Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ar tikrai akinių nešiojimas žaloja akis?

 
pixabay.com nuotrauka

Pokalbis su regėjimo gerinimo stovyklų pradininke Lietuvoje Sigita Kriaučiūniene nuteikia optimistiškai: „Kai vaikams išrašomi pirmieji akiniai, pasitaiko, kad tėvai, pasitarę su manimi, jų neuždeda, po metų nuveda tikrintis akių – vaikai mato vienetą. Kodėl taip yra? Ogi blogai matyti priverčia įtampa, kurią žmogus patiria. Dingus įtampai kūnas, taip pat – ir akys atsipalaiduoja, regėjimas grįžta.“

Regėjimo sutrikimus turinčių žmonių akys yra jautrios šviesai, norisi dėtis akinius nuo saulės. Tačiau pratybos saulės šviesoje nuramina akis, pamažu jos susidraugauja su šviesa, ima labiau ją toleruoti.

S.Kriaučiūnienė sako, kad įprastas scenarijus – akinius vis reikia stiprinti. Akys per juos žiūri netaisyklingai, dėl to rega ir negerėja. Anot pašnekovės, reikėtų maksimaliai sumažinti akinių naudojimą ir visada rinktis šiek tiek mažesnio stiprumo. Tada įtraukus regėjimo praktikas ir atsipalaidavimą, akys pradeda funkcionuoti bei žiūrėti taisyklingai, rega atkuriama.

„Visi stipresnius akinius nešiojantys žmonės žino jausmą, kai juos nusiėmus vakare akys tampa kitokios, lyg atsipalaiduoja. Ir tas jausmas labai geras! Bet gaila, kad tai – per trumpas laikas akims pailsėti, nes iš ryto vėl dedamės akinius. Akinių nešiojimas, deja, išdarko centrinės regos gebėjimą centruoti, fokusuoti. Nusiėmusiam akinius žmogui atrodo, kad jis nieko nemato, tik rūką. Tačiau nepanešiojus akinių keletą dienų galima suprasti, kad matai tikrai daugiau, nei kad vos nusiėmus akinius“, – teigia regėjimo gerinimo stovyklų pradininkė Lietuvoje Sigita Kriaučiūnienė. Nuotr. Pixstudija.

Akių stiprinimo metodai

Regėjimo gerinimo stovyklų lektorė sako, kad rutina, buitis, gyvenimo sąlygos, nuostatos, išgyvenimai, baimės sukausto žmogų ir taip iš gerai matančio vaiko užauga trumparegis, todėl pirmiausia ji linkusi kalbėti apie pratimus, padedančius atsipalaiduoti galvos sričiai, sukeliančius didesnės erdvės pojūtį.

Prisidengimas delnais (palmingas)

Ši priemonė ramina nervų sistemą, slopina stresą, atpalaiduoja akis (atsipalaidavusios akys geriau mato, atpalaiduoja kūno raumenis).

Būnant visiškoje tamsoje akių raumenims suteikiama galimybė atsipalaiduoti, daugelis kitų raumenų ima daryti tą patį – tai lyg domino efektas. Keletui minučių uždengus užmerktas akis rankomis regos nervas ilsisi. Kadangi jis yra susijęs su visais kitais kūno ir smegenų nervais, rimstant jam, rimsta visi kiti nervai. Optinis regos nervas visą dieną dirba perduodamas vizualinę informaciją smegenims. Net ir tuomet, kai miegame, šis darbas nesibaigia, jis užsiima sapnuojamų vaizdinių apdorojimu.

Pratybos saulės šviesoje (soliarizacija)

Regėjimo sutrikimus turinčių žmonių akys yra jautrios šviesai, norisi dėtis akinius nuo saulės. Tačiau pratybos saulės šviesoje nuramina akis, pamažu jos susidraugauja su šviesa, ima labiau ją toleruoti. Šviesa – akių maistas, t.y. jei jos negauna pakankamai šviesos, nustoja veikti taip, kaip turėtų. Soliarizacija atliekama nukreipus veidą būtinai užmerktomis akimis į saulę, giliai kvėpuojant galva labai lėtai sukiojama į šonus, į viršų, į apačią, ratu.

Priešpriešinio judėjimo stebėjimas

Tai viena įdomiausių praktikų, leidžianti suprasti, kad visas pasaulis juda į priešingą pusę nei judame mes. Lengviausiai suprantamas ir geriausias pavyzdys – važiavimas automobiliu. Periferiniu regėjimu naudinga stebėti kaip vaizdas, esantis priekyje ir šonuose, danguje, ant žemės, lekia į priešingą pusę, į mus, vairuojančius. Taip įdarbinama periferija ir akys puikiai atsipalaiduoja, ima daug greičiau judėti. Bet kokios pastangos sustabdyti akių judėjimą, sukelia įtampą ir mes pradedam išsklaidyti žvilgsnį.

Kvėpavimas

Gilus ir lėtas kvėpavimas svarbus regėjimui. Galima labai paprastai pastebėti, kad įkvėpus kažkuria dalimi sekundės ryškiau matosi skaitomas tekstas, iškvepiant – vėl ne taip ryškiai. Kvėpavimas irgi sutrinka dėl įtampos! Yra įvairių kvėpavimo pratimų, pripildančių kūną ir smegenis deguonimi, tačiau visa esmė – išlaikyti normalų kvėpavimą kasdienybėje.

Mirksėjimas

Mirksėjimas – labai svarbus procesas geram regėjimui išlaikyti. Lengvas ir dažnas mirksėjimas padeda akims atsipalaiduoti, kiekvieną kartą atsimerkus žvilgsnis fokusuojamas kitur, suardomas „spoksojimo“ efektas. Žmonės nepastebi, kad nustojo mirksėti. Kai kurie jų gali nemirksėti 2–3 minutes, ypač kai dirba, stengiasi ką nors padaryti tobulai. Normalus mirksėjimas taip pat gelbsti nuo sausų akių sindromo.

Patarimas

Geras regėjimas įmanomas ir visą dieną dirbant prie kompiuterio

Regėjimo stiprinimo praktikų lektorius Mindaugas Mitkevičius:

– Susigrąžinti regėjimą įmanoma netgi visą dieną dirbant prie kompiuterio, tereikia norėti skirti tam dėmesio, daryti pertraukas, išmokti „kitaip“ mąstyti bei žiūrėti. Regėjimas labiau susijęs su protu nei su akimis, tad regėjimo pagerėjimas visą kūną paveikia pozityviai: mažiau psichologinės įtampos, geresnis miegas, geresnis fizinis akių ir viso kūno poilsis.

Visiškai atsipalaidavusios akys prisitaikiusios žiūrėti į tolį, dėl to dirbant bet kokį artimą darbą reikia dažnai pažiūrėti į tolį, pasitikrinti savo kūno laikyseną, kvėpavimą, mirksėjimą, per dieną neprikaupti įtampos – tuomet netgi „artimas“ darbas nebe taip vargins akis.

Specialisto komentaras

VUL Santaros klinikų oftalmologė Rasa Sirtautienė:

– Pirmiausia tėvai turėtų suprasti, kad ne akiniai žaloja akis. Ypač pikta, kai matau kelių mėnesių kūdikiui, kai jis verkia, brukamą mobilųjį telefoną ar įjungiamą televizorių. Taip savo rankomis mes, suaugusieji, užkoduojame prastą vaiko regėjimą ateityje!

Akiniai paprastai išrašomi pagal tam tikras taisykles, skirtingi esant trumparegystei, toliaregystei, žvairumui ir pan., todėl negalima visiems taikyti vienos formulės – nusiimti akinius. Juk ne akiniai eina pas pacientą, o pacientas ateina pas gydytoją dėl to, kad nemato, ir tik tada jam išrašomi akiniai.

Jeigu regėjimą pagerinti žmogui padeda pratimai – pirmyn (juk ir „placebo“ kartais gydo!). Tai ypač veikia kalbant apie vaikus, nes jei atlikdamas pratimus vaikas nežiūri į kompiuterį – bent jau tuo metu jo akys pailsi, jei dar išeina į lauką – idealu. Siūlyčiau gerinti bendrą savijautą, sumažinti įtampą, gerinti kraujotaką, daryti pertraukėles, ypač dirbant kompiuteriu, vaikams kuo daugiau būti lauke (moksliškai įrodyta, kad buvimo lauke laikas atvirkščiai proporcingas trumparegystės progresavimo greičiui).

Svarbu

Reikia įtraukti gero regėjimo principus ir įpročius į kasdienybę. Pavyzdžiui, gerinkite regėjimą valgydami, eidami, važiuodami, bendraudami su kitais. Svarbiausia – išlikite atsipalaidavę ir taisyklingai žiūrėkite. Iš pradžių reikia sąmoningai prisiminti, o po kurio laiko gerieji žiūrėjimo įpročiai taps norma.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"