Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Aurimas Pečkauskas: „Galime sukurti tokią Lietuvą, kurioje gera gyventi“

 
„Paradoksas, bet, tarkim, vienoje ar kitoje ligoninėje žmonės nesigydo, važiuoja į kitas. Tačiau vos tik užsimenama, kad reikės uždaryti ligoninę, visi stojasi piestu“, - sako Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys gydytojas anesteziologas reanimatologas Aurimas Pečkauskas.
„Paradoksas, bet, tarkim, vienoje ar kitoje ligoninėje žmonės nesigydo, važiuoja į kitas. Tačiau vos tik užsimenama, kad reikės uždaryti ligoninę, visi stojasi piestu“, - sako Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys gydytojas anesteziologas reanimatologas Aurimas Pečkauskas. lsveikata.lt nuotrauka

Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys gydytojas anesteziologas reanimatologas Aurimas Pečkauskas (30 m.), sako, kad gandus apie ligoninių tinklo pertvarką girdime nuo 2001 metų. Diskusijų daug, bet rezultatai kuklūs, mat koją vis pakiša politinės valios trūkumas.

– Ne vienerius metus dirbote Didžiojoje Britanijoje. Kas privertė grįžti?

– Į Didžiąją Britaniją išvažiavau dar studijų metais. Po metų reikėjo apsispręsti dirbti papildomai Plungės ligoninėje ir Kauno klinikose ar pasirinkti Londoną. Pasirinkau pastarąjį ir Kauno klinikas. Taip prasidėjo mano skraidymo kelias, trukęs trejus metus. Praėjusią vasarą teko spręsti, kas man svarbiau – uždirbti daug dideliame mieste, būti toli nuo draugų, negydyti savo šalies pacientų ar grįžti ir imtis pokyčių su kolegomis iš Jaunųjų gydytojų asociacijos. Sudėliojęs visus pliusus pasirinkau antrąjį variantą.

Mūsų šalis yra tokia nedidelė, kad keisti čia ką nors yra kur kas lengviau. Natūralu, kad susiduriama su sunkumais ir viskas neina lyg sviestu patepta.

– Kad jau prakalbote apie pokyčius... Jauni žmonės kartais sako, kad šie Lietuvoje neįmanomi, nes politikai negirdi jų balso...

– Aš manau šiek tiek kitaip. Mūsų šalis yra tokia nedidelė, kad keisti čia ką nors yra kur kas lengviau. Natūralu, kad susiduriama su sunkumais ir viskas neina lyg sviestu patepta. Būna, kad kai kurios idėjos nuslopinamos dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Tačiau šalies mažumą matau kaip privalumą ir tikiu, jog galime sukurti tokią Lietuvą, kurioje gera gyventi. Juk sugebėjome tai padaryti tarpukariu ir buvome vieni geriausių. Netikiu, kad penkiasdešimt priespaudos metų negrįžtamai pakeitė mūsų mentalitetą.

– Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistema išgyvena rimtą krizę. Kaip ten dirbęs galėtumėte įvertinti jos pliusus ir minusus?

– Britai turėjo pasaulyje gana prastai reitinguojamą sistemą, tačiau sugebėjo patekti į top trejetuką geriausių ir vis dar jame išlieka. Kai pasigirsta kalbos, kad jau tuoj sistema bankrutuos, valstybė įlieja į ją papildomus milijardus ir vėl viskas veikia. Ekonomiškai sistema nėra tvari, tačiau žvelgiant iš paciento pusės paslaugų kokybė yra labai aukšta. Vis dėlto ten dirbdamas pastebėjau, jog resursai, ypač kalbant apie žmogiškuosius, naudojami neefektyviai. Ligoninės – didelės, krūviai – milžiniški, o personalo trūksta, nes britai neruošia tiek gydytojų, kiek jiems reikia.

– Britai neparuošia pakankamai medikų, nes tai per brangu?

– Britų gydytojo paruošimas užtrunka labai ilgai. Tarkim, Lietuvoje gydytojas darbui paruošiamas per devynis dvylika metų. Didžiojoje Britanijoje tam reikia penkiolikos septyniolikos. Ten ilgesnės rezidentūros studijos, be to, į studijas žiūrima gana liberaliai ir galima pasiimti porą laisvų metų. Dėl to sistema yra visiškai priklausoma nuo atvažiuojančių specialistų. Daug gydytojų atvyksta iš Indijos, Europos. Vis dėlto, nepaisant gerų sąlygų, personalo trūksta. Tai bandoma užpildyti laisvai samdomais gydytojais, kuriems mokami didžiuliai, kartais ir ne visai adekvatūs pinigai. Tai – vienas šią sistemą skandinančių faktorių.

– O kaip vertinate lietuviškąją sveikatos apsaugos sistemą, kuriai, kartais gal ir ne visai pelnytai, tenka nemažai kritikos.

– Sveikatos priežiūra kaip ir švietimas yra dvi šventos karvės, kurias, jei pajudinsi į vieną ar kitą pusę, visiems gerai nebus. Politikams judinti šias sistemas nenaudinga. Matyt, dėl to diskutuojama daug, o atliktų darbų skaičius kuklus. Puikiai suprantame, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimas apgailėtinas – esame praktiškai Europos dugne. Tačiau vien tik pinigų įliejimas problemų neišspręs. Tai būtų tas pats, kas pilti vandenį į kiaurą kibirą. Gydymo įstaigų vadovai privalo turėti ne tik vadybinių gabumų, bet ir mąstyti sistemiškai bei siekti sprendimų, kad ne tik jų gydymo įstaigai būtų gerai.

– Pritariate planuojamai ligoninių tinklo pertvarkai?

– Girdimi gandai, jog prasideda ligoninių tinklo pertvarka, bet apie tai buvo kalbėta ir 2001 metais, ir ne kartą vėliau. Buvo net švedų mokslininkų parengta analizė, kaip reikėtų optimizuoti sistemą. Netrūko ir apie tai kalbančių gydytojų, tiesa, dalis jų šiandien dirba svetur. Taigi, daug kalbame, bet neatsiranda politinės valios tai įgyvendinti. Vos tik užsimenama apie pertvarką kyla ažiotažas. Turime per šešiasdešimt antro ir trečio lygio paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, kai šalies dydis yra trys šimtai kilometrų.

– Sakote, kad pusę jų uždarius galėtume garantuoti aukštą paslaugų kokybę?

Savęs reikėtų paklausti, ar mums tikrai reikalingi skirtingi chirurginiai vienetai su skirtingais lygiais.

– Uždaryti jų tikrai nereikia. Jas reikia pertvarkyti orientuojant į visuomenės poreikius. Pavyzdžiui, mums tikrai nereikia turėti po chirurgijos skyrių kas dvidešimt kilometrų. Gal geriau investuoti į greitosios pagalbos automobilius ir pacientų logistiką bei personalą, kurie gebėtų suteikti pagalbą.

Dirbau regioninėse ligoninėse. Paradoksas, bet, tarkim, vienoje ar kitoje ligoninėje žmonės nesigydo, važiuoja į kitas. Tačiau vos tik užsimenama, kad reikės uždaryti ligoninę, visi stojasi piestu. Tačiau kai kurios ligoninės aštuoniasdešimt procentų apyvartinių lėšų skiria darbo užmokesčiui, maža to, nemaža dalis tų lėšų skiriamos atvažiuojantiems gydytojams. Versle, jei penkiasdešimt procentų apyvartinių lėšų skiri atlyginimams, bankrutuoji. Viliuosi, kad prasidės pokyčiai ir jie bus protingi.

– Kaip manote, ar turėtume ko iš britų pasimokyti?

– Ten kelios ligoninės yra sujungtos į didžiulius konglomeratus, turinčius savo specializaciją. Pavyzdžiui, trys Kauno ligoninės yra kaip viena įstaiga, tik Respublikinė teikia pilvo ir kraujagyslių chirurgijos paslaugas, Kauno klinikos koncentruojasi į tretinio lygio chirurgijos paslaugas, o Klinikinė – į terapines paslaugas. Čia, aišku, tik pavyzdys. Kiekviena įstaiga specializuojasi tam tikrose srityse ir teikia aukštos kokybės paslaugas. Savęs reikėtų paklausti, ar mums tikrai reikalingi skirtingi chirurginiai vienetai su skirtingais lygiais.

– Po tokių žodžių galite užsitraukti nemenką vyresnių kolegų nemalonę...

– Dažniausiai rėkti pradeda tie, kuriems reikia išeiti iš komforto zonos. Neseniai skaičiau straipsnį apie vergo mentalitetą. Jei jau išmokau vairuoti traktorių, jį iki gyvenimo galo ir vairuosiu. Panašu, kad toks mentalitetas vyrauja visose specialybėse. Todėl kai žmogui reikia išeiti iš komforto zonos keičiant specialybę, įvyksta didžiulė tragedija. Vis dėlto manau, kad bent jau šiuo atveju, kalbant apie mediciną ir sveikatos apsaugos sistemą, vieno žmogaus interesai yra šiek tiek žemiau nei šalies.

Dosjė

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys. Prie finišo tiesiosios vedantis labai svarbų Lietuvos medikų bendruomenei ir visai visuomenei, užsispyrėliško gydymo, klausimą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"