Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Amžiaus epidemija – nutukimas. Kodėl taip nutiko ir kam turi rūpėti

 
2018 02 03 12:00
Beveik 60 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų turi antsvorio, o daugiau nei 26 proc. jų kenčia dėl nutukimo.
Beveik 60 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų turi antsvorio, o daugiau nei 26 proc. jų kenčia dėl nutukimo. pixabay.com nuotrauka

Iš gausybės šio amžiaus epidemijų viena itin reikšmingai prisidėjo prie daugelio lėtinių ligų – tai nutukimas. Dar iki 1980-ųjų antsvorio turinčių žmonių dalis nesiekė 10 proc. populiacijos. Nuo tada šis procentas daugelyje šalių išaugo dvigubai ar net trigubai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2016 metais 39 proc. moterų ir tiek pat vyrų, vyresnių nei 18 metų, turėjo antsvorio.

Lietuvoje užfiksuota, kad beveik 60 proc. suaugusių gyventojų turi antsvorio, o daugiau nei 26 proc. jų kenčia dėl nutukimo. Tokius skaičius lėmė netinkama mityba ir pastaraisiais dešimtmečiais išaugęs perdirbtų maisto produktų prieinamumas.

Tačiau, mokslininkų teigimu, kai kalbame apie kovą su nutukimu, didžiausią įtaką turi valgymo aplinka, o tam tikros reguliavimo priemonės gali būti itin efektyvios mažinant žalą šioje srityje.

Kas bendra tarp antsvorio ir valstybės biudžeto

Dėl antsvorio ir nutukimo ilgainiui gali atsirasti įvairūs negalavimai (diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas, širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžinių susirgimų, kepenų ir inkstų bei kitų ligų). Stiprus ryšys tarp nutukimo ir iš to kylančių sveikatos problemų sufleruoja išvadą, kad nutukę asmenys sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi neproporcingai, palyginti su normalaus svorio visuomenės nariais. Nutukusiems asmenims tenka mažiausiai 25 proc. daugiau išlaidų sveikatos apsaugai nei asmenims, kurių svoris normalus.

2015 metais Europos Sąjungos (ES) šalių išlaidos sveikatos apsaugai buvo antros pagal dydį po išlaidų socialinei apsaugai. O Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais, išlaidos Lietuvos gyventojų sveikatai 2016 metais sudarė 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pradėkime nuo mitybos

Be abejo, vienas bene labiausiai nutukimą lemiančių veiksnių yra netinkama mityba. Didieji maisto sistemos ir valgymo aplinkos pokyčiai pastaraisiais dešimtmečiais buvo susiję su technikos pažanga. Daugiau perdirbtų, patogių vartoti, kaloringų ir turinčių mažai maistinės vertės maisto produktų yra beveik visur, jie palyginti nebrangūs. Šie pokyčiai darė įtaką, kur ir kaip mes valgome, paskatino nutukimo epidemiją.

Anot amerikiečių mokslininkių Mary Story, Karen M. Kaphingst, Ramonos Robinson-O'Brien ir Karen Glanz, maisto ir valgymo aplinka prie plintančios antsvorio epidemijos prisideda labiau nei asmens žinios, įgūdžiai ir motyvacija.

Daugelis jau galybę kartų girdėjome sveikos gyvensenos rekomendacijas į kasdienį mitybos racioną įtraukti kuo daugiau vaisių, daržovių, riešutų, grūdų, mažiau vartoti druskos, cukraus ir riebalų. Vis tiek didelė dalis šiandien suvartojamo maisto yra perdirbti produktai.

Pasak mitybos specialistės Deimantės Rapalytės, dauguma žmonių, rinkdamiesi maisto produktus, neskaito etikečių, nesigilina į produkto sudėtį, nevengia sveikatai nepalankių ingredientų.

Ir nors kiekvienas esame atsakingi už savo mitybos racioną, jau minėtų amerikiečių mokslininkių teigimu, individualus elgesys renkantis sveikesnius produktus gali atsirasti tik palankioje aplinkoje, kurioje yra prieinamų ir įperkamų mažesnės žalos alternatyvų. Tad politinė intervencija į šią sritį yra viena efektyviausių priemonių ją keičiant ir gerinant.

„Didžiausia problema, kad žmonės nėra pakankamai supažindinami su kenksmingais maisto produktų ingredientais, o tai turi įtakos jų pasirinkimui ir leidžia maisto produktų gamintojams manipuliuoti piliečių nežinojimu. Tikiu, kad jeigu žmonės turėtų daugiau žinių, jie įsigilintų į maisto produktų sudėtį ir rinktųsi sveikesnius. Tai darytų spaudimą ir gamintojams: jie keistų žalingus sveikatai ingredientus į mažesnės žalos ar išvis jų atsisakytų“, – sako D. Rapalytė.

PSO rekomendacijos

Kiekvieno žmogaus supratimas, aplinka, iš kurios jis atėjo, ir žinios skiriasi, tad kad ir kaip būtų, atsakomybė iš dalies krinta ant srities ekspertų ir įstatymų reguliuotojų pečių. PSO teigia, kad sveikos mitybos įpročiai ilgainiui vystosi dėl daugybės veiksnių ir kompleksinių sąveikų: pajamų dydžio, maisto kainų, asmeninių įsitikinimų, kultūrinių tradicijų, geografinių, aplinkosaugos, socialinių bei ekonominių veiksnių.

Kai kalbame apie kovą su nutukimu, didžiausią įtaką turi valgymo aplinka, o tam tikros reguliavimo priemonės gali būti itin efektyvios mažinant žalą šioje srityje.

Tad sveikesnę mitybą palaikanti aplinka, įskaitant maisto sistemą, kuri skatina diversifikuotą, subalansuotą ir žalą mažinančią mitybą, reikalauja kelių sektorių ir suinteresuotų šalių įsitraukimo. Vis dėlto valstybės valdžiai čia tenka pagrindinis vaidmuo, įgalinantis žmones priimti ir laikytis sveikesnės mitybos praktikos.

Vieningas visų suinteresuotų šalių darbas sveikesnės visuomenės link, PSO rekomendacijomis, turėtų apimti tokius veiksmus kaip maisto pramonės ribojimas gaminti ar didinti perdirbtų maisto produktų, į kurių sudėtį įeina sotieji riebalai ar cukrus, gamybą. Taip pat skatinamas maisto produktų formulės keitimas, kad būtų kiek įmanoma sumažintas druskos, riebalų (sočiųjų ir transriebalų) bei cukraus kiekis.

Supaprastintas maisto ženklinimas

acfed.com.au nuotrauka
acfed.com.au nuotrauka

Itin verta dėmesio Lietuvai PSO rekomendacija ragina apžvelgti ir koreguoti reguliuojančią bei savanorišką maisto rinkodaros ir pakuočių žymėjimo politiką, ekonomiškai skatinti mažesnės žalos perdirbtų produktų vartojimą ir prieinamumą.

Kaip gerą produktų ženklinimo sistemos pavyzdį D. Rapalytė pateikia Didžiosios Britanijos atvejį. Čia maisto produkto etikečių priekinėje dalyje aiškiai nurodoma, kiek cukraus, druskos ar transriebalų yra visoje pakuotėje. Šie skaičiai žymimi spalvomis: raudona reiškia, kad cukraus kiekis yra didelis, oranžinė spalva rodo vidutinį kiekį, o žalia – mažą.

„Ant priekinės pakuotės dalies procentais nurodoma, kiek maksimaliai rekomenduojamos paros normos sudaro produkto sudėtyje esantys sveikatai žalingi ingredientai – cukrus, druska, riebalai ir vadinamieji blogieji riebalai. Taip aiškiai ir vartotojui suprantamai pateikiama informacija suteikia galimybę kiekvienam suprasti, ar tai sveikas pasirinkimas. Taip pat tokia žymėjimo sistema nepalieka vietos maisto produktų gamintojams manipuliuoti vartotojų nežinojimu“, – aiškina mitybos specialistė.

Rakto skylutės sistema

Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė priduria, kad pasirinkti sveikus produktus prekybos vietose itin padeda Švedijoje kilusi nekomercinė „Rakto skylutės“ ženklinimo sistema, kurios simbolis žymi sveikatai palankesnius maisto produktus.

„Juos renkantis pirkėjui nebereikia gilintis į maisto produktų sudėtį ir skaityti jų aprašų ant etikečių. Pakuotės su šiuo simboliu rodo, kad produktas atitinka nustatytus kriterijus ir jų sudėtyje yra kelis kartus mažiau riebalų, cukraus, nėra maisto saldiklių ir druskos, o grūdų turinčiuose gaminiuose daugiau skaidulinių medžiagų nei kituose panašiuose tos pačios grupės maisto produktuose“, – sako E. Časaitytė.

Tiesa, Švedijoje šis žymėjimas naudojamas jau daugiau kaip 25 metus. Skandinavijos šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų „Rakto skylutės“ simboliu, o sergamumas lėtinėmis ligomis, kurių kilmė siejama su mityba, šiose šalyse yra mažiausias ES.

Lietuvoje „Rakto skylutės“ sistema įdiegta tik 2014 metais ir yra savanoriška, todėl šiandien tik kiek daugiau nei šimtas produktų ant savo pakuočių naudoja „Rakto skylutės“ simbolį. Tad teigti, kad vartotojai turi galimybę rinktis iš plataus aiškiai pažymėtų palankesnių sveikatai maisto produktų raciono, dar anksti. Ir čia atsiranda kita problema – visuomenėje trūksta informacijos apie šį ženklinimą ir jo naudą sveikatai.

E. Časaitytė taip pat sutinka, kad asmenines žinias, įpročius ir elgesį, susijusį su gyvenimo būdu ar mitybos įpročiais, formuoja žmonių aplinka, ir mano, jog čia didelę svarbą turi vaikų bei paauglių švietimas. Nors kai kurios institucijos mūsų šalyje imasi moksleivių švietimo veiklos, tai nėra sisteminis, apibrėžtas ir išsamus procesas, garantuojantis, kad kiekvienas moksleivis bus supažindintas su esminiais sveikos gyvensenos principais ir gaus reikiamų žinių, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis maisto produktus.

Taigi akivaizdu, kad Lietuvoje, nors ir einama teisingu keliu, dar trūksta bendros koncepcijos ir veiksmų plano, įtraukiančio reikiamas šalis, bei kryptingo jo laikymosi. Gyventojai girdi aiškinant apie sveikos gyvensenos ir mitybos principus ir skatinimus vartoti daugiau daržovių ir vaisių, tačiau kai kalbame apie perdirbtus maisto produktus, kurių šiandien išvengti neįmanoma, dalį atsakomybės turėtų prisiimti aukštesnės institucijos, sudarydamos palankias sąlygas vartotojams rinktis mažesnės žalos alternatyvas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"