Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Budintiems vaikų globėjams – politikų pinklės

 
2018 02 09 16:38
Alinos Ožič nuotrauka

Kauno miesto budintys vaikų globėjai pasipiktino, kad pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą aprašą jiems galės būti mažinamos išmokos už vaikų globą, nes bus nutraukiamos sudarytos darbo sutartys, o dirbti teks pagal individualios veiklos pažymas. Dėl to mažės socialinės garantijos.

Apie būtinybę keisti bent kai kurias pernai Seimo patvirtintas naujas Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas prabilo ir savivaldybių atstovai. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Tomas Tomilinas abejoja, ar tai reikėtų daryti.

Nepatenkinti naujovėmis

Kaip pagrindinę problemą kauniečiai įvardija kylantį neaiškumą, ar jie privalės nutraukti su Vaikų gerovės centru „Pastogė“ sudarytas darbo sutartis ir vaikus globoti gavę individualios veiklos pažymą, ar budinčiais globėjais toliau galės būti ligšiolinėmis sąlygomis.

Budintys globėjai nuogąstauja, kad jei iš tiesų tektų nutraukti darbo sutartis, jie nebebūtų draudžiami nedarbo draudimu, stažas senatvės pensijai kauptųsi perpus lėčiau, o galimybė pasinaudoti kitomis draudimo rūšimis – pensijų, ligos, motinystės – irgi būtų apribota. Mat įmokos „Sodrai“ mokamos nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų. Be to, budintys globėjai netektų teisės į kasmetines mokamas atostogas.

Visa tai jie išdėstė laiške socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius Ričardas Kukauskas „Lietuvos žinias“ tikino, kad darbuotojai šį laišką parašė jam nežinant, tačiau jis sutinkantis su budinčių globėjų nuogąstavimais. Pasak jo, dar iki ministerijos sprendimu atsiradusių budinčių globotojų Kaune buvo suburti budintys globėjai, kurie prireikus priima į savo šeimas vaikus. Savivaldybė jiems, be valstybės skiriamų 152 eurų už kiekvieną vaiką per mėnesį, moka dar po 541 eurą. Taip vieną vaiką trumpai globoti priimanti šeima per mėnesį gauna 693 eurus. Be to, globėjas įdarbinamas „Pastogėje“, jam suteikiamos socialinės garantijos.

„Šiems globėjams sąlygos iš tiesų yra bloginamos. Nebent jie taptų socialiniais globėjais, bet tuomet jiems gali mažėti išmokos. Todėl žmonės nepatenkinti“, – pasakojo R. Kukauskas.

Nei teisinga, nei logiška

Lietuvoje budintys globėjai gauna nevienodą atlyginimą, jis priklauso nuo savivaldybės. Užmokestį sudaro dvi dalys – valstybės (334 eurai) ir savivaldybės. Ši dalis kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga. Be to, vienur budintys globėjai įdarbinti pagal darbo sutartis, kitur – pagal individualią veiklą per nevyriausybines organizacijas.

Seimo narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad SADM nustatyta tvarka yra ne tik neteisinga, bet ir apskritai nelogiška. Esą naujas ministro L. Kukuraičio pasirašytas aprašas nustato blogesnes nei esamos sąlygas – budintys globėjai turės veikti pagal individualios veiklos pažymą, 152 eurų tikslinis priedas už vaiką pereis savivaldybės globos centro žinion, o centras už tuos pinigus savo ruožtu organizuos logopedo, psichiatro, neformaliojo ugdymo ar užimtumo paslaugas, teiks pagalbą budinčiam globotojui.

D. Šakalienei visiškai nesuprantama, kodėl norint paskatinti, kad žmonės imtųsi budinčio globėjo darbo, jiem nesudaroma tinkamų sąlygų. Mat budintis globėjas turi būti pasirengęs paimti vaiką bet kuriuo paros metu, privalo juo pasirūpinti, jeigu vaikas sumuštas, galiausiai – apsiginti, jei ieškoti vaiko atvyksta įvairių problemų kamuojami tėvai, iš kurių mažylis buvo paimtas.

„Tai 24 valandas per parą trunkantis darbas. Viskas, ką tokiems žmonėms galime pasiūlyti, – beveik minimalus užmokestis ir pusinės garantijos? Man kyla klausimų, ar mums Lietuvoje tikrai rūpi vaikų gerovė“, – svarstė parlamentarė.

Savivaldybės irgi stebisi

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, LSA Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad Kauno budinčių globėjų išsakytos pastabos dėl SADM parengto aprašo yra aktualios visoms savivaldybėms. Apie tai diskutuota šią savaitę vykusiame LSA Socialinių reikalų komiteto posėdyje, jame dalyvavo ir ministerijos atstovai.

„Tokį aprašą pasirašęs ministras mus gerokai nustebino. Mums nelabai suprantami šio sprendimo argumentai, todėl sieksime, kad budinčiais globėjais galėtų būti ir pagalbos centruose pagal darbo sutartis įdarbinti asmenys“, – sakė A. Vrubliauskas.

Tomas Tomilinas: „Budintys globėjai turi prižiūrėti vaikus – teikti paslaugas 24 valandas per parą. Todėl darbo santykių čia neturėtų būti.“

Anot jo, budinčiais globėjais įdarbinti žmonės iš tiesų dirba, ir darbo stažas jiems privalo būti skaičiuojamas už visą tą laiką. Juk net tuo metu, kai vaikų nėra, šeima turi būti pasirengusi juos priimti bet kurią akimirką.

Įžvelgia ir daugiau spragų

Kauno Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius R. Kukauskas teigė, kad Socialinių paslaugų įstatyme esama ir daugiau spragų. Pasak jo, pagal šio įstatymo nuostatas globos centrai, kaip ir globėjai, tampa teisiniais paimtų vaikų atstovais. Tačiau, R. Kukausko nuomone, laikini globėjai neturėtų būti teisiniais vaiko atstovais, nes pas juos vaikas būna tik laikinai.

„Iš tikrųjų teisėtu atstovu tą sudėtingiausią laikotarpį turėtų būti valstybinės ar savivaldybių institucijos – vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai, nes jie siekia vaikui pačių geriausių sąlygų, rūpinasi tikraisiais jo interesais ir siekia jį sugrąžinti į šeimą. Budintys globėjai ar globos centrai gali turėti ir savų interesų, nesutampančių su vaiko interesais“, – aiškino R. Kukauskas.

LSA viceprezidentas A. Vrubliauskas minėjo, jog ir savivaldybių specialistai yra aptikę daug neaiškumų tiek įstatyme, tiek minėtame apraše. „Pastabas jau išsakėme SADM atstovams, jas dar pateiksime motyvuotu raštu. Balandį LSA Socialinių reikalų komiteto nariai vėl susitiks su SADM atstovais ir bandys išaiškinti ministerijai, kad problemines nuostatas būtina keisti“, – sakė jis.

Problemų nemato

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad keisti įsigaliojusias Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas, dėl kurių kilo triukšmas, nėra būtinybės.

„Budintys globėjai turi prižiūrėti vaikus – teikti paslaugas 24 valandas per parą. Todėl darbo santykių čia neturėtų būti“, – pareiškė jis. T. Tomilinas tvirtino, kad tokios nepertraukiamos paslaugos teikimui negali būti taikomi Darbo kodekso reikalavimai. Todėl budintys globėjai negali būti įdarbinami pagal darbo sutartis, skirtingai nei, pavyzdžiui, budintys socialiniai darbuotojai, kurių darbo diena gali būti normuota laiko požiūriu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"