Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
SPORTAS

Neplanuota treniruotė pakeitė gyvenimą

 
2018 04 21 10:00
Milda Valčiukaitė (kairėje) ir Ieva Adomavičiūtė pernai "LTeam" apdovanojimuose pripažintos geriausia metų moterų komanda./Alinos Ožič nuotrauka
Milda Valčiukaitė (kairėje) ir Ieva Adomavičiūtė pernai "LTeam" apdovanojimuose pripažintos geriausia metų moterų komanda./Alinos Ožič nuotrauka

Irkluotojai Mildai Valčiukaitei gegužę sukaks 24-eri, tačiau ji jau turi visus pagrindinius apdovanojimus – yra olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkė.

Šiuos laimėjimus sportininkė pasiekė irkluodama dvivietę valtį kartu su porininke Donata Vištartaite, neseniai tapusia Karaliene. Po 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiados Donata sukūrė šeimą ir netikėtai nusprendė baigti karjerą. Tad prieš 2017-ųjų sezoną M. Valčiukaitei teko ieškoti naujos partnerės. Ja tapo 23-ejų Ieva Adomavičiūtė. Abi merginos yra irklavusios porinę dvivietę jaunių amžiaus grupės varžybose.

„Iš pradžių irklavimas man tebuvo popamokinė veikla, hobis ir būdas leisti laiką su draugais.“

Naujas tandemas gana greitai sustiprino tarpusavio ryšius. Pernai pasaulio čempionate Floridoje (JAV) lietuvaitės užėmė 4-ąją vietą ir liko patenkintos savo pasirodymu. Šio pasiekimo nepraleido pro akis ir sporto specialistai – abi irkluotojos praėjusį gruodį „LTeam“ sporto apdovanojimuose pripažintos geriausia metų moterų komanda.

Milda su Ieva sėkmingai pradėjo ir šį sezoną – praėjusį savaitgalį laimėjo varžybas Piediluko regatoje, Italijoje. Šiuo renginiu buvo oficialiai pradėtas irklavimo sezonas.

Apie savo pasiekimus ir kelią į didįjį sportą Milda Valčiukaitė papasakojo „Lietuvos žinioms“.

– Drauge su I. Adomavičiūte irklavote dvivietę valtį jaunių varžybose. Ar nebuvo sunku po kelerių metų vėl tapti bendra komanda?

– Visų pirma, Donatos pasitraukimas iš sporto man buvo labai netikėtas. Tai šiek tiek išmušė iš vėžių, nes sprendimą ji priėmė prieš pat praėjusio sezono pradžią. Keitėsi ir mūsų treneris, tad kilo daug netikėtumų bei neaiškumų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tie pokyčiai buvo į gera. I. Adomavičiūtė grįžo iš JAV ir mudvi kartu sėdome į vieną valtį. Nors buvome pažįstamos ir anksčiau drauge irklavome, po penkerių metų pertraukos viską vėl teko prisiminti iš naujo. Pasirengti pasaulio čempionatui turėjome tik tris mėnesius – labai mažai. Todėl džiugu, kad šiam sezonui kartu ruošėmės nuo pat pradžių.

– Ar buvo sunku susitaikyti su D. Karalienės sprendimu?

– Ištiko šioks toks šokas, nes to nesitikėjau. Iš pradžių net maniau, kad sprendimas laikinas ir ji persigalvos. Nors žinojau, jog anksčiau ar vėliau taip nutiks. Juk Donata vyresnė už mane 5 metais.

– Kiek reikia laiko, kad dvivietės valties įgula taptų darnia komanda ir visus veiksmus atliktų idealiai?

– Konkretaus termino nėra. Viskas priklauso nuo irkluotojų patirties, asmeninių savybių. Vieni veiksmus suderina greitai, kitiems reikia daugiau laiko. Treneriai sako, kad mudvi su Ieva dar turime pagerinti nemažai techninių dalykų. Ir aš manau, jog rezervo tobulėti – labai daug.

– Savo sportinės karjeros pradžioje irklavote vienvietę. Nedvejojote sulaukusi kvietimo išbandyti jėgas su porininke?

– Kai D. Karalienė pakvietė irkluoti kartu, buvau labai jauna, 19 metų. Ir tokią galimybę vertinau. Man tai buvo garbė. Juk Donata jau buvo dalyvavusi olimpinėse žaidynėse. Žinojau, kad net jei netapsime komanda, įgysiu vertingos patirties. O mudviejų rezultatai parodė, kad buvo verta.

– Viename interviu teigėte, jog vargu ar suskaičiuotumėte visus laimėtus medalius. Vis dėlto vertingiausia tikriausiai yra Rio de Žaneiro olimpiados bronza?

– Pagal varžybų rangą – taip. Bet turiu Europos ir pasaulio čempionato apdovanojimų, kurie suteikė dar daugiau emocijų. Labai vertinu pirmą jaunių amžiaus grupės medalį, laimėtą su I. Adomavičiūte, taip pat pasaulio čempionato auksą, iškovotą su D. Karaliene. Norint pasiekti visus šiuos apdovanojimus reikėjo įdėti labai daug darbo. Olimpinis medalis tarsi vainikavo visos karjeros triūsą.

– Ir sukėlė didžiulį ažiotažą, populiarumo bangą.

– Turbūt mano žinomumas visuomenėje padidėjo. Juk žmonės labiau domisi olimpinėmis žaidynėmis, nei kasmet vykstančiais pasaulio irklavimo čempionatais.

– Jums geriau būti visuomenės dėmesio centre ar patogiau dabar, kai tas šurmulys šiek tiek nurimęs?

– Man visada gerai. Smagu ir dėmesio gauti, tuomet atsiveria naujos galimybės, gali save išbandyti kitose srityse. Pagaliau gera gyventi ir esant mažesniam susidomėjimui. Tačiau šiuo metu tikrai nesijaučiu pamiršta.

– Ar pradėjusi irkluoti įsivaizdavote, kad vieną dieną tapsite olimpine, pasaulio ir Europos pirmenybių prizininke?

– Iš pradžių irklavimas man tebuvo popamokinė veikla, hobis ir būdas leisti laiką su draugais. Varžybos keisdavo varžybas, o pagrindinis mano tikslas buvo pralenkti kitas merginas. Tuomet negalvojau, kad tapsiu profesionalia irkluotoja ir dalyvausiu olimpiadoje. Net minčių tokių neturėjau. Baigusi mokyklą įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti trokštamos ekonometrijos. Ketinau toliau sportuoti kartą per dieną. Tačiau ne veltui sakoma, kad mes planuojame, o Dievas juokiasi. Kaip tik tuo metu sulaukiau D. Karalienės kvietimo. Ir mano gyvenime viskas apsivertė. Teko pakeisti ir mokymosi kryptį, nes neįmanoma visko suderinti keliaujant po varžybas ir treniruočių stovyklas.

– Jūsų tėvai taip pat irkluotojai. Tėtis Tomas Valčiukas – žinomas irklavimo treneris. Tikriausiai tai ir lėmė jūsų karjeros kryptį. Kuo sužavėjo irklavimas? Juk kai kam tai gali pasirodyti monotoniška sporto šaka – 7 minutės juodo darbo ir jokios galimybės pasigrožėti gamtovaizdžiu...

– Viskas prasidėjo nuo to, kad sykį mokykloje per kūno kultūros pamoką gavau prastą pažymį. Tėtis pasiūlė pamokyti taikliai mėtyti į krepšį, kad galėčiau pataisyti pažymį. Atėjau į bazę, tačiau sporto salė buvo rezervuota vėlesniam laikui. Tad atsirado galimybė išmėginti šalia buvusį irklavimo treniruoklį. Keista, bet man jis patiko. Tėtis niekada nespaudė ir nevertė irkluoti, tik pasiūlė išbandyti jėgas artėjančiose jaunučių žaidynėse. „Jei nepatiks – galėsi atsisakyti“, – tuomet pasakė. Pradėjus irkluoti atsirado konkurencija, o kartu didėjo ir sportinis azartas, noras aplenkti kitas merginas. Kai įsisukau, nė nepastebėdavau, kaip tie 2 tūkst. metrų prabėga per 7 minutes juodo darbo. Viskas taip ir prasidėjo...

– Pagrindinės varžybos šiemet – Europos čempionatas Didžiojoje Britanijoje ir pasaulio pirmenybės Bulgarijoje. Kokius tikslus sau ir I. Adomavičiūtei kelsite?

– Europos čempionate tikrai sieksime medalio, o pasaulio – bus matyti, nedrįstu žadėti aukščiausių vietų. Tačiau esu tikra, kad šiemet mes dar labiau patobulėsime ir pasirodysime geriau negu pernai.

Sėkmė Rio de Žaneiro olimpiadoje atpirko visos karjeros triūsą.Reuters/Scanpix nuotrauka
Sėkmė Rio de Žaneiro olimpiadoje atpirko visos karjeros triūsą.Reuters/Scanpix nuotrauka

Komentaras

Irklavimo treneris Mykolas Masilionis: „Drauge su Milda Valčiukaite pradėjome dirbti šio olimpinio ciklo pradžioje, tiksliau – nuo praėjusio sezono pasaulio taurės varžybų gegužės mėnesį.

Milda – sportui sukurtas žmogus, turi visas irkluotojui reikalingas savybes. Tiesa, matau, kad prieš svarbias ir atsakingas varžybas ji jaudinasi labiau už kitas sportininkes. Bet yra valinga, darbšti ir užsispyrusi. Treniruotėse dirba negailėdama savęs, ją gali sustabdyti tik skausmas. Todėl visiškai pasitikiu šia sportininke.

M. Valčiukaitės ir I. Adomavičiūtės tandemui dar trūksta gero tarpusavio supratimo. M. Valčiukaitės ir D. Karalienės dueto antipometriniai duomenys buvo labai panašūs tiek ūgio, tiek svorio požiūriu. O dabar turime didesnį skirtumą, todėl mūsų užduotis – padėti duetui dirbti kuo efektyviau.

Merginos laimėjo varžybas Italijoje, sezono pradžia puiki, tačiau dar yra kur tobulėti. Pernai jų užimta 4 vieta pasaulio čempionate buvo puikus rezultatas, nes niekas to nesitikėjo. Kartelė pakelta aukštai, šiemet reikia kovoti dėl medalių. Konkurencija pasaulyje milžiniška, bet mes stengsimės ją atlaikyti.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"