Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Atrastas galimas būdas atkurti klausą

 
2018 10 20 12:00
Dėl amžiaus ar triukšmo klausa gali būti visam laikui prarasta.
Dėl amžiaus ar triukšmo klausa gali būti visam laikui prarasta. hearingaids.com nuotrauka

Žengtas svarbus žingsnis atkuriant prarastą klausą. Mokslininkai sugebėjo atauginti vidinėje ausyje esančias sensorines plaukuotąsias ląsteles, garso virpesius paverčiančias elektros signalais. Dėl amžiaus ar triukšmo jos gali būti visam laikui prarastos.

Straipsnis antradienį paskelbtas leidinyje „European Journal of Neuroscience“. Kaip rašo „Science Daily“, klausos sutrikimas jau seniai pripažįstamas senėjančios visuomenės gyvenimo faktu. Apytikriai 30 mln. amerikiečių patiria tam tikrą klausos praradimą. Tačiau mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad kiti gyvūnai – būtent paukščiai, varlės ir žuvys – turi gebėjimą regeneruoti prarastas sensorines plaukų ląsteles.

Vieninteliai stuburiniai

„Tai juokinga, tačiau žinduoliai išsiskiria iš gyvūnų karalystės, kai kalbama apie vidinės ausies regeneraciją. Mes esame vieninteliai stuburiniai, kurie to negali“, – sakė vienas tyrimo autorių dr. Jingyuanas Zhangas iš Ročesterio universiteto Biologijos katedros.

Per tyrimą, atliktą 2012 metais dr. Patricios White laboratorijoje, buvo nustatyta receptorių šeima, pavadinta epidermio augimo faktoriumi (EGF). Ji atsakinga už pagalbinių ląstelių aktyvavimą paukščių klausos organuose. Kai ląstelės suaktyvinamos, jos dauginasi ir skatina naujų sensorinių plaukuotųjų ląstelių atsiradimą. Dr. P. White manė, kad šį signalizavimo būdą galima valdyti ir pasiekti panašų rezultatą žinduoliams. Dr. P. White yra Ročesterio universiteto Medicinos centro Neurologijos instituto mokslininkė ir naujojo tyrimo pagrindinė autorė.

„Pelių vidinėje ausyje EGF receptoriai reiškiasi per visą gyvūno gyvenimą, tačiau jie, matyt, niekada neskatina plaukuotųjų ląstelių regeneruoti, – sakė dr. P. White. – Galbūt per žinduolių evoliuciją pasikeitė EGF receptorių šeimos tarpląstelinių reguliatorių signalų išraiška. Šie reguliatoriai galėjo blokuoti regeneraciją. Mūsų tyrimai skirti nustatyti, kaip būtų galima paskatinti plaukuotąsias ląsteles regeneruoti ir integruotis su nervinėmis ląstelėmis, nes abejos yra svarbios klausai.“

Naujas požiūris

Per naująjį tyrimą mokslininkų iš Ročesterio universiteto Medicinos centro ir Masačusetso ausies ir akių ligoninės, priklausančios Harvardo medicinos mokyklai, komanda patikrino teoriją, kad EGF receptorių šeimos signalai gali paskatinti žinduolių vidinės ausies regeneraciją. Tyrėjai sutelkė dėmesį į specifinį receptorių, vadinamą ERBB2 ir aptinkamą vidinės ausies pagalbinėse ląstelėse.

Buvo ištirti keli skirtingi būdai aktyvuoti EGF signalų perdavimą. Per vieną eksperimentų seriją buvo naudojamas virusas, skirtas ERBB2 receptoriams pasiekti. Per kitą atlikti bandymai su pelėmis, genetiškai modifikuotomis perorientuoti aktyvuotą ERBB2. Per trečios grupės eksperimentus buvo tiriami du vaistai, iš tikrųjų sukurti stimuliuoti kamieninių ląstelių aktyvumą akyse ir kasoje. Jos, kaip žinoma, aktyvuoja ERBB2 signalus.

Mokslininkai nustatė, kad ERBB2 aktyvavimas sukėlė kaskadinę įvykių seriją tarp ląstelių. Vidinės ausies pagalbinės ląstelės pradėjo daugintis ir aktyvuoti kitas kaimynystėje esančias kamienines ląsteles, kad taptų naujomis sensorinėmis plaukuotosiomis ląstelėmis. Be to, atrodo, kad šis procesas gali ne tik paskatinti sensorinių plaukuotųjų ląstelių atsinaujinimą, bet ir padėti joms integruotis su nervinėmis ląstelėmis.

„Klausos atkūrimo procesas yra sudėtinga problema ir reikia daugybės įvykių ląstelių lygiu, – sakė dr. P. White. – Būtina regeneruoti sensorines plaukuotąsias ląsteles, o šios ląstelės turi tinkamai veikti ir susisieti su reikiamu neuronų tinklu. Šis tyrimas atskleidė, kad signalai gali būti aktyvuoti įvairiais metodais ir gali būti naujas požiūris į vidinės ausies regeneraciją bei galiausiai klausos atkūrimą.“

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"