Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Apie tėtį. Gerą ir nelabai

 
2018 06 03 6:00
Tėtis vaikui yra labai svarbus, iš jo mažylis gali išmokti kiek kitokių dalykų nei iš mamos. / 
Tėtis vaikui yra labai svarbus, iš jo mažylis gali išmokti kiek kitokių dalykų nei iš mamos. /  Laimos Druknerytės nuotrauka

Gimus vaikui, verčiasi ne tik moters, bet ir vyro pasaulis. Gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė padės suprasti, koks jūs tėtis.

Kai kalbame apie kūdikį ir juo besirūpinantį suaugusįjį, dažniausiai įsivaizduojame mamą. Ji ruošia maistą, nešioja, sūpuoja, guodžia, moko užsegti sagą ar parašyti pirmąją raidę. Tėčiai dirba, po darbo prisėda prie televizoriaus, retkarčiais nusiveda sūnų žvejoti, o dukrą didžiuodamiesi pristato draugams. Vaikams tarsteli, kad mamos reikia klausyti, tačiau patys tarsi lieka šeimos gyvenimo nuošalėje... Toks yra stereotipinis tėčio įvaizdis.

Dalia Mickevičiūtė: „Reaguokite į netinkamą vaikų elgesį, būkite tvirti, nubrėždami ir išlaikydami nustatytas ribas, – jos vaikams suteikia saugumo.“

Knygose dar galime paskaityti, kad tėčiai yra labai svarbūs, jie turi aktyviai įsitraukti į vaikų auklėjimą ir praleisti su atžalomis daug laiko, rodyti pagarbą mamoms, kad vaikai mokytųsi, kaip bendraujama su savo „antrąja puse“.

Kiek mažiau žinome apie tai, ką daryti, jei tėtis dirba užsienyje ir grįžta tik kas keletą mėnesių porai savaičių, arba mažylio atsiradimas tėtį taip išmuša iš pusiausvyros, kad namuose jis būna retas svečias.

Taigi tėčių yra labai įvairių, ir jų bendravimas su vaikas gali būti skirtingas. Tačiau visi specialistai sutaria, kad tėtis vaikui yra svarbus, iš jo mažylis gali išmokti kiek kitokių dalykų nei iš mamos. Todėl geriausia, jei yra galimybių, bendrauti su abiem.

Aktyvūs užsiėmimai

Mama kūdikiui dažniausiai yra maitintoja ir ramintoja, padedanti mažyliui iš aktyvios būsenos pereiti į pasyvią (miegą), o tėtis siejamas su priešinga veikla – aktyvumu. Pastebėta, kad su tėčiais kūdikiai išgyvena daug stipresnes emocijas nei su mamomis, net kai jos žaidžia panašius žaidimus kaip tėčiai. Aktyvi fizinė veikla leidžia kūdikiui, vėliau – ir didesniam mažyliui, „iškrauti“ savo agresiją. Tada vaikui lieka mažesnis poreikis ją reikšti kitur (piktai verkti, kąsti, žnybti, muštis). Kai kurie specialistai teigia, kad jei tėčio nėra arba jis prarandamas per pirmuosius pusantrų gyvenimo metų, tai gali sukelti vaiko elgesio ir emocijų sutrikimų vėlesniame amžiuje.

Dar vienas aktyvių užsiėmimų privalumas – geresnis savo kūno pajutimas ir kūniškojo „aš“ suvokimas, o tai puikus būdas sumažinti įvairių sutrikimų, susijusių su nepakankamu savo kūno suvokimu (tokių, kaip valgymo sutrikimai, savęs žalojimas ir pan., pasitaikančių paauglystėje), riziką.

Dalia Mickevičiūtė. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Dalia Mickevičiūtė. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Mama dažnai būna atsargi, susirūpinusi (kartais – net pernelyg) mažylio saugumu, todėl gali apriboti jo norą tyrinėti aplinką. Dažniausiai iš mamų išgirsime: „Atsargiai, ten neik, gali nugriūti.“ Tėtis, priešingai, skatina pažinti pasaulį, moko vaiką būti drąsų. Dažnai tėčiai leidžia vaikui ką nors padaryti „ne taip“, nes neįvertina galimų pavojų (pavyzdžiui, duoda paragauti dar nežinomo maisto, vedasi į lauką netinkamai apsirengusį, užsodina ant dviračio), tačiau tokiu būdu suteikia laisvę atrasti naujus dalykus. Drąsa, kurios prireikia vaikui susidūrus su naujomis patirtimis, padės jam ir ateityje įveikti įvairias kliūtis, siekiant savo tikslų. Taigi būtent tėčiai ruošia vaikus savarankiškam ir nepriklausomam gyvenimui, skatina atsiskyrimą, kai tam ateina laikas.

Moko tyrinėti

Įdomu, kad moksliniai tyrimai rodo, jog vaikai, kuriuos auginant aktyviai įsitraukia tėčiai, pasižymi geresniais kalbiniais įgūdžiais ir mokymosi pasiekimais. Tai gali skambėti keistai, nes juk paprastai moterys daugiau kalba nei vyrai. Šie duomenys aiškinami tuo, kad tėčiai labiau pabrėžia pasaulio tyrinėjimo (taip pat ir mokymosi) svarbą, o mamos yra labiau susirūpinusios vaikų saugumu ir auklėjimu.

Tyrimai rodo ir tai, kad mergaitės, kurių santykiai su tėčiais geri, rečiau pastoja paauglystėje – šis rodiklis yra daugiau kaip du kartus mažesnis, palyginti su mergaitėmis, kurių santykiai su tėčiais prasti. Teigiama, kad mergaitės, gaudamos iš tėčių meilę ir palaikymą, mažiau to trokšta iš kitų vyrų ar vaikinų ir tokiu būdu neskuba įsitraukti į ankstyvus lytinius santykius.

Savo ruožtu berniukai, kurių santykiai su tėčiais geri, paauglystėje du kartus rečiau turi problemų su teisėsauga. Viena galimų priežasčių yra greitesnis ir tvirtesnis tėčių reagavimas į netinkamą vaikų elgesį – mamos vis dėlto dažniau stengiasi savo vaikus suprasti ir pateisinti.

Labai svarbu nepamiršti ir to, kad tėtis yra (ar bent turėtų būti) artimiausias mamą suprantantis ir palaikantis žmogus. Žinoma, suprasti ir palaikyti gali ir draugė, ir močiutė ar kiti artimieji, tačiau svarbu, kad su tėčiu vis dėlto mama bendrauja ir laiko leidžia daugiausia. Tokia mūsų tradicija, kad nuo pat nėštumo atsakingesnės dėl savo vaiko jaučiasi mamos, nuolat patiriančios nerimą, ar tikrai neliks vienos auginti vaiko, ar bus kas jas paremia. Ypač neramu tada, kai santykiai su vyru nėra tvirti. Tėčio buvimas kartu šeimoje, pagalba buityje ar prižiūrint mažylį, palaikymas, kai gyvenimo draugė pavargusi, – visa tai yra geriausios priemonės išvengti depresijos po gimdymo.

Patarimai mamai

Turbūt daug kartų esate girdėjusios, bet vis tiek priminsime: stenkitės, kad tėtis turėtų galimybę ne stebėti kūdikio priežiūrą iš šalies, bet pats kuo labiau įsitrauktų. Nekritikuokite, stenkitės pagirti už bet kokias tėčio pastangas, padrąsinkite, kai jis baiminsis perrengti kūdikį ar jį išmaudyti. Nors ir kaip baisu leisti, pagalvokite, kaip palengvės, kai tėtis išmoks ir visa tai darys pats.

* Atsiradus daugiau vaikų, nepamirškite, kad abu tėvai turi rasti asmeninio laiko kiekvienam iš vaikų. Pasiskirstykite, kas ir kada su kuriuo iš vaikų bendraus: pavyzdžiui, šiandien 19 val. vakare Jonukas turės valandą laiko su tėčiu, o Kotryna tuo metu – su mama, o rytoj bus priešingai.

* Vaikai dažnai nevienodai vertina tėvus ir dažnai galima išgirsti: „Kaip gaila, kad parėjai tu, o ne tėtis“, arba: „Man su mama visada geriau.“ Nepriimkite to asmeniškai, tai nereiškia, kad esate prastesnė ar geresnė už savo vyrą. Dažnai tai reiškia, kad tuo metu vaikas turėjo kokių nors lūkesčių dėl kurio nors iš jūsų. Būkite kantrios ir išlaikykite pusiausvyrą, pasakykite, kad mylite vienodai visus vaikus. Išlikite ramybės ir stabilumo pavyzdys savo vaikams net ir išgirdusi ne pačias maloniausias naujienas.

* Leiskite tėčiui aktyviai žaisti su vaikais, kartais galbūt ir išsipurvinti ar padaryti ką nors rizikingo (tarkim, leisti vaikams žiemą be pirštinių statyti senį besmegenį). Jei nuolat viską kontroliuosite, tėtis neturės noro vėl vaikus išsivesti į lauką, jie bus baikštesni.

Patarimai tėčiui

* Nepamirškite, kad esate tėtis. Galbūt tai netikėta, nežinote, kaip reikėtų elgtis ir reaguoti, norisi mažiau būti namie, kai ten tiek šurmulio – visa tai galima suprasti. Tačiau žmonai ar draugei vienai rūpintis mažyliu nelengva. Jūs esate labai svarbus savo sūnui ar dukrai, todėl pasitikrinkite dienotvarkę ir be reikalo nesėdėkite darbe, mažiau laiko leiskite prie televizoriaus ar kompiuterio – geriau išeikite su kūdikiu ar didesniu vaiku pasivaikščioti į lauką, o namie pasiūlykite vaikams kartu pažaisti kokį nors žaidimą. Atsiradus vaikų gyvenimas pasikeičia, bet taip nutinka visiems tėvams, ne tik jums – taip pat ir jūsų žmonai. Natūralu, kad reikia šį tą pakeisti.

* Žaiskite su vaiku (vaikais). Jūsų aktyvumas ir entuziazmas – kaip tik tai, ko vaikams reikia iš tėčio! Mėtykite vaiką į orą (žinoma, saugiai), grumdykitės plačioje lovoje, bėkite lenktynių ir žaiskite futbolą – juk jūs žaidžiate visai kitaip, nei tai daro mama, ir vaikus išmokote visai ko kito.

* Jei turite daugiau nei vieną vaiką, raskite laiko pabūti su kiekvienu iš jų atskirai ir su visais kartu. Vaikams reikia žinoti, kad juos mylite ir sugebate jiems rasti laiko savo dienotvarkėje.

* Domėkitės vaikų laimėjimais darželyje, būreliuose ir mokykloje. Dalyvaukite renginiuose ir koncertuose, padėkite namie ruošti namų užduotis. Nuvežkite ar palydėkite ir paimkite vaikus iš būrelių. Džiaukitės savo atžalų gebėjimais ir paguoskite, kai kas nors nepasiseks. Vaikams tai labai svarbu. Dabar jie girdi pagyrimo ir paguodos žodžius iš jūsų, vėliau jie galės patys save paguosti ar pagirti, kai to reikės, o dar vėliau tą patį sakys savo vaikams. Tad jūsų žodžiai liks ilgam.

* Reaguokite į netinkamą vaikų elgesį. Būkite tvirti, nubrėždami ir išlaikydami nustatytas ribas. Jos vaikams suteikia saugumo, nors jie dažnai gali priešintis ir skųstis. Mamos dažnai yra atlaidesnės, joms sunkiau suvaldyti vaikų pyktį, todėl galite būti tvirtumo ir atsakomybės pavyzdys vaikams.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"