Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
SPORTAS

LPOK: vykdoma reforma – grėsmė neįgaliųjų sporto ateičiai

 
2018 01 25 12:45
Mindaugas Bilius./
Mindaugas Bilius./ Organizatorių nuotrauka

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vykdoma reforma daro nepataisomą žalą neįgaliųjų sportui ir net kelia grėsmę jo ateičiai. Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Mindaugas Bilius įspėja: chaosas šalies sporto sistemoje privers peržiūrėti ambicingus tikslus, iškeltus 2020 metų Tokijo parolimpinėms žaidynėms. Esą finansavimo kriterijai, Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) pertvarka ir naujasis Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas grasina neįgaliųjų sportą palikti dar didesniame užribyje.

LPOK Vykdomasis komitetas vasarą patvirtino 2017–2020 m. strategiją, kurioje iškeltas tikslas – į Tokijo parolimpines žaidynes deleguoti mažiausiai 17 sportininkų, kurie Lietuvai atstovautų bent septyniose sporto šakose. Ilgalaikėje vizijoje – šalies atstovavimas visose 22 parolimpinėse vasaros sporto šakose, dalyvavimas žiemos parolimpinėse žaidynėse.

Pasak M. Biliaus, LPOK planus sujaukė KKSD sprendimas nuo 2018 m. sausio 1 d. pertvarkyti LOSC, kuriam palikta vienintelė funkcija – sporto bazių administravimas. Būrys trenerių, gydytojų ir kineziterapeutų palikti likimo valioje, o su jais dirbę atletai – nežinioje. LOSC pertvarka, sukėlusi milžinišką pasipiktinimo bangą tarp sveikųjų sportininkų ir federacijų, kelia nerimą ir M. Biliui.

„Turėjome planų šiemet pradėti bendradarbiauti su LOSC. Neįgaliems sportininkams ypatingai svarbi profesionali gydytojų priežiūra, kineziterapeutų paslaugos. Kiekvienas mūsų sportininkas verčiasi, kaip išmano ir iki šiol net svarbiausiose varžybose ne visada turėdavo profesionalią pagalbą. Norėjome pakeisti padėtį, nes tai daro milžinišką įtaką rezultatams. Dabar net nežinau, kaip elgsimės, iš kur paimsime pinigų gydytojams ir kineziterapeutams. Privati praktika kainuoja labai brangiai“, – skėsčiojo rankomis LPOK prezidentas.

KKSD neįgaliųjų sportui iš 2018 m. valstybės biudžeto skyrė 258 058 Eur (93 484 Eur – Lietuvos aklųjų sporto federacijai, 90 292 Eur – Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai, 74 282 Eur – Lietuvos parolimpiniui komitetui). M. Bilius stebisi, kad jau ne vienerius metus neįgaliųjų sporto dotacijos išlieka beveik tame pačiame lygyje, nors kitoms sritims iš valstybės biudžeto atriekiama daugiau. LPOK prezidentą stebina ir disproporcijos, lyginant su Kurčiųjų sporto komiteto finansavimu. Šiai organizacijai KKSD šiais metais skyrė beveik tokią pačią sumą – 257 979 Eur.

„Turime aiškią statistiką: Lietuvoje sportuoja 3000 neįgalių žmonių ir 600 kurčiųjų. Taip gaunasi, kad vienas kurtysis yra vertas penkių neįgaliųjų? Gal aš kažko nesuprantu, bet man tai niekaip nesisieja su elementaria logika. KKSD naujuose sporto finansavimo kriterijuose įtvirtino nuostatą, kad privaloma atsižvelgti į sporto masiškumą. Vieniems ši nuostata galioja, kitiems – ne. Mes ir vėl susiduriame su įsisenėjusiu skauduliu, kai vieni yra lygesni už kitus“, – sakė M. Bilius.

LPOK prezidentas mano, kad pastarosios problemos sprendimui impulsą galėtų suteikti varžybų rango apibrėžimas naujame Kūno kultūros ir sporto įstatyme. Pusmetį rengto įstatymo projektas jau pasiekė Vyriausybę, bet M. Bilius viliasi įtikinti įstatymų leidėjus šių nuostatų būtinumu.

„Aktyviai dalyvavome rengiant šį projektą, dalyvavome Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytoje darbo grupėje. Gaila, kad ne visi mūsų siūlymai sugulė į projekto redakciją, bet kasdien dirbame ir tikime, jog būsime išgirsti. Norime, kad įstatymu būtų įtvirtintas varžybų rangas. Jau anksčiau kalbėjome, kad olimpinės žaidynės masiškumu, svarba ir žinomumu lenkia parolimpines. Tačiau parolimpinės žaidynės pagal šiuos kriterijus akivaizdžiai lenkia kurčiųjų žaidynes. Suprantame, jog varžybų rangas skiriasi ir siekiame protingo kompromiso“, – dėstė M. Bilius.

LPOK prezidentas neslėpė, kad jo sprendimas stabdyti karjerą didžiąja dalimi susijęs su sporto reformos sukeltu chaosu ir sudėtinga situacija, kuri gali tapti tiesiog nevaldoma.

„Noriu kalbėti gražiai, bet geriausiai šią situaciją iliustruoja žodis „balaganas“. Kurį laiką stebėjome šį procesą, bet priėjome ribą, kai tylėti nebegalime. Visa LPOK komanda daug dirba, kad mūsų sportininkai turėtų kuo geresnes sąlygas. O ką daro valdininkai? Iš mūsų atėmė medikus, mūsų treneriai diskriminuojami ir priversti emigruoti. Ar žinote, ką dabar veikia buvęs Lietuvos golbolo rinktinės treneris Karolis Levickis? Dirba paprastą darbą Norvegijoje. O ką veikia buvęs rinktinės lyderis Genrik Pavliukianec? Jis savo patirtimi dalinasi su Ukrainos ir Portugalijos golbolininkais, nes Lietuvoje to niekam nereikia. O mes kalbame apie Rio de Žaneiro parolimpiados didvyrius. Kažkaip greitai juos pamiršome, ar ne?“, – nusivylimo neslėpė M. Bilius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"