Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
SPORTAS

Julija Stoliarenko apie tai, kas sugrąžino aistrą smūgiuoti

 
2018 03 09 12:05
Julija Stoliarenko: „Esu pasiruošusi viskam: jeigu reikės smūgiuoti – smūgiuosiu, jeigu reikės imtyniauti – imtyniausiu.“
Julija Stoliarenko: „Esu pasiruošusi viskam: jeigu reikės smūgiuoti – smūgiuosiu, jeigu reikės imtyniauti – imtyniausiu.“ Alinos Ožič nuotrauka

Kovotojos Julijos Stoliarenko pergalės tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje kalba pačios už save – mergina žino esanti teisingame kelyje. „Šįkart namo, į Lietuvą, grįžau stipriai patobulėjusi ir pagaliau jaučiuosi užtikrinta, – prisipažino kovotoja.

Kovo 17 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje tarptautiniame turnyro „Bushido KOK 2018 Vilnius“ ringe lietuvė surems pirštines su grėsminga varžove iš Ukrainos – Tatsiana Firsava.

– Sveika sugrįžusi ilgesniam laikui į Lietuvą. Kaip čia jaučiatės? – bushido.lt portalas paklausė Julijos.

– Puikiai! Visur gerai, bet namuose – Lietuvoje, su savo komanda ir treneriu tobulėti ir treniruotis – yra geriausia (šypsosi). Labai pasiilgau savo žmonių, po Japonijos daugiau pradėjau vertinti artimus pagal mąstymą žmones. Tik vasaros jau norisi, šalta pas mus.

– Ilgai buvote Japonijoje, ko ten išmokote, kas nustebino?

– Japonijoje teko po truputį išbandyti įvairių tradicinių kovos menų, tai suteikė daugiau supratimo apie juos. Geriausia, ką japonai turi iš kovos meno – dziudo. Tuo pati įsitikinau. Labiausiai nustebino, kaip ten dirbama su vaikais. Vaikai jau nuo mažų dienų yra atsidavę darbui, svajoja apie olimpines žaidynes ir dirba taip, kaip pas mus daugelis suaugusių nenori dirbti.

Mano gyvenimas taip susiklostė, kad teko įšokti į profesionalų MMA neturint mėgėjų kovų patirties. Todėl karjeros pradžioje labiausiai trūko ne įgūdžių, o būtent tos patirties, kovos pajautimo. Japonijos organizacijos „Seiza“ kovos pagal taisykles buvo labiau artimos mėgėjų MMA taisyklėms, pagal kurias pernai turėjau net 4 kovas.

Būtent ten aš pagaliau pajutau savo „žaidimą“, kai kuriuos svarbius kovos momentus ir kaip kombinuoti įvairias technikas. Ta patirtis buvo labai svarbi mano tobulėjimui.

Taip pat Japonijoje susipažinau su man nauju kovos menu Lethwei, kilusiu iš Mianmaro. Jį dar vadina brutaliausiu kovinio sporto rūšimi. Taisyklės labai panašios į Lietuvoje puikiai žinomą muaitai, bet kovojama be pirštinių, leidžiama smūgiuoti ne tik rankomis, kojomis, alkūnėmis ir keliais, bet ir dar viena, kaip jie vadina – devinta galūne – galva! Ir svarbiausia, kas man patiko, jie neturi šoninių teisėjų, kurie sprendžia kovos lemtį! Yra tik du būdai nugalėti: jeigu gydytojas sustabdo kovą arba jei dukart nokautuoji varžovą. Po pirmo nokauto leidžiama 2 minutes pailsėti ir tęsti kovą! Kitais atvejais yra skiriamos lygiosios, jokių pergalių taškais, jokių teisėjų. Būtent Lethwei gražino mano aistrą smūgiuoti ir norą vėl kovoti pagal vien smūgiavimo taisykles. Teko garbė dukart Japonijoje kovoti su Mianmaro atstovėmis pagal Lethwei taisykles. Abi kovas laimėjau. Antroji kova buvo dėl titulo. Dabar esu pirmoji Lethwei moterų čempionė.

– Kovo 17 dieną Vilniuje kovosi su Baltarusijos kovotoja Tatsiana Firsava. Kaip vyksta pasiruošimas?

– Ryte rengiuosi fiziškai, vakare – technika ir sparingai. Ko nors naujo prieš kovas mokytis beprasmiška, nes įgūdžius reikia lavinti tarp kovų ir ilgesnį laiko tarpą, bet prieš kovą yra aštrinama tai, kas jau yra išmokta ir reikalinga tam tikrai kovai.

– Ką su treneriu Donatu Uktveriu žinote apie būsimą varžovę?

– Baltarusija turi vieną stipriausių pasaulyje muaitai mokyklų, tad iš jų atstovų visada reikia tikėtis solidaus smūgiavimo. Mano varžovė treniruojasi MMA klube. Taktiką jau turime, o ar ji suveiks, pamatysime.

Esu pasiruošusi viskam: jeigu reikės smūgiuoti – smūgiuosiu, jeigu reikės imtyniauti – imtyniausiu. D. Uktveris nuo pirmos darbo dienos akcentavo, kad turiu būti universali ir jeigu bus būtinybė, galėčiau keisti ir taktiką, ir kovos stilių. Tai yra MMA, reikia mokėti viską ir svarbiausia reikia mokėti prisiderinti prie kovos.

– „Siemens“ arena – ką jums reiškia kova prieš tokią didelę žiūrovų minią?

– Motyvaciją! Galimybė kovoti tokioje arenoje savo žiūrovų akivaizdoje – tai yra didžiulė garbė ir tuo pačiu tai motyvuoja dar daugiau dirbti, nes norisi padovanoti žmonėms kuo geresnes emocijas.

– Julija, ar žinote kelią į visų taip išsvajotą UFC?

– Šis klausimas vienu metu yra komplikuotas ir tuo pačiu paprastas. Reikia daug dirbti, laimėti kovas, reikia, kad žmonės apie tave kalbėtų. Skamba paprastai, bet sunkumas yra tame, kad pats MMA pasaulis yra nenuspėjamas – viena klaida kovoje ir teisėjas į viršų kelia jau ne tavo ranką. Taip pat daug priklauso ir nuo to, kaip dirba tavo vadyba. Viskas priklauso nuo to meto aplinkybių MMA pasaulyje. Bet viskas yra įmanoma ir tie kovotojai, kurie jau varžosi aukščiausiose MMA lygose ir yra tapę čempionais, yra žmonės, kurių kelias į sėkmę prasidėjo nuo elementaraus darbo sporto salėje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"