Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
SPORTAS

Europos čempionas A. Gudžius: „Ačiū Berlynui“

 
2018 08 09 18:18
Aukso medalis – pirmas Andriaus Gudžiaus laimikis Europos suaugusiųjų čempionatuose.
Aukso medalis – pirmas Andriaus Gudžiaus laimikis Europos suaugusiųjų čempionatuose. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nieko nėra maloniau, kaip nosis varžovams nušluostyti paskutiniu metimu. Taip yra padaręs legendinis disko metikas Virgilijus Alekna, taip trečiadienio vakarą nutiko ir jo įpėdiniui Andriui Gudžiui. Prieš paskutinį metimą kišenėje sidabro medalį turėjęs lietuvis galingai švystelėjo diską ir iš pirmavusio švedo Danielio Stahlio rankų išplėšė aukso apdovanojimą.

Po dramatiškai trečiadienio vakarą Berlyne (Vokietija) vykusio ir laimingai pasibaigusio Europos lengvosios atletikos čempionato disko metimo finalo prie pernai iškovoto pasaulio čempiono titulo 27-erių A. Gudžius pridėjo ne mažiau svarų žemyno pirmenybių aukso medalį. Tai buvo pirmas mūsų sportininko laimikis Europos suaugusiųjų čempionatuose.

Aukso medalis – pirmas Andriaus Gudžiaus laimikis Europos suaugusiųjų čempionatuose.

Emocingiausios varžybos

Tai lietuvis, tai švedas. Po pirmojo bandymo rikiuotės viršuje buvo A. Gudžiaus pavardė, po antrojo – D. Stahlio, bet vėliau pastarasis Švedijos lengvaatlečio metimas dėl užminto sektoriaus krašto buvo anuliuotas, ir priekyje vėl atsidūrė kaunietis.

Ketvirtu metimu D. Stahlis diską švystelėjo 68,23 m, o A. Gudžiaus atsakas buvo 67,66 metro. Įsiveržti dar kartą į priekį pavyko tik paskutiniu, šeštuoju, bandymu, kada įrankis nuskriejo 68,46 m.

„Dabar jau ramiau, išsirėkavau stadione, – po sėkmingai pasibaigusio finalo šypsojosi A. Gudžius. – Daugiausia emocijų buvo sektoriuje prieš paskutinį bandymą. Varžybos buvo labai sudėtingos. Kaip visada, Danielis Stahlis pasirodė aukščiausiu lygiu ir nedavė nė trupučio atsikvėpti.“

Net ir po išdalytų daugybės interviu sportininkas švytėjo džiaugsmu. Ši pergalė – viena emocingiausių diskininko karjeroje.

„Labai džiaugiuosi, kad pavyko laimėti, kad pavyko pagerinti rezultatą. Žiūrovai tikrai padėjo tą padaryti, nes atmosfera Berlyne yra fantastiška. Visos tos ovacijos, šūksniai labai padėjo. Ačiū Berlynui, ačiū Lietuvai, ačiū visiems, kas palaikė“, – dėkojo A. Gudžius.

Sidabro medalis atiteko 25-erių D. Stahliui (68 m 23 cm), o bronzą pelnė Austrijos sportininkas Lukasas Weisshaidingeris (65 m 14 cm).

Ši trijulė už nugaros paliko švedą Simoną Pettersoną (64,55 m – 4 vieta), 39-erių estą Gerdą Kanterį (64,34 m – 5 vieta), o šeštas buvo triskart pasaulio čempionas vokietis Robertas Hartingas (64,33 m).

Lygiai prieš trylika metų tokiu pat būdu aukso medalį iškovojo dukart olimpinis ir pasaulio čempionas V. Alekna. Tik tąsyk tai nutiko 2005-ųjų planetos pirmenybėse Suomijos sostinėje Helsinkyje.

Lietuvos sportininkas geriausiu, paskutiniu, savo bandymu diską numetė 70 m 17 cm ir antrą kartą tapo stipriausias planetoje. V. Alekna paskutiniu bandymu pralenkė iki tol pirmavusį estą G. Kanterį, kuris diską nusviedė 68 m 57 cm ir pelnė sidabrą. Tąkart po finalo V. Alekna kalbėjo, jog jam tai buvo brangiausia pergalė pasaulio čempionate.

Į finalą – trimis šuoliais

Penktadienio vakarą šuolių į aukštį sektoriuje dėl medalio varžysis praėjusiais metais Europoje uždarų patalpų čempionate triumfavusi, o 2016-aisiais žemyno vicečempione tapusi 26-erių Airinė Palšytė. Kelias iki finalo jai buvo gerokai paprastesnis, nei tikėjosi – pakako trijų šuolių.

Pradinį kvalifikacijos aukštį – 176 cm – A. Palšytė praleido, o paskui pirmais šuoliais įveikė 181 cm, 186 cm ir 190 cm aukštį. Pastarasis aukštis pakluso 11 sportininkių.

Tai buvo pirmoji lietuvės akistata su stipriausiomis Europos šuolininkėmis po metų pertraukos. Šį sezoną mūsiškė dalyvavo tik „Cosma“ taurės varžybose ir Lietuvos čempionate.

Liveta Jasiūnaitė jau antruoju mėginimu įvykdė kvalifikacinį normatyvą ir į finalininkių dvyliktuką pateko su trečiuoju rezultatu.Alfredo Pliadžio nuotrauka
Liveta Jasiūnaitė jau antruoju mėginimu įvykdė kvalifikacinį normatyvą ir į finalininkių dvyliktuką pateko su trečiuoju rezultatu.Alfredo Pliadžio nuotrauka

„Didesnio jaudulio nebuvo, nes vidinė ramybė atsiranda per treniruotes, o ne varžybas. Kai kam atrodo, kad man trūksta varžybų, ir ta pertrauka neišėjo į naudą, bet mes stengėmės dirbti treniruotėse ir jose pasiekti tam tikrą stabilumą. Tai, kad varžovių nemačiau šalia savęs sektoriuje, nereiškia, kad nestebėjau, kaip joms sekasi. Viskas praėjo taip, kaip planuota, ir viskas yra gerai“, – reziumavo A. Palšytė.

Kadangi pagal čempionato reglamentą finale dalyvauti privalo bent 12 sportininkių, o 12–14 pozicijas pasidalijo net trys, penktadienį dėl medalių kovos 14 šuolininkių. 12–14 vietas atrankos varžybose užėmusios atletės įveikė tik 186 cm aukštį.

„Kad varžovės patektų į finalą peršokusios kartelę 186 cm aukštyje, yra kažkas išskirtinio, bet svarbiausia, jog padariau viską, kaip planuota, minimaliomis pastangomis“, – šyptelėjo A. Palšytė.

Tiesa, varžybos sektoriuje galėjo užsitęsti dėl netikėtai prapliupusio lietaus. Pasak Lietuvos sportininkės, net buvo svarstoma atidėti šuolininkių varžybas.

„Turėjo būti 37 laipsniai karščio, be lietaus, o buvo taip, kad atėjus į sektorių pradėjo smarkiai lyti. Organizatoriai net manė, jog gali tekti šiek tiek atidėti atrankos varžybas, bet turbūt pasitarę su varžybų teisėjais nutarė, kad rungtį reikia tęsti. Teko bandymus atlikti per lietų, danga buvo permirkusi. Dabar svarbiausia – atgauti jėgas, o finale parodyti maksimaliai viską, kiek esu pasirengusi“, – planą įvardijo lietuvė.

Visus aukščius pirmais bandymais taip pat įveikė bulgarė Mirela Demireva, vokietė Marie-Laurence Jungfleisch, britė Morgan Lake, neutrali sportininkė iš Rusijos Marija Lasickienė ir ukrainietė Katerina Tabašnik. Beje, antrą sezono rezultatą turėjusi italė Elena Vallortigara per atranką liko vos 15-a.

Ietininkė planuoja vietą aštuntuke

Penktadienio vakarą dėl medalio kovos ne tik A. Palšytė. Į moterų ieties metimo finalą ketvirtadienį iškopė 24 metų Liveta Jasiūnaitė. Ji jau antruoju mėginimu įvykdė kvalifikacinį normatyvą (60 m 50 cm).

A grupėje startavusi lietuvė pirmuoju bandymu ietį numetė 58,7 m, o antruoju – 61,61 metro. Pastarasis rezultatas – pakartotas asmeninis rekordas. Į finalininkių dvyliktuką Liveta pateko su trečiuoju rezultatu. Kvalifikaciją įvykdė tik penkios ieties metikės.

Šis Europos čempionatas L. Jasiūnaitei yra antrasis: prieš dvejus metus Amsterdame (Olandija) lengvaatletė taip pat pateko į finalą ir užėmė 12 vietą.

Airinė Palšytė: „Dabar svarbiausia – atgauti jėgas, o finale parodyti maksimaliai viską, kiek esu pasirengusi.“Reuters/Scanpix nuotrauka
Airinė Palšytė: „Dabar svarbiausia – atgauti jėgas, o finale parodyti maksimaliai viską, kiek esu pasirengusi.“Reuters/Scanpix nuotrauka

„Finale kelsiu aukščiausius tikslus. Manau, kiekvienas sportininkas turi taip daryti, nes tada ateina rezultatas. Tenkintų čempionės titulas, – pusiau juokais, pusiau rimtai ištarė L. Jasiūnaitė. – Man tai jau antras čempionatas, tad aštuntukas būtų visai neblogai.“

Tuo metu kitai Lietuvos rinktinės narei Ievai Zarankaitei disko metimo kvalifikacinės varžybos ketvirtadienį nebuvo linksmos. Įrankį ji nusviedė 53,91 m ir tarp 29 sportininkių užėmė 23 vietą. Prieš dvi dienas per rutulio stūmimo atranką Ieva taip pat buvo 23-ia.

Eglei Balčiūnaitei nebuvo sėkmingas 800 m bėgimo rungties pusfinalis, nors taktinėje kovoje lietuvė pirmavo daugiau nei 600 metrų. Varžovės finišo tiesiojoje pranoko mūsiškę, šiai atiteko 15 vieta čempionate.

„Bėgti pirmai nėra blogai, bet ne visada įvertini savo jėgas ir išeikvoji daugiau pastangų būdama priekyje, nei būdama grupėje“, – paaiškino E. Balčiūnaitė. Pusfinalio etapą ji yra pasiekusi tiek olimpinėse žaidynėse, tiek pasaulio, tiek Europos čempionatuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"