Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
SPORTAS

Olimpinis dopingo sąmokslas

 
IOC prezidentas Thomas Bachas žurnalistams nepanoro pasakoti apie Rusijos dopingo skandalą ir ryšius su Vladimiru Putinu.
IOC prezidentas Thomas Bachas žurnalistams nepanoro pasakoti apie Rusijos dopingo skandalą ir ryšius su Vladimiru Putinu. AFP/Scanpix nuotrauka

Netylant Rusijos sportininkų dopingo skandalo aidams, užsienio žiniasklaida toliau gilinasi į šio įžūlaus ir gerai apgalvoto sukčiavimo mastus.

Vokietijos nacionalinis transliuotojas ARD parodė jau penktąją dokumentinių filmų ciklo apie dopingą sporte dalį. Ją sukūrė žurnalisto Hajo Seppelto vadovaujama kūrybinė grupė. Rusų sportininkų sukčiavimo užkulisius narpliojanti penktoji dalis pavadinta „Dopingas – slaptas reikalas. Olimpinis sąmokslas.“

Prezidentas kontroliavo

Apie šio dokumentinio filmo detales papasakojo radijo „Svoboda“ internetinis portalas. Skandalinga tema tapo dar aktualesnė, kai Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) ketvirtadienį reabilitavo po Sočio žiemos olimpiados diskvalifikuotus 28 rusus.

Dokumentiniame filme daugiausia kalbama apie rusų nusikaltimą ir bausmę už tai, kas nutiko Sočio žaidynėse prieš ketverius metus. Kaip žinoma, 2014-ųjų olimpiadoje užfiksuoti masiniai Rusijos olimpinio komiteto sukčiavimo atvejai. Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnai slapta patekdavo į antidopingo laboratoriją ir sukeisdavo rusų atletų mėginius. Jie laboratorijoje palikdavo švarius, anksčiau darytus šlapimo mėginius, o nešvarius pašalindavo.

Klasta išaiškėjo, kai viešai nusprendė prabilti buvęs Rusijos antidopingo agentūros vadovas, garsus chemikas Grigorijus Rodčenkovas. Filme jis teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žinodavo visas slaptųjų operacijų detales ir netgi kontroliavo jų eigą. „Be valstybės vadovo žinios FST pareigūnų dalyvavimas tokiose operacijose nebūtų įmanomas“, – tikino G. Rodčenkovas.

Vokiečių žurnalistai įtarimų šešėlį meta ir savo tautiečiui Thomui Bachui, kuris penktus metus vadovauja Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC). Buvęs olimpinis čempionas (1976-aisiais fechtavimo varžybose) Th. Bachas kaltinamas veidmainiškumu ir slaptu susimokymu su V. Putinu. Nors Th. Bachas skelbė sankcijas rusams, taip pat palikdavo jiems pravertas duris ir priimant sprendimus stokojo ryžtingumo. ARD žurnalistai daro prielaidą, kad kontroliuojant Rusijos sportininkus IOC vadovybės iniciatyva buvo palikta daug spragų, o kai kurie tyrimų rezultatai kelia įtarimų.

Rusijos dopingo sistemos aukomis tapo daugybė sportininkų, kurie vėliau nors ir atsiėmė sąžiningai laimėtus medalius, tačiau negalėjo pajusti tikrojo pergalės skonio ir jaudulio.

Liudytojas griežtai saugomas

Daugybę skandalingų faktų atskleidęs G. Rodčenkovas dėl savo paties saugumo turėjo sprukti į JAV ir į H. Seppelto klausimus atsakė tik slaptoje vietoje Niujorke.

„G. Rodčenkovą pažįstu daugelį metų. Jis ilgai buvo mūsų šaltiniu ir jo turima informacija visuomet pasitvirtindavo. Tačiau, Vakarams ėmus viešinti vis daugiau skandalingų faktų, G. Rodčenkovas tapo atsargus ir su mumis nutraukė ryšius. Tada mįslingai mirė du jo kolegos ir pats G. Rodčenkovas pabėgo į JAV. Ten jis gyvena pagal liudytojų apsaugos programą, nes yra kilusi didžiulė susidorojimo grėsmė“, – pasakojo tyrimo iniciatorius H. Seppeltas.

Pagrindinis liudytojas Amerikoje gyvena griežtai saugomas ir negali naudotis net mobiliuoju ryšiu bei internetu – viskas saugumo sumetimais.

„Grigorijų Rodčenkovą už melą reikia tiesiog sušaudyti, kaip Josifas Stalinas ir būtų padaręs.“

Kokia didelė tai grėsmė, tik patvirtina Rusijos olimpinio komiteto garbės prezidento Leonido Tiagačiovo pareiškimas, kad „G. Rodčenkovą už melą reikia tiesiog sušaudyti, kaip Josifas Stalinas ir būtų padaręs“.

Kai dokumentinio filmo kūrėjai paklausė G. Rodčenkovo, ar jis jaučiasi saugus, liudytojas atsakė: „Džiaugiuosi kiekviena nauja diena ir tuo, kad vis dar esu gyvas. Negaliu pasakyti nieko apie saugumo lygį, kai mane saugo šitiek profesionalių kovotojų.“

Apmulkino visus

H. Seppeltas teigė gavęs dokumentus, įrodančius, kad valstybės remiama dopingo sistema Rusijoje veikė dar gerokai iki Sočio olimpiados. Tai patvirtino ir G. Rodčenkovas, tvirtindamas, kad dar prieš 2008 metų Pekino olimpiadą jam netrūko užduočių „iš viršaus“ ir buvo sudarytas specialusis apgaulės planas.

Pasak liudytojo, tiek 2008-aisiais Pekine, tiek 2012-aisiais Londone rusai jau naudojo atletų mėginių sukeitimo sistemą, kurioje dalyvavo ir švarūs sportininkai. Jie turėjo teikti neigiamus testus „tėvynės pergalių labui“. Sportininkai buvo įpareigojami visuomet iš anksto turėti švaraus šlapimo, paruošto dar iki tada, kai ėmė naudoti draudžiamus preparatus.

Kaip pasakojo G. Rodčenkovas, ši sistema buvo sukurta lengvaatlečiams, bet vėliau ją sėkmingai įvaldė ir kitų sporto šakų atstovai. Rusai didžiavosi apmovę visą pasaulį.

„Prieš Pekino žaidynes viskas buvo labai paprasta, darėme, ką norėjome. Visi rusų lengvaatlečiai buvo susitepę. Prieš Londono olimpiadą savo dopingo slėpimo strategiją pakoregavome. Mes kontroliavome viską“, – tikino buvęs Rusijos andidopingo agentūros vadovas.

Visa detali informacija buvo perduodama ir V. Putinui. Tuo rūpinosi buvęs Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko.

„Grandinė buvo paprasta, V. Putinas gerai žinojo ir apie mane. Jis norėjo žinoti viską. Kiekvieną sistemos detalę“, – aiškino G. Rodčenkovas.

Komentarų negavo

Vokietijos ARD televizija taip pat kreipėsi į Kremlių prašydama paaiškinimų, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. O štai IOC paaiškinimu, „nėra duomenų, kad Rusijos prezidentas žinojo apie dopingo manipuliacijas Sočio olimpiadoje“.

ARD atliko visuomenės apklausą provokuojamu klausimu „Ką palaiko olimpinis judėjimas – sąžiningą atletų konkurenciją ar dopingą ir korupciją?“ Net 58 proc. respondentų pasirinko antrą atsakymo variantą.

Dokumentinio filmo apie olimpinį sąmokslą autoriai neabejoja, jog Th. Bachas dirbo Rusijos naudai. Vien ko vertas faktas, kad jis nedraudė rusams vykti į Rio de Žaneiro žaidynes, nors jau tada faktai apie įkliuvusius rusus plaukė nesustodami. Kiti IOC nariai papasakojo, kad per posėdžius Th. Bachas vengdavo kalbėti Rusijos klausimu ir nekomentuodavo G. Rodčenkovo pareiškimų.

Deja, ARD žurnalistams gauti interviu iš Th. Bacho nepavyko – jie buvo informuoti, kad IOC prezidentas tam tiesiog neturi laiko.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"