Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
SPORTAS

Žiemos olimpiados kelius atvėrė sporto fanatikas

 
2018 02 09 7:40
Kęstutis Bulota (kairėje) buvo aktyvus sporto entuziastas tarpukario Lietuvoje.
Kęstutis Bulota (kairėje) buvo aktyvus sporto entuziastas tarpukario Lietuvoje. www.LTeam.lt nuotrauka

Šiandien Pietų Korėjos Pjongčango provincijoje startuoja 23-iosios žiemos olimpinės žaidynės. O lygiai prieš 80 metų, 1924-aisiais Šveicarijos kurorte Sankt Morice vykusioje antrojoje žiemos olimpiadoje debiutavo pirmasis lietuvis, greitojo čiuožimo atstovas Kęstutis Bulota.

1896 metais gimęs K. Bulota pasižymėjo dideliu fiziniu aktyvumu ir atsidavimu sportui. Jis laikomas ne tik greitojo čiuožimo, bet ir ledo ritulio, dviračių sporto pradininku Lietuvoje, svariai prisidėjo prie krepšinio ir futbolo populiarinimo visuomenėje.

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje K. Bulota užfiksavo Lietuvos trišuolio ir sportinio ėjimo rekordus, tapo šalies futbolo čempionu. Vis dėlto didelė jo aistra buvo čiuožimas. 1928 metais jis buvo pirmasis istorijoje Lietuvos sportininkas, dalyvaujantis žiemos olimpiadoje – lietuvis rungėsi greitojo čiuožimo varžybose.

„Varžybos vyko po atviru dangumi, ir staiga atšilus, penktasis čiuožimas buvo atšauktas dėl pažliugusio ledo.“

1928 metų olimpiada kurortiniame Alpių miestelyje Sankt Morice vyko vasario 11–19 dienomis. Toje 1,8 km virš jūros lygio esančioje vietovėje iki šiol išliko puiki žiemos sporto bazė, o vasarą ten rengiamos buriavimo varžybos. Prieš aštuonis dešimtmečius olimpiečiai Šveicarijoje rungėsi keturiose sporto šakose ir išsidalijo 14 medalių komplektų.

Anuomet olimpiadoje užfiksuoti rezultatai dabartiniams čiuožėjams gali kelti šypseną. Dėl nepalyginamai geresnio inventoriaus ir ištobulėjusios čiuožimo technikos šiuolaikiniai sportininkai fiksuoja bent pusantro karto geresnius varžybų laikus.

Debiutuodamas olimpinėse žaidynėse, tuomet 31 metų K. Bulota jėgų netausojo ir varžėsi visose keturiose greitojo čiuožimo rungtyse. 500 m distancijoje (50,1 sek.) lietuvis užėmė 28-ąją vietą, 1500 m (2 min. 40,9 sek.) ir 5000 m (9 min. 49,8 sek.) – 25-ąsias vietas. O 10 000 m lenktynės, kuriose pasirodė 10 atletų, baigėsi kuriozu.

Varžybos vyko po atviru dangumi, ir staiga atšilus, penktasis čiuožimas buvo atšauktas dėl pažliugusio ledo. Todėl švedui Gustafui Anderssonui ir suomiui Ossi Blomqvistui varžybos baigėsi nė neprasidėjusios. Anksčiau startavęs K. Bulota distanciją įveikė per 20 min. 22,2 sek. ir bendrojoje įskaitoje buvo penktas. Tokia jo pozicija ir išliko istoriniuose protokoluose, nes 10 000 m greitojo čiuožimo lenktynės nebuvo pratęstos.

Tarpukario „Lietuvos žinios“ rašė, kad varžybas nuspręsta pratęsti kitą dieną, bet ir tuomet planus sujaukė pernelyg šilti orai. Olimpiados rengėjai nutarė dar palaukti, tačiau tuomet pusė čiuožėjų išvyko namo, nes turėjo iš anksto įsigytus kelionės bilietus.

1928-ųjų olimpiada laikoma išskirtine dėl gamtos išdaigų. Renginio atidarymo ceremoniją trikdė didelė pūga. O vėliau Alpėse netikėtai atšilo iki pliusinės oro temperatūros. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad 50 km slidinėjimo rungties dalyviams net teko drambloti purve. Pasirodymą jie pradėjo esant nulinei temperatūrai, o po kelių valandų staiga atšilo taip, kad ištirpo beveik visas sniegas.

Artūras Poviliūnas knygoje „Olimpinė Lietuva“ tvirtina buvus įrodymų, kad 1928-aisiais Lietuva į Sankt Moricą ketinusi siųsti daugiau olimpiečių, bet išplėstinio sąrašo taip ir nepatvirtino. Taip pat autorius apgailestauja, kad Lietuvos istoriografijoje ir Centriniame archyve nėra išsamesnės informacijos apie K. Bulotos pasirengimą olimpiadai ir startus, išskyrus kelis nereikšmingus faktus bei detales.

Vis dėlto olimpinių žaidynių archyvuose A. Poviliūnas aptiko olimpiados rengėjų susirašinėjimų su šalių dalyvių sporto organizacijomis. 1927-ųjų pabaigoje Lietuvos sporto lygos prezidentui Antanui Jurgelioniui adresuotame laiške nurodoma, kad Sankt Morico viešbutyje K. Bulotai rezervuotas vienvietis kambarys. Jo kaina – 12 tuometinių frankų per dieną bei 10 proc. aptarnavimo mokestis.

Po Sankt Morico olimpiados K. Bulota pasinėrė į ledo ritulio batalijas, 1931-aisiais tapo ir šios sporto šakos Lietuvos čempionu. 1932 metais jis dalyvavo pirmose Lietuvos ledo ritulio rinktinės tarpvalstybinėse rungtynėse su Latvija (0:3).

Ledo ritulį K. Bulota aktyviai žaidė Berlyne studijuodamas statybos inžineriją. Anot istoriko Algio Bitauto, būtent po studijų Berlyne sukritikavęs tuometinį Lietuvos ledo ritulio žaidimą, kuriame buvo naudojamas kamuolys ir žaidžiama ne pagal galiojančias taisykles, jis pradėjo iniciatyvą, kuria raginta ir Lietuvoje pereiti prie kanadietiškų žaidimo taisyklių.

K. Bulota turėjo galimybę pasirodyti ir 1932-ųjų žiemos olimpiadoje Leik Pleside (JAV). Tačiau tuomet nuspręsta atsisakyti tolimos ir brangios kelionės. Be to, valstybė jau buvo susidūrusi su ekonominiu sunkmečiu.

Pirmojo Lietuvos žiemos olimpiečio likimas tragiškas. Per 1941-ųjų birželio trėmimus jis buvo suimtas NKVD ir išvežtas į Šiaurės Uralo lagerius. Nenorėdamas paklusti okupantų valiai, K. Bulota mėgino pabėgti iš lagerio ir buvo nušautas.

Kitas lietuvis žiemos olimpinėse žaidynėse pasirodė po daugiau nei pusės amžiaus. 1984-aisiais Sarajeve biatlonininkas Algimantas Šalna su SSRS rinktine laimėjo aukso medalį estafečių varžybose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"