Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Antibiotikai: taip ir ne

 
Kai kurioms ligoms yra nustatyti gydymo antibiotikais ciklai. / 
Kai kurioms ligoms yra nustatyti gydymo antibiotikais ciklai. /  Olesios Michalovskajos nuotrauka

Kai vaikas pradeda karščiuoti ar kosėti, kyla dilema – ar bandyti leisti vaikui su liga kovoti pačiam, ar dėl šventos ramybės prašyti gydytojo skirti antibiotikų. Kalbinome gydytoją otorinolaringologą dr. Virgilijų Sakalinską.

– Ar tiesa, kad antibiotikai ne tiek padeda, kiek kenkia?

Ne. Antibiotikai – vienas didžiausių žmonijos laimėjimų. Jie nuo mirties išgelbėjo milijonus žmonių. Antibiotikai vyresniems žmonėms užtikrino ilgesnį gyvenimą, gerokai mažiau miršta vaikų. Štai kodėl penicilino atradėjui britui Alexanderui Flemingui skirta Nobelio premija – tai žmonijos padėka antibiotikams. Kasdienėje praktikoje antibiotikus reikia vartoti racionaliai, o ne žarstyti kaip pakliuvę.

Virgilijus Sakalinskas: „Jei nutrauksime antibiotikų kursą, liks dar daug neišnaikintų bakterijų, kurios sukils kitą kartą.“

Leisti organizmui priešintis

– Linkstama manyti, esą antibiotikai dažniausiai nereikalingi, bet gydytojai juos skiria norėdami apsidrausti.

– Ne. Gydytojai turėtų suprasti, kuriam vaikui reikia skirti antibiotikų! Gydytojai žino, kurias ligas dažniausiai sukelia bakterijos, o kurias – virusai. Sudėtingesniais atvejais padeda išaiškinti ne tik gydytojo praktinė nuovoka, bet ir tyrimai. Virusiniai viršutinių kvėpavimo takų katarai skiriasi nuo bakterinių. O ūminės bakterijų sukeltos kvėpavimo takų ligos irgi turi savo ypatumų. Gydytojas, įvertinęs bakterijų sukeltos ligos sunkumą, gali ir nepradėti gydymo antibiotikais – ne kiekvienu atveju jie reikalingi, iš tikrųjų būna geriau, kai pats vaiko organizmas sugeba pasipriešinti ligai.

– Užsienyje gydytojas skiria antibiotikų tik tada, kai sužino, kokia bakterija sukėlė ligą (auginami pasėliai, o tik tada tiksliai skiriamas antibiotikas).

– Ir taip, ir ne. Vienas bakterijas geriau naikina vienoks antibiotikas, kitas – kitoks. Būtų idealu, jei gydytojas galėtų tiksliai sužinoti, kokia bakterija sukėlė vaiko ligą. Tada būtų galima labai taikliai skirti antibiotiką. Tik štai paimti medžiagos pasėliui, iš kurio būtų galima laboratorijoje išauginti ligos sukėlėją, nėra lengva.

Daugiausii antibiotikų vaikams skiria JAV gydytojai, mažiau – Europos, o mažiausiai – Skandinavijos šalių gydytojai. Beje, Skandinavijos šalyse nepastebėta daugiau bakterinių ligų komplikacijų nei JAV. JAV gydytojai yra pasirinkę tokią taktiką: antibiotikus skirti greitai, gausiai ir ilgesnį laiką, todėl jiems reikia vis naujesnių antibiotikų, nes senesni vis dažniau tampa neveiksmingi – atsiranda atsparių jiems bakterijų kolonijų. Skandinavijos gydytojai laikosi kitokios taktikos: vaiko organizmas (jei pajėgia) pats efektyviau pašalina bakterijas, todėl antibiotikai skirtini mažiems vaikams (iki 2 metų, nes netobula jų imuninė sistema) ir tiems, kurių organizmas nesugeba pats apsiginti.

Perdėta baimė

– Ar tikrai atibiotikai nualina vaiko organizmą?

– Ir taip, ir ne. Mamų baimė, kad antibiotikai nualins vaiko organizmą, šiek tiek perdėta. Jeigu skiriamas 5–10 dienų antibiotikų kursas, antibiotikai tik nužudo bakterijas, o vaiko organizmo nepaliečia. Jei vaikas alergiškas ir anksčiau buvo gydytas tais pačiais antibiotikais, galima nesėkmė. Tada antibiotikai sukels šalutinį poveikį – alerginę reakciją, kuri gali būti pavojinga net vaiko gyvybei. Ilgas antibiotikų kursas kartais gali sukelti vadinamąją disbakteriozę – antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir geruosius žarnyno mikrobus. Tačiau dabar vaistinėse galima įsigyti įvairių geriamų gerųjų bakterijų, kurios greitai atkuria žarnyno mikroflorą. Ne veltui pediatrai, skirdami vaikui antibiotikų, skiria ir bakterinių preparatų.

Kai kurie antibiotikai yra toksiški, tad antibiotikais gydant lėtines ligas galima susidurti su rimtomis problemomis.

Manoma, kad ilgai gydomas antibiotikais vaiko organizmas blogai pasisavina vitaminus iš maisto. Tad kai vaikas geria antibiotikus, reikėtų nupirkti ir vitaminų. Geriant antibiotikus reikia vartoti daugiau skysčių – vaikas turėtų daugiau gerti sulčių, arbatos, mineralinio vandens.

– Teigiama, esą vieną kartą suvartojus kursą ir vėl susirgus tie patys antibiotikai nebeveiks.

– Ir taip, ir ne. Pakartotinas tų pačių antibiotikų kursas ne visada yra netikslingas. Dažniausiai antibiotikai įveiks bakterijas. Tačiau pakartotinai gydant tuo pačiu antibiotiku reikia atidžiai stebėti, ar nebus alerginės reakcijos ir kaip greitai gerėja vaiko būklė. Be abejo, pravartu keisti antibiotiką (šiuo metu tai visiškai įmanoma, nes jų pasirinkimas gana didelis).

Virgilijus Sakalinskas. / Asmeninio albumo nuotrauka
Virgilijus Sakalinskas. / Asmeninio albumo nuotrauka

Prie antibiotikų priprantama

– Ar dėl nepagrįsto antibiotikų vartojimo atsiranda vis sunkiau įveikiamų mikrobų?

– Taip. Tenka pripažinti, kad bakterijos greitai priprato prie antibiotikų, atsirado daug mutavusių, kurios jų nebijo, net dauginasi antibiotikų terpėje. Pasaulio mikrobiologai baiminasi dėl bakterijų mutacijų. Pavyzdžiui, stafilokokai jau sugeba gaminti fermentą, kuris neutralizuoja antibiotikus ir daro juos itin pavojingus. Šalyse, kuriose antibiotikus galima įsigyti be recepto, atsparumo atsiradimas ir plitimas yra didžiausias.

– Skirtą antibiotikų kursą vaikui reikia sugirdyti visą, nepaisant to, ar liga baigėsi, ar ne.

– Taip. Kai kurioms ligoms yra nustatyti gydymo antibiotikais ciklai. Vaikas gerai pasijus jau po pirmųjų antibiotikų vartojimo dienų, bet jei nutrauksime antibiotikų kursą, liks dar daug neišnaikintų bakterijų, kurios sukils kitą kartą. Tačiau kasmet atsiranda vis naujų, tobulesnių antibiotikų, o jų veikimo ciklai gali būti trumpesni. Kita vertus, jei antibiotikai skirti be reikalo (kai vaikas serga virusine liga), kuo greičiau liausimės gydyti, tuo bus geriau.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"