Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Antidepresantų spąstuose: kaip nustoti vartojus

 
Vaistų gamintojai neneigia, kad kai kurie pacientai patiria sunkių simptomų, kai bando nebevartoti antidepresantų.
Vaistų gamintojai neneigia, kad kai kurie pacientai patiria sunkių simptomų, kai bando nebevartoti antidepresantų. naturalnews.com nuotrauka

Milijonams žmonių antidepresantai padėjo kovoti su depresija ir nerimu, tačiau dėl ilgalaikio jų vartojimo iškilo nenumatyta ir vis didėjanti problema. Daug kas, pabandęs atsisakyti antidepresantų, sako, kad nepavyksta to padaryti dėl abstinencijos simptomų. Tačiau apie juos niekuomet nebuvo įspėti.

„The New York Times“ rašo, kad JAV vis didėja ilgalaikis antidepresantų vartojimas. Apie 15,5 mln. amerikiečių vartoja vaistus bent penkerius metus. Nuo 2010 metų šis rodiklis beveik padvigubėjo, o nuo 2000-ųjų padidėjo tris kartus. Beveik 25 mln. suaugusiųjų vartoja antidepresantus mažiausiai dvejus metus – 60 proc. daugiau nei 2010 metais.

„Priartėjome prie ribos, bent jau Vakaruose, kai, atrodo, kas antras žmogus serga depresija ir vartoja vaistus. Stebėtina, ką tai sako apie mūsų kultūrą.“

Šie vaistai plačiai pripažinti psichiatriniam gydymui. Daugelis, galbūt dauguma, žmonių nustoja vartoti antidepresantus be didelių problemų. Tačiau ilgalaikis jų vartojimas iš esmės keičia situaciją.

Išsivysčiusių šalių problema

Kai kurie mokslininkai jau seniai įtarė, kad bus pacientų, kurie nustoję vartoti antidepresantus gali patirti abstinencijos simptomų, ir pavadino tai „nutraukimo sindromu“. Vis dėlto abstinencija niekada labai nerūpėjo vaistų gamintojams ar valstybiniams reguliuotojams, įsitikinusiems, kad antidepresantai negali sukelti priklausomybės ir padaro daugiau gero nei blogo.

Iš pradžių po atliktų tyrimų, kurie paprastai trunka apie du mėnesius, antidepresantai buvo patvirtinti trumpalaikiam vartojimui. Net ir dabar yra mažai duomenų apie jų poveikį žmonėms, kurie vaistus vartoja daugelį metų, nors tokių jau yra milijonai.

Padidėjęs antidepresantų vartojimas yra problema ne tik JAV. Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių išrašoma vis daugiau ilgalaikių receptų. Per pastarąjį dešimtmetį jų padvigubėjo Didžiojoje Britanijoje, ir sveikatos priežiūros pareigūnai šių metų sausį pradėjo tyrimą visos šalies mastu dėl priklausomybės nuo išrašomų vaistų ir abstinencijos.

Naujojoje Zelandijoje receptų taip pat išrašoma istoriškai daug. Ilgalaikių vartotojų apklausa parodė, kad abstinencija buvo dažniausias nusiskundimas – net trijų ketvirtadalių ilgalaikių vartotojų.

Tačiau medicinos specialistai neturi nieko gero pasiūlyti žmonėms, kurie stengiasi nustoti vartoti vaistus – jokių moksliškai pagrįstų gairių, jokių galimybių nustatyti, kam gresia didžiausias pavojus, jokių būdų pritaikyti tinkamą strategiją kiekvienam asmeniui.

Pacientas ir gydytojas to nežino

Iš pradžių antidepresantai buvo skiriami trumpalaikiam epizodinių nuotaikos sutrikimų gydymui nuo šešių iki devynių mėnesių – įveikti krizei, ir ne ilgiau. Vėlesni tyrimai parodė, kad „palaikomoji terapija“ – ilgalaikė ir dažnai neterminuota – gali padėti kai kuriems pacientams apsisaugoti nuo vėl užklupsiančios depresijos, tačiau šie tyrimai labai retai truko daugiau nei dvejus metus.

Kai vaistai patvirtinti, gydytojai JAV gauna didelę laisvę skirti juos taip, kaip mano esant reikalinga. Ilgalaikių duomenų stoka netrukdė gydytojams skirti antidepresantus neribotą laiką dešimtims milijonų amerikiečių.

„Daugumai žmonių šie vaistiniai preparatai paskiriami per pirmą labai trumpą apsilankymą pas gydytoją ir be aiškių klinikinės depresijos simptomų, – sakė Diuko universiteto psichiatrijos profesorius emeritas Allenas Francesas. – Paprastai pagerėjimas ateina laikui bėgant ar dėl placebo poveikio. Tačiau pacientas ir gydytojas to nežino. Gydytojas skiria antidepresantus pacientui, kuriam jų nereikia. Abi šalys nenoriai stengiasi sustabdyti tai, kas, pasirodo, yra nugalėtojas. Nereikalingi receptai gali būti išrašomi daugelį metų – ar net visą gyvenimą.“

Antidepresantai nėra nekenksmingi

„The Times“ išnagrinėjo Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimų apžvalgos duomenis, rinktus nuo 1999 metų. Iš viso 2013–2014 metais antidepresantų vartojo daugiau nei 34,4 mln. suaugusiųjų, kai 1999–2000 metais buvo 13,4 mln. tokių. Labiau linkę vartoti antidepresantus vyresni nei 45 metų suaugusieji, ypač moterys, mažiau – jaunesni suaugusieji ir ypač vyrai.

Antidepresantai nėra nekenksmingi; jie dažniausiai sukelia emocinį stingulį ir tokias seksualines problemas kaip sumažėjęs geismas ar erekcijos sutrikimas, taip pat priaugama svorio. Ilgalaikiai vartotojai per interviu kalbėjo apie sunkiai nusakomą šliaužiantį nerimą: kasdienis tablečių rijimas verčia juos abejoti savo atsparumu.

„Priartėjome prie ribos, bent jau Vakaruose, kai, atrodo, kas antras žmogus serga depresija ir vartoja vaistus, – pabrėžė Toronto universiteto psichiatrijos istorikas Edwardas Shorteris. – Stebėtina, ką tai sako apie mūsų kultūrą.“

Pacientai, kurie bando nustoti vartoti vaistus, dažnai sako, kad negali to padaryti. Neseniai per apklausą, kurioje dalyvavo 250 ilgalaikių psichiatrinių vaistų, dažniausiai antidepresantų, vartotojų, apie pusę pacientų, nebevartojančių vaistų, nurodė, kad abstinencija buvo sunki. Beveik pusė pacientų, kurie bandė nebevartoti, negalėjo to padaryti dėl šių simptomų.

Per kitą tyrimą, kuriame dalyvavo 180 ilgalaikių antidepresantų vartotojų, daugiau kaip 130 patyrė abstinencijos simptomus. Beveik pusė teigė, kad jautė priklausomybę nuo antidepresantų.

„Daugelis piktinosi informacijos stoka dėl galimos abstinencijos nustojus vartoti vaistus, – teigė tyrimo autoriai. – Daugelis taip pat buvo nusivylę dėl nepakankamos paramos patiriant abstinenciją.“

Vaistų gamintojai neneigia, kad kai kurie pacientai patiria sunkių simptomų, kai bando nebevartoti antidepresantų.

„Nutraukimo sindromo tikimybė priklauso nuo individų, gydymo ir vaisto dozės“, – sakė Thomasas Biegi, tokių populiarių antidepresantų kaip „Zoloft“ ir „Effexor“ gamintojo „Pfizer“ atstovas. Jis paragino pacientus bendradarbiauti su savo gydytojais ir patiems mažinti dozes bei patikino, kad bendrovė negalėjo pateikti duomenų apie abstinenciją, nes jų neturėjo.

Vaistų gamintoja „Eli Lilly“ teigė, kad bendrovė „tebėra įsipareigojusi“ „Prozac“ ir „Cymbalta“, kurių saugumą ir naudą pakartotinai patvirtino JAV maisto ir vaistų administracija. Bendrovė atsisakė nurodyti, koks būna abstinencijos simptomų dažnis.

Pykinimas ir „smegenų efektai“

Dar dešimtojo dešimtmečio viduryje žymiausi psichiatrai pripažino abstinenciją kaip galimą pacientų, vartojančių šiuolaikinius antidepresantus, problemą. 1997 metais Finikse surengtoje konferencijoje, remiamoje vaistų gamintojos „Eli Lilly“, akademinių psichiatrų grupė parengė ilgą ataskaitą, kurioje išsamiai aprašė simptomus, tokius kaip pusiausvyros sutrikimas, nemiga ir nerimas, išnykusius, kai tabletės vėl pradėtos vartoti.

Tačiau netrukus ši tema išnyko iš mokslinės literatūros. Valstybiniams reguliuotojams šie simptomai nerūpėjo, nes didžioji problema buvo siaučianti depresija. Vaistų gamintojai turėjo mažai paskatų užsikrauti brangius tyrimus, kaip geriausia nustoti vartoti jų produktus, o federalinis finansavimas šios spragos neužpildė. Todėl vaistų informaciniuose lapeliuose, kuriais vadovaujasi gydytojai ir daugelis pacientų, pateikiama labai nedaug patarimų, kaip saugiai nustoti juos vartoti.

„Pastebėtų nepageidaujamų reiškinių dažnis – 1 proc. ir daugiau“, – pažymima antidepresanto „Cymbalta“ apraše. Be kitų simptomų, patiriamų pacientų, kurie stengiasi nebevartoti vaisto, nurodomi galvos skausmas, nuovargis ir nemiga.

Keli paskelbti abstinencijos tyrimai rodo, kad vienų antidepresantų sunkiau atsisakyti nei kitų. Taip yra, nes skiriasi laikas, per kurį organizmas išsivalo, kai vaistų nebevartojama.

Panašu, kad antidepresantai, kurie per palyginti trumpą laiko tarpą pasišalina iš organizmo, pavyzdžiui, „Effexor“ ir „Paxil“, sukelia daugiau abstinencijos simptomų ir greičiau nei tie, kurie ilgiau išsilaiko organizme, pavyzdžiui, „Prozac“.

Per vieną pirmųjų paskelbtų abstinencijos tyrimų, atliktų „Eli Lilly“ mokslininkų, „Zoloft“, „Paxil“ ar „Prozac“ vartojantys pacientai turėjo staiga, maždaug per savaitę, nutraukti jų vartojimą. Pusei pacientų, vartojusių „Paxil“, ėmė smarkiai svaigti galva, 42 proc. pykino ir 39 proc. kankino nemiga.

Tarp pacientų, kurie nutraukė „Zoloft“ vartojimą, 38 proc. patyrė stiprų dirglumą; 29 proc. – svaigimą; ir 23 proc. – nuovargį. Simptomai atsirado netrukus, kai žmonės nustojo gerti šiuos vaistus, ir dingo, kai vėl pradėjo juos vartoti.

Tačiau „Prozac“ vartojantys žmonės, nustoję gerti šiuos vaistus, nepatyrė jokių simptomų, ir toks rezultatas nestebino. Šis antidepresantas tik per kelias savaites visiškai pasišalina iš organizmo, taigi savaitės pertrauka nesukelia abstinencijos.

Per antidepresanto „Cymbalta“, kito „Eli Lilly“ vaisto, tyrimą, žmonės, nutraukę jo vartojimą, pajuto vidutiniškai du ar tris simptomus. Dažniausiai – galvos svaigimą, pykinimą, galvos skausmą ir paresteziją – elektros šoko pojūčius smegenyse, daugelio vadinamus smegenų efektais. Šie simptomai truko ilgiau nei dvi savaites.

Atsakant į neatidėliotinus klausimus

„Tiesa ta, kad neturime pakankamai informacijos apie antidepresantų abstinenciją, todėl negalime sukurti tinkamų metodų, kaip būtų geriausia nutraukti jų vartojimą“, – sakė dr. Derelie Mangin, Makmasterio universiteto Hamiltone, Kanadoje, Šeimos medicinos katedros profesorė.

Tačiau netrukus bus atsakyta bent jau į neatidėliotinus klausimus. Dr. D. Mangin vadovaujama komanda neseniai baigė pirmą išsamų ir ilgai trukusį antidepresantų abstinencijos tyrimą. Duomenys dabar apdorojami ir turėtų būtų paskelbti ateinantį mėnesį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"