvai. Mokslininkai kelia klausimą – kokią įtaką tai gali turėti mūsų smegenims? Koks gali būti ilgalaikis poveikis?“, – pastebi psichologė.

Jei nuolat tikrinate telefoną

Mokslininkai nurodo, jog nuolatinis telefono ar išmaniųjų įrenginių tikrinimas reiškia, jog mes praktiškai nuolat esame stresinės būsenos. „Žmonės sulaukia ne tik skambučių, žinučių, bet gauna įvairius patvirtinimus internete. Vadinasi, priekinė smegenų dalis, kuri yra atsakinga už aukštesnes mąstymo funkcijas, yra „išjungiama“. Internetas mums suteikia galimybes bet kuriuo metu pasiekti begalę informacijos, taigi, smegenų stimuliacija yra didelė ir nuolatinė. Smegenys prie tokio krūvio prisitaiko, tačiau atsitraukus nuo technologijų viskas gali atrodyti lėta ir nuobodu, t. y. mums trūksta tos stiprios stimuliacijos“, – daro išvadas R.Ancelė ir priduria, kad šis reiškinys netgi turi pavadinimą „popkorno smegenys“.

Pašnekovė pasidalija „MTI Sloan Management Review“ šiemt paskelbtu eksperimentu, kurio metu Italijos ir Prancūzijos verslo mokyklų studentams buvo pasiūlyta dienai atsisakyti išmaniųjų įrenginių. Kaip elgėsi studentai eksperimento metu? Ogi dauguma pasimetė, nerimavo, kaip galės be jų būti visą dieną, bus nepasiekiami, jie nežinojo, ką daryti su savo „papildomu laiku“ be telefono, pvz.: pusryčių metu ar važiuojant viešuoju transportu. Tik tada tiriamieji pastebėjo, kaip dažnai kiti tikrina išmaniuosius įrenginius, pavyzdžiui, vienas studentas suskaičiavo, kad jo draugas patikrino savo išmanųjį telefoną 4 kartus per 10 minučių!

Baimė praleisti ką nors svarbaus

Išmanieji įrenginiai suteikia mums galimybę „turėti internetą“ su savimi nuolat. „Nuolatinis elektroninio pašto tikrinimas, žinučių siuntimas, naršymas internete gali tapti būdu siekiant nusiraminti ir „pabėgti“ nuo kasdienių rūpesčių. Taigi, socialinė medija, viena vertus, suteikia neribotas galimybes komunikuoti, matyti kitus ir pateikti save, kita vertus, neva „tobulas“ socialiniuose tinkluose demonstruojamas kito žmogaus gyvenimas gali kelti pavydą, nusivylimą“, – sako psichologė ir priduria, jog žmonės ima bijoti naujų dalykų: atsiranda „baimė praleisti ką nors svarbaus“ arba „baimė būti be telefono“.

Juodoji technologijų naudojimo pusė

Akivaizdu, kad technologijos suteikia galimybes gyventi paprasčiau, greitai pasiekti reikiamą informaciją, susisiekti su žmonėmis, tačiau jos turi ir kitą pusę. „Technologijos savaime nėra depresijos priežastis, tačiau kas nutinka, kai jos naudojamos nesaikingai? Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie prastėjančią paauglių psichologinę būklę, didėjantį depresijų ir savižudybių skaičių. Tyrimai rodo, jog paaugliai, kurie praleidžia kasdien 5 ir daugiau valandų naudodami išmaniuosius įrenginius ar naršydami internete, dažniau pasižymi depresijos požymiais ir dažniau turi suicidinių minčių. Įdomu tai, kad tie paaugliai, kurie sportuoja, atlieka namų darbus, socializuojasi realiame gyvenime, eina į bažnyčią ar pan., rečiau serga depresija ir nusižudo“, – apibendrina R.Ancelė ir kviečia visus būti sąmoningesnius.

Svarbu

Hyung Suk Seo, Korėjos neuroradiologijos profesorius, skelbia įdomius tyrimo, atlikto su paaugliais, priklausomais nuo interneto ir išmaniųjų telefonų, rezultatus. Tyrimas rodo, jog priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų ir interneto yra susijusi su depresija, nerimu, nemiga ir impulsyvumu. Tai žymiai paveikia žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdienėje veikloje, socialinius santykius, produktyvumą, miego kokybę, jausmus. Įdomiausia, jog tyrimo metu buvo nustatyti smegenų pokyčiai. Magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai rodo, jog neurotransmiterių pokyčiai smegenyse gali sukelti nerimą, veikti mąstymo funkcijas ir emocijų reguliaciją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"