Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
SPORTAS

Rinktinė tikslo link skuba visu greičiu

 
2018 04 27 6:00
Vartininkas Mantas Armalis atrėmė 96 proc. japonų smūgių. / 
Vartininkas Mantas Armalis atrėmė 96 proc. japonų smūgių. /  www.hockey.lt nuotraukos

Lietuvos ledo ritulio rinktinė sparčiai artėja prie savo tikslo – aukso medalių pasaulio IB diviziono pirmenybėse ir kelialapio į aukštesnę, IA pakopą.

Kaune vykstančiose IB diviziono pirmenybėse Lietuvos ledo ritulininkai įspūdingai sužaidė trečiąsias rungtynes, net 6:1 nugalėdami varžybų favorite laikytą Japonijos rinktinę. Tai pirmoji istorijoje lietuvių pergalė prieš japonus, o po jos mūsiškiai tvirtai kontroliuoja situaciją turnyre.

Mindaugas Kieras: „Sužaidi čempionate, o tuomet jau atostogos, gali gydytis, ilsėtis ir operuotis sužeistas vietas kiek tik reikia.“

Šou nesibaigia

Daugiau nei 7 tūkst. žiūrovų Kauno „Žalgirio“ arenoje šokinėjo iš laimės, kai per pirmas tris rungtynių minutes įvarčius pelnė Edgaras Rybakovas ir Arnoldas Bosas. Šeimininkai atitrūko 2:0, likusį rungtynių laiką tvirtai kontroliavo situaciją ant ledo ir pasiekė vieną įsimintiniausių pergalių savo istorijoje.

„Anksčiau japonų niekad nebuvome nugalėję, tačiau supratome, kad didžiausi mūsų varžovai esame mes patys. Tik tuomet, kai pradedi tikėti savo jėgomis ir galimybėmis, gali įveikti bet kuriuos oponentus“, – sakė E. Rybakovas.

Prie įspūdingos pergalės net trimis įvarčiais prisidėjo A. Bosas. Tačiau naudingiausio rungtynių žaidėjo prizas atiteko vartininkui Mantui Armaliui, neutralizavusiam ne vieną pavojingą varžovų ataką. Jis atrėmė 24 iš 25 varžovų smūgių (96 proc.).

„Ankstesnėse rungtynėse gerai puolėme, tačiau ginantis trūko disciplinos. Mane supykdė, kad rumunams leidome atakuoti vartus net 42 kartus. Šį kartą gindamiesi patobulėjome, nors galime žaisti dar geriau“, – kalbėjo M. Armalis.

Rinktinės treneris Berndas Haake akcentavo, kad japonai yra puikūs čiuožėjai, tačiau įveikti juos padėjo kruopštus pasiruošimas ir varžovų žaidimo analizė.

Įveikti Japonijos rinktinę padėjo drausmė ir itin kruopšti varžovų žaidimo analizė. / www.hockey.lt nuotraukos
Įveikti Japonijos rinktinę padėjo drausmė ir itin kruopšti varžovų žaidimo analizė. / www.hockey.lt nuotraukos

„Labai gerai pasiruošėme šiam mačui. Peržiūrėjome daug vaizdo įrašų, prisiminėme ankstesnes rungtynes su japonais. Labai padėjo anksti pelnyti du įvarčiai, bet taip pat žaidėme drausmingai, nesikarščiavome. Komandinė dvasia buvo puiki“, – sakė specialistas iš Vokietijos.

Čempionate Lietuvos rinktinei lieka dvejos rungtynės. Šį vakarą 19.30 val. mūsiškiai kovos su kol kas klupinėjančiais ukrainiečiais, o rytoj tuo pačiu metu susitiks su estais, kurie nusitaikė į medalius.

Lietuviai jau užsitikrino IB diviziono medalius, tačiau jų tikslas yra pirmoji vieta ir bilietas į kitų metų IA diviziono turnyrą.

„Mūsų tikslas tik vienas – laimėti auksą. Kol kas viskas vyksta pagal planą, bet žaidėjus nuraminau, kad dar nieko nepasiekėme. Laukia dvejos sunkios rungtynės“, – teigė Darius Kasparaitis, mače su japonais ėjęs rinktinės kapitono pareigas.

„Šou dar tikrai nesibaigė. Toliau įkalnė bus tik statesnė“, – pridūrė B. Haake.

Nuopuolį išgyvenanti Ukrainos rinktinė pernai iškrito iš IA diviziono. O ukrainiečių viltys sugrįžti į šį divizioną sumenko iki minimumo po dar vieno netikėto pralaimėjimo. Šį kartą ji turėjo pripažinti kroatų pranašumą (3:4).

Matė ir šilta, ir šalta

„Super Mindy Kieras“, – tokį užrašą ant trispalvės galima išvysti „Žalgirio“ arenoje. Jis skirtas rinktinės senbuviui Mindaugui Kierui. 37-erių gynėjas žaidžia jau 20-ame pasaulio čempionate. Rinktinės veteraną supainioti su kuo nors kitu sunku. Iš kitų žaidėjų jis išsiskiria vešliais ūsais.

„Patinka toks įvaizdis. Tačiau komandai pažadėjau – jei laimime auksą, iš karto ūsus skutame. Vyrams tai bus papildoma motyvacija siekti pirmosios vietos ir nudraskyti seniai auginamus ūsus“, – nusijuokė komandos veteranas.

– Ar prisimenate savo debiutą Lietuvos rinktinėje 1999 metais? – „Lietuvos žinios“ paklausė Mindaugo Kiero.

– Be abejo. Man buvo 19 metų ir tas turnyras atrodė išskirtinis. Tada žaidėme tuomečiame C divizione. Pergalių neiškovojome, bet po lygiųjų su korėjiečiais ir kinais paskutiniai nelikome. Žaisti daug negaudavau, bet prisiminimai išliko ilgam. Tuomet mūsų ledo ritulys nebuvo toks greitas, kaip dabar. Komandą sudarė stiprūs, aukšti ir sunkūs sovietmečiu augę vyrukai (juokiasi). Dabar komanda jaunesnė ir greitesnė. Taip pat – labiau motyvuota.

– Kurie čempionatai įsiminė labiausiai?

– Tie, kurie vyko mūsų šalyje: šis Kaune ir 2009 bei 2014 metais rengti Vilniuje. Kaip bebūtų, žaisti prieš savus žiūrovus yra išskirtinis jausmas ir papildomas jaudulys. Į atmintį įsirėžė ir I diviziono pirmenybės Taline 2006-aisiais. Vykome ten su mintimi neiškristi į II divizioną. O išėjo taip, kad vos nepatekome į elitinį divizioną pas švedus, kanadiečius, rusus ir kitus... Lemiamas rungtynes Austrijai pralaimėjome 3:5, nors po dviejų kėlinių rezultatas buvo lygus. Tais metais turėjome gerą komandą – patikimi veteranai, vidurinėi grandis ir greiti kaip žirgai jaunuoliai. Dar niekada nebuvome taip arti elitinio diviziono, kaip prieš 12 metų Taline.

– Pasitaikė ir niūresnių periodų. Po pasaulio čempionatų divizionų reformos 2011-aisiais mums trejus metus tekdavo kovoti dėl išlikimo IB divizione. Buvo sunku tai iškęsti?

– Taip. Rodos, atvykdavome į čempionatą nusiteikę kovingai, bandydavome įkąsti favoritams, tačiau žinodavome, jog paskutinės rungtynės su estais, australais ar kitais panašaus lygio varžovais bus lemiamos. Vis dėlto tą išbandymą atlaikydavome. Vėliau išlipome iš duobės ir ketverius metus paeiliui laimėjome bronzą.

– Tikriausiai tai ir trenerio B. Haake's nuopelnas?

– B. Haake's indėlį Lietuvos ledo ritulio plėtrai sunku išmatuoti. Jis turi daugybę pažinčių visame pasaulyje ir stengiasi padėti kiekvienam žaidėjui, padeda jam susirasti klubą užsienyje. Tikras ledo ritulio asas. Lietuvos ledo ritulio bendruomenė turi džiaugtis turėdama tokį žmogų.

Vyšnia ant torto

Mindaugas Kieras: "Sužaidi čempionate, o tuomet jau atostogos, gali gydytis, ilsėtis ir operuotis sužeistas vietas kiek tik reikia.“ / www.hockey.lt nuotraukos
Mindaugas Kieras: "Sužaidi čempionate, o tuomet jau atostogos, gali gydytis, ilsėtis ir operuotis sužeistas vietas kiek tik reikia.“ / www.hockey.lt nuotraukos

– Per du dešimtmečius nepraleidote nė vieno pasaulio čempionato. Kaip paaiškinti tokį fenomeną?

– Man pasaulio čempionatai visuomet buvo lyg vyšnia ant torto, kuria norisi pasimėgauti po sunkaus klubų sezono. Jo metu atiduodi daug jėgų, bet žaidimas rinktinėje – visai kas kita. Juk tai – Lietuva, tavo gimtinė ir tavo šalies spalvos. Susirenka visi draugai, komandoje vyrauja išskirtinė atmosfera. Ir tada tu atiduoti visą save, nes žinai, kad nėra dėl ko tausotis. Būdavo, kad jaučiau didelį nuovargį, bet minčių atsisakyti kvietimo į rinktinę niekada neturėdavau. Sužaidi čempionate, o tuomet jau atostogos, gali gydytis, ilsėtis ir operuotis sužeistas vietas kiek tik reikia (šypsosi).

– Vengras Viktoras Szeligas savo rinktinei yra atstovavęs 21 pasaulio čempionate. Galbūt sieksite pagerinti jo rekordą?

– Tokio tikslo neturiu. 20 čempionatų – taip pat solidus rodiklis. Viską pabaigsiu Kaune, draugų ir šeimos akivaizdoje. Tuomet didesnį dėmesį skirsiu trenerio darbui ir nustosiu blaškytis. Atversiu naują karjeros lapą.

– Lietuvos rinktinė turi realius šansus laimėti IB diviziono pirmenybes. Tik penktadienį reikėtų įveikti ir Ukrainos rinktinę.

– Sakyčiau, kad ukrainiečiai mums parankesni nei japonai. Įveikėme Ukrainą užpernai Zagrebe 2:1. Jie tuomet buvo nenusiteikę kovai, mes sužaidėme geriausias rungtynes turnyre, bet pergalė buvo labai saldi. Taip pat žinome, kad prasta Ukrainos ledo ritulio situacija negerėja. Ir mes turėtume tuo pasinaudoti.

– Jei pavyktų laimėti pirmenybes Kaune – ar išgyventų Lietuvos rinktinė kitąmet IA divizione?

– Draugiškose rungtynėse mes du kartus nugalėjome tame divizione žaidžiančius britus. Taigi, kabintis galima. Nebūtume visų triuškinami. IA divizione paprastai dvi komandos išsiskiria meistriškumu, su kitomis galima kautis. Bijoti naujų iššūkių nereikia.

Statistika

Ukraina – Kroatija 2:4 (0:3, 0:0, 2:1). K. Katryčius (46:56), D. Nimenka (53:00); I. Jankovičius (04:36), T. Zanoskis (11:51), D. Kanaetas (13:06), D. Vedlinas (59:58).

Rumunija – Estija 0:1 (0:0, 0:0, 0:1). R. Embrichas (59:07).

Lietuva – Japonija 6:1 (2:0, 2:0, 2:1). E. Rybakovas (02:30), A. Bosas (03:03, 26:40 ir 55:42), P. Verenis (27:56), D. Bogdziulis (44:48); R. Hashimoto (40:41). Smūgiai į vartus 25 ir 25, baudos minutės 14 ir 12.

Turnyro lentelė

(rungtynės, įvarčių santykis, taškai)

1. Lietuva 3 17:4 9
2. Estija 3 4:2 7
3. Japonija 3 7:10 5
4. Kroatija 3 7:9 3
5. Ukraina 3 5:6 3
6. Rumunija 3 3:12 0
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"