Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
SPORTAS

Sporto reforma virto meškos paslauga

 
2018 03 03 12:00
Nepaisant akivaizdaus Tomo Kaukėno progreso, KKSD parama biatlono federacijai sumažėjo perpus. /
Nepaisant akivaizdaus Tomo Kaukėno progreso, KKSD parama biatlono federacijai sumažėjo perpus. / AFP/Scanpix nuotrauka

Iš Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių sugrįžę Lietuvos biatlonininkai turėjo vos kelias atokvėpio dienas. Netrukus jie tęs pasirodymą pasaulio taurės varžybose – kovo mėnesį vyks paskutiniai sezono etapai Suomijoje, Norvegijoje ir Rusijoje.

Pjongčange labiausiai stebino biatlonininkas Tomas Kaukėnas. Jis užėmė 17 vietą sprinto varžybose, 13 vietą – persekiojimo lenktynėse, o tai suteikė teisę jam varžytis prestižinėse bendro starto varžybose su elitiniais pasaulio biatlonininkais.

„Tomo pasirodymas labai pradžiugino. Tai elitinės pozicijos. Tiesa, turime vietų ir aštuntame dešimtuke. Tačiau biatlonas – nenuspėjamas sportas. Gal tik prancūzas Martinas Fourcade'as visuomet pretenduoja į medalius. O kitiems pasitaiko nesėkmių. Pagal mūsų turimas sąlygas nesame pajėgūs išlaikyti sportininko, kuris nuolat užimtų 10–20 vietas. Todėl T. Kaukėno pasiekimai olimpiadoje mums yra tarsi pergalė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas.

Arūnas Daugirdas: „Kartais man kyla abejonių, ar mūsų sportui vadovauja adekvatūs žmonės, kurie su sporto išmanymu apskritai turi ką nors bendro.“

Sunkesnė – antra savaitė

Po Sočio olimpiados reikiamos patirties įgavęs T. Kaukėnas sugebėjo tinkamai išdėstyti pasirengimo planą, kad geriausią sportinę formą pasiektų būtent Pjongčange.

„Daug palankių aplinkybių susidėjo. Mes pasvarstydavome, kad sėkmei lydint galima taikytis į 20-tuką. Smagu, kad pavyko. O sąlygos Pjongčange buvo sudėtingos. Kaustė šaltis, todėl T. Kaukėnas netikėtai persišaldė. Mūsiškių sprendimas gyventi pagal europietišką laiko juostą pasiteisino, tačiau antrą varžybų savaitę aklimatizacijos padariniai ėmė ryškėti ir visiems atletams stigo jėgų, atsiliepė nuovargis“, – vertino A. Daugirdas.

Dar vienas svarbus dalykas – T. Kaukėnas pats pažymi, kad psichologiškai tapo daug tvirtesnis, išmoko save kontroliuoti varžybose. Tiesa, šioks toks kartėlis biatlonininkui liko dėl asmeninių varžybų, kuriose 6 netaiklūs šūviai bloškė jį į 78 poziciją.

„Tą dieną buvo „nepataikyta“ ruošiant slides. Jos sunkiai slydo. Tokiu atveju sportininkas būna priverstas išeikvoti daugiau jėgų, todėl kenčia šaudymo kokybė“, – paaiškino LBF vadovas.

Prieš kelerius metus slidinėjimą į biatloną iškeitęs Vytautas Strolia greitai apsiprato naujoje sporto šakoje ir olimpiadoje buvo tarp vidutiniokų.

Ne taip gerai sekėsi moterų rinktinės narėms. Natalija Kočergina nustebino asmeninėse lenktynėse užimdama 30 vietą. Tai – geriausias jos karjeros rezultatas. Tačiau sprinto rungtyje ji finišavo tik 80-a. Dar prasčiau pasirodė penktoje savo olimpiadoje dalyvavusi Diana Rasimovičiūtė. Sprinto rungtyje ji užėmė 65 vietą, asmeninėse lenktynėse – 75.

„Kažin ar buvo galima tikėtis daugiau. Manėme, kad merginų vietos 40-tuke būtų labai gerai, bet realiai tikėjomės 50–60 pozicijų. D. Rasimovičiūtė tikrai būtų galėjusi jas pasiekti, jeigu ne liga. Peršalo ir tris dienas iš kambario neišlindo. Visgi N. Kočerginos pasirodymas asmeninėse lenktynėse viršijo lūkesčius“, – teigė A. Daugirdas.

Jis nesiryžo prognozuoti, kas ateityje laukia 34-erių D. Rasimovičiūtės. Ar nuspręs sportininkė varžytis dar viename olimpiniame cikle, ar karjeroje dės tašką, – tai bus svarstoma pasibaigus pasaulio taurės varžybų sezonui.

Arūnas Daugirdas. / Alinos Ožič nuotrauka
Arūnas Daugirdas. / Alinos Ožič nuotrauka

Geri norai – žiaurus rezultatas

Karjeros piką pasiekęs 27-erių T. Kaukėnas įrodė galintis siekti aukštų vietų. Tačiau jam reikia ne tik daugiau valstybės dėmesio, bet ir palankesnio visuomenės požiūrio.

„Tai, kad visoje Europoje transliuojamose biatlono pasaulio taurės varžybose tarp 23 rinktinių yra ir Lietuva, ne visiems daro įspūdį. Daugelis nesuvokia šių varžybų svarbos. O patekimas į olimpines žaidynes apskritai yra puiki reklama šaliai. Tas dviejų savaičių laikotarpis sukuria didelį ažiotažą“, – įsitikinęs A. Daugirdas.

Tad tikriausiai teisus ir pats T. Kaukėnas, po sėkmingo pasirodymo olimpiados persekiojimo lenktynėse ištaręs garsiąją frazę: „Trylikta vieta sporto žmonėms, kurie supranta šių varžybų esmę, yra didis rezultatas. O kitiems, pavyzdžiui politikams, tai nedaro įspūdžio.“

Lyg tyčia, prieš pat olimpiadą paaiškėjo, kad valstybės parama biatlonininkams šiemet susitrauks 86 tūkst. eurų. Ką tai reiškia federacijai, kurios biudžetas, įvairiais skaičiavimais, nesiekia pusės milijono eurų?

Prieš pateikdamas atsakymą A. Daugirdas giliai atsiduso: „Tikriausiai teks atsisakyti biatlono jaunimo grupių finansavimo programos. Nežinia, kaip atsiskaitysime su treneriais. Už tokią sumą galima visus metus išlaikyti ir visiškai aprūpinti vieną suaugusį biatlonininką. Dabar teks viską drastiškai mažinti. Žiauru.“

Šią sumaištį sukėlė nauja Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) lėšų skirstymo reforma. Iki jos valstybės biudžeto lėšos sportininkus pasiekdavo dviem būdais. Dalis buvo skiriama Lietuvos olimpiniam sporto centrui (LOSC), kuris mokėdavo algas sportininkų treneriams, gydytojams ir kitam aptarnaujančiam personalui. Kita dalis lėšų buvo skiriama tiesiogiai sporto federacijoms, jos turėjo rūpintis kelionių išlaidomis, treniruočių stovyklų, varžybų organizavimu ir t. t.

Pernai KKSD nusprendė, kad LOSC yra nereikalingas tarpininkas ir paliko jam tik sporto bazių bei sportinio inventoriaus priežiūros funkciją. Sporto federacijos reformą priėmė palankiai, nes tikėjosi, kad gaus tokį patį finansavimą kaip iki šiol, ir pačios galės valdyti lėšas. Tačiau Edžio Urbanavičiaus valdomas KKSD nusprendė kitaip. Anksčiau LOSC skirti pinigai dabar sumesti į „bendrą katilą“ ir federacijoms išdalyti pagal savitą kriterijų ir balų sistemą.

Būtent tuomet užsisuko nesusipratimų ir kuriozų karuselė. Daugiau lėšų gavusios federacijos džiūgavo, tačiau kitoms valstybės biudžeto parama sumažėjo drastiškai. Viena tokių – LBF. Ji pernai iš KKSD gavo 173 tūkst. eurų, o šiemet turės tenkintis vos su 87 tūkstančiais.

„Sporto departamento idėja buvo gera, nes LSOC lyg tarpininkas dažniausiai atitikdavo tik pinigų skirstymo funkciją. Vienoms federacijoms centras buvo naudingas, o mes buvome aptarnaujami prastai. Patys samdėme kineziterapeutus, patys mokėdavome už šaudyklos nuomą. Tiesiai šviesiai tariant, bendradarbiavimas su LOSC mums buvo nenaudingas, bet jo atsisakyti negalėjome, nes per šį centrą gaudavome valstybės finansavimą. Mums žadėjo, jog po reformos nieko neprarasime, ir neįsivaizdavome, kad bus taip blogai. Anksčiau LOSC skirti 1,2 mln. eurų buvo išdalyti visoms federacijoms bendrai ir išėjo taip, kad dėl netobulų kriterijų pusė anksčiau mums tekdavusios paramos tiesiog išgaravo. Kodėl KKSD strategai to nenumatė, kodėl neišanalizavo šios sistemos prieš skelbdami – man sunku suvokti“, – už galvos griebėsi A. Daugirdas.

Sukiršintos federacijos

Taigi daugiau aiškumo ir skaidrumo esą turėjusi suteikti KKSD reforma išryškino mažesnėms federacijoms skaudžias sistemos spragas.

Pagal departamento sumanymą konkrečią paramą federacijoms sudaro reitingo balai. 75 proc. jo sumos lemia didelio meistriškumo sportininkų rengimas ir rezultatai. Taip pat svarbiais faktoriais tapo sporto šakos masiškumas, efektyvi vadybinė veikla.

Vis dėlto reitingavimo sistema A. Daugirdui kelia pasipiktinimą. Pagal ją biatlono estafečių varžybose priešpaskutinė, 19-a, likusi Lietuvos komanda pelnys daugiau balų nei T. Kaukėno užimtos 13, 17, 30 vietos individualiose varžybose. O sprinto rungtyje 49 vietą užėmęs ir beveik keturias dešimtis varžovų aplenkęs V. Strolia apskritai nepelnė nė taško, nes pagal KKSD olimpiadoje reitinguojami pirmi 48 atletai.

„Toks vertinimas yra visiškai neadekvatus. Reikia ne brūkšnį braukti ties 48 vieta, numojant į tai, kas po jos. Racionaliau būtų apskaičiuoti, kiek sportininkas savo rungtyje procentiškai aplenkė varžovų. Štai situacija: tam tikroje sporto šakoje olimpiadoje dalyvauja 16–24 komandos ar atletai. Net užėmę paskutinę vietą jie gaus įskaitinių taškų, o likęs 49-as lieka be nieko, nors aplenkė keturiasdešimt varžovų, – stebėjosi A. Daugirdas. – Pagal dabartinę sistemą tokio sportininko kaip V. Strolia net neverta rengti olimpiadai, nes užėmė žemesnę nei 48 vietą. O kaip be finansavimo sužinoti realias jo perspektyvas? Tokiu skaičiavimu žlugdome patys save. Apskritai reformą pristatant nustebino siūlymas labiau finansuoti atletus, numanomus olimpinio medalio laimėtojus. Kitaip tariant, užsakyti medalį. Galima investuoti milijonus, bet medalio juk niekas negarantuos. Čia ne turgus – neateisi ir nenusipirksi. Kartais man kyla abejonių, ar mūsų sportui vadovauja adekvatūs žmonės, kurie su sporto išmanymu apskritai turi ką nors bendro.“

Pasak LBF vadovo, šiuo atveju kenčia ne tik biatlonininkai, bet ir kitų ištvermės sporto šakų atletai, kur dalyvių skaičius arti šimto ar net daugiau – dviratininkai, maratonininkai, slidininkai, plaukikai.

Kilus visuotiniam nepasitenkinimui, pasigirdo kalbų, kad kitąmet KKSD lėšų skirstymo sistema gali būti peržiūrėta. Tačiau 2018-ųjų parama jau paskirstyta.

„Žinote, išėjo ne reforma, o federacijų sukiršinimas. Mažesnį finansavimą gavusios federacijos solidarizavosi, nes nežino, kaip kamšyti finansines spragas. Tuo metu daugiau gavusieji ploja rankomis ir džiaugėsi. Tokiu būdu KKSD suskaldė sporto federacijas į dvi stovyklas“, – pareiškė A. Daugirdas.

Lietuvos biatlonininkai Pjongčango olimpiadoje

Tomas Kaukėnas

RungtisVietaDalyvių skaičiusLaikasŠaudymas
Sprintas (10 km)178724:23,59/10
Persekiojimas (12,5 km)136034:31,818/20
Asmeninės (20 km)788655:38,414/20
Bendras startas (15 km)303038:58,015/20

Vytautas Strolia

RungtisVietaDalyvių skaičiusLaikasŠaudymas
Sprintas (10 km)498725:32,48/10
Persekiojimas (12,5 km)436027:47,316/20
Asmeninės (20 km)828656:27,014/20

Natalija Kočergina

RungtisVietaDalyvių skaičiusLaikasŠaudymas
Sprintas (7,5 km)808725:16,25/10
Asmeninės (15 km)308745:09,119/20

Diana Rasimovičiūtė

RungtisVietaDalyvių skaičiusLaikasŠaudymas
Sprintas (7,5 km)658724:00,89/10
Asmeninės (15 km)758749:53,315/20
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"