Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
SPORTAS

Biatlonas – nenuspėjama sporto šaka

 
2018 02 10 6:00
Lietuvos garbę Pjončagne gins (iš kairės) Tomas Kaukėnas, Natalija Kočergina, Diana Rasimovičiūtė ir Vytautas Strolia. /
Lietuvos garbę Pjončagne gins (iš kairės) Tomas Kaukėnas, Natalija Kočergina, Diana Rasimovičiūtė ir Vytautas Strolia. / www.biathlonltu.com nuotrauka

Viena populiariausių žiemos olimpiados sporto šakų yra biatlonas. Pjongčange geriausi pasaulio biatlonininkai išsidalys 11 medalių komplektų, o Lietuva turės net keturis savo atstovus.

Vyrų varžybose dalyvaus Tomas Kaukėnas ir Vytautas Strolia, moterų – Diana Rasimovičiūtė ir Natalija Kočergina. Tikėtis medalių iš lietuvių gali tik didžiausi optimistai. Net vietos pirmame dešimtuke, regis, iš anksto rezervuotos elitinių biatlono valstybių – Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos – atstovams. Tačiau Lietuvos biatlono rinktinės treneris Aurimas Bučelis šypteli: biatlonas tuo ir žavus, kad yra visiškai nenuspėjamas. Šaudymo taiklumas, oro sąlygos, net slidžių tepalas čia gali tapti lemtingais reiškiniais.

Aurimas Bučelis: „Jei lietuviai žiūrėtų varžybas, patys dažniau liptų ant slidžių ir mėgintų šliuožti, galbūt perprastų visus niuansus.“

Trasa turi siurprizų

Olimpinių žaidynių vietą Lietuvos biatlonininkai pasiekė praėjusį savaitgalį, likus šešioms dienoms iki oficialaus varžybų starto. Vilnių ir Pjongčangą skiria 7 laiko juostos. Tad lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, susidūrė su aklimatizacijos iššūkiais.

„Pjongčange lankėmės pernai, per pasaulio taurės varžybas. Tuomet aklimatizacijai turėjome 3–4 dienas, ir sportininkai nesijautė gerai. Dabar buvo 6 dienos, tad viskas turėtų vykti sklandžiai, laiko turėjo pakakti“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo A. Bučelis.

Dėl laiko juostų patiriamus sunkumus kiekvienas sprendžia savaip. Pavyzdžiui, mūsų biatlonininkai nutarė ir toliau gyventi lietuvišku laiku – Pjongčange eis gulti paryčiais, o kelsis jau gerokai įdienojus. Taip elgtis jie nusprendė ir dėl to, kad visi biatlono startai Pietų Korėjoje numatyti vakarais, tad trasoje mieguistumas nekankins.

Biatlono varžybos vyks Pjongčango slidinėjimo centre „Alpensia“. Pasak sportininkų, trasa ne iš lengvųjų, reikalaujanti maksimalaus susikaupimo ir galinti pateikti netikėtumų.

„Jei lyginsime su pagrindinėmis europietiškomis trasomis, ši yra sudėtinga. Yra keli staigūs nusileidimai ir statūs pakilimai. Juokavome, kad organizatoriai net šiek tiek persistengė kurdami trasą, – tikino A. Bučelis. – Toks reljefas ir posūkiai iš sportininkų pareikalaus geriausios sportinės formos ir įgūdžių. Būtent dėl to olimpiadoje galime sulaukti siurprizų ir netikėtumų.“

Vidinės atrankos dėlionė

Nors Lietuvos biatlono federacija (LBF) džiaugėsi pelniusi keturis olimpinius kelialapius, ne visų olimpiečių rezultatai šį sezoną nuteikė optimistiškai.

Jau penktojoje olimpiadoje dalyvausianti 33-ejų D. Rasimovičiūtė niekaip negalėjo pasiekti optimalios sportinės formos ir pasaulio taurės varžybose likdavo toli net nuo vidutiniokių. 77-oji vieta sprinto lenktynėse Oberhofe sausio pradžioje yra geriausias jos sezono rezultatas.

Pati sportininkė prieš skrydį į Pietų Korėją vylėsi, kad problemas pavyks išspręsti. O A. Bučelis aiškino, kad atletei koją nebe pirmą kartą kišo sveikatos problemos: „Prasti rezultatai neatsiranda iš niekur, juos lemia ligos ir susirgimai. Mūsų komanda nėra gausi, neturime kuo pakeisti lyderių. Todėl esame priversti visai nepasveikusius sportininkus leisti į varžybas. Dėl to kenčia rezultatai. O net sirguliuojantys biatlonininkai startuoti privalo, kad kauptume taškus pasaulio taurės tautų įskaitoje. Iki olimpiados buvo nedidelis laikotarpis be varžybų. Diana galėjo atsikvėpti ir pasirengti. Mes viliamės, kad viskas bus gerai.“

Aurimas Bučelis / Alinos Ožič nuotrauka
Aurimas Bučelis / Alinos Ožič nuotrauka

Suaugusiųjų varžybose vis dažniau pasirodo 21 metų Gabrielė Leščinskaitė. Vis dėlto federacijos vadovai ir treneriai nesiryžo keisti patyrusios veteranės į perspektyvią, tačiau rimtose kovose dar „neapšaudytą“ biatlonininkę.

„Esame diskutavę ta tema, bet buvome nusprendę olimpinę rinktinę sudaryti laikydamiesi sportinio principo, tą ir darėme. D. Rasimovičiūtės rezultatai buvo geresni. Be to, G. Leščinskaitė sausį patyrė kirkšnies traumą, gydytojai jai dviem savaitėms uždraudė slidinėti. Tad į olimpiadą ji vykti negalėtų net teoriškai“, – atskleidė rinktinės treneris.

Niekas neabejojo, kad į vyrų rinktinę tikrai pateks T. Kaukėnas. O štai antrasis olimpietis nustebino daugelį. Kelialapis į Pjongčangą tarsi buvo ruošiamas Karoliui Dombrovskiui, tačiau šį sezoną puikiai pasirodė V. Strolia. Jis tris kartus pateko į pasaulio taurės persekiojimo lenktynes, o Hochfilcene pelnė įskaitinius taškus.

„Tomas jau yra prityręs ir pasirinko tokią strategiją, kai optimali sportinė forma pasiekiama palaipsniui, kaip tik olimpinėms žaidynėms. Vytautas kilo iš karto. Dabar jam svarbiausia nesusirgti, kad neprarastų to, ką įgijo per kelis mėnesius“, – teigė A. Bučelis.

Tuo metu K. Dombrovskis, pasak trenerio, palūžo psichologiškai: „Anksčiau jam sekdavosi geriau, bet vidinė konkurencija atrankoje dėl olimpinių kelialapių nori nenori paveikia. Pripažįstu, kad prašovėme ir su pasirengimo planu. Todėl Karoliui nuo sezono pradžios buvo sunku sudaryti konkurenciją kitiems. Jis – geras šaulys, bet psichologinės problemos trukdė. Ir kai jau tapo aišku, kas važiuos į Pjongčangą, neslegiamas įtampos K. Dombrovskis Europos čempionate užėmė 12 vietą, individualiose lenktynėse pataikydamas 19 kartų iš 20. Tai tik patvirtina faktą apie jo psichologinį nestabilumą.“

Kritikų teismui

Biatlonininkai išlieka realistais ir parvežti medalių iš Pjongčango nežada. LBF saviškiams iškėlė abstrakčius, bet kartu ir aiškius tikslus – „pasirodyti geriau nei praėjusioje Sočio olimpiadoje“.

Sočyje mūsiškiams geriausiai sekėsi individualiose lenktynėse. D. Rasimovičiūtė buvo 42-a, o lyderiams į nugaras alsavęs T. Kaukėnas – 23-ias. Tad patekimas į geriausiųjų dvidešimtuką būtų vertinamas itin pozityviai.

„Čia biatlonas. Jei pasiseks šaudymas, bus palankios kitos aplinkybės – galima būti aukštai“, – rankų nenuleido A. Bučelis.

Visgi tiek biatlonininkai, tiek slidininkai susiduria su nevienareiškmiu rezultatų vertinimu visuomenėje. Biatlone vieta pirmame 30-tuke laikoma elitine. Verta pažymėti, kad pasaulio taurės varžybose įskaitinius taškus gauna pirmi 40 finišavusiųjų. Bet kai kuriems žiūrovams tokios pozicijos įspūdžio nepadaro. Ir kaip pabrėžė T. Kaukėnas, „23 vieta nėra prasta, bet paprasto žiūrovo ja nesužavėsi“.

Su šiuo reiškiniu A. Bučelis yra susidūręs daug kartų: „Kritikams visuomet siūlau pažvelgti į starto protokolą. Biatlono, slidinėjimo, dviračių sporto, ėjimo, maratono varžybose rungiasi per 100 dalyvių. Kovinio sporto šakose būna dvi dešimtys dalyvių. Įveikei vieną varžovą – ir tu jau 12-tuke ar 8-tuke. Mes manome, kad biatlone vieta 40-tuke yra tolygi pusfinaliui lengvosios atletikos varžybose. Tačiau žiūrovų atžvilgiu biatlonas yra nenuspėjama sporto šaka. Ir turime su tuo susitaikyti.“

Biatlono varžybose gerus rezultatus lemia daug faktorių. Sportininkai itin priklausomi ne tik nuo taiklių šūvių, bet ir nuo gero slidžių tepėjų darbo. Jei šie parenka netinkamą tepalą ir neparuošia slidžių, net gerai pasirengusio atleto varžybos būna sužlugdytos.

„Daugelyje šalių biatlonas yra labai populiarus, televizijos transliacijos surenka didelę žiūrovų auditoriją. Jeigu lietuviai žiūrėtų varžybas, patys dažniau liptų ant slidžių ir mėgintų šliuožti, galbūt perprastų visus niuansus. O dabar sunku pakeisti jų įsitikinimus“, – nusijuokė A. Bučelis.

Užburia netikėtumo jausmas

„New York Times“ žurnalistė Brooke Jarvis savo skaitytojams paaiškino, kas ją žavi biatlono varžybose: „Jūs sklandžiais ir darniais kojų judesiais slidėmis skrodžiate sniegą. Giliai kvėpuojate, o jūsų širdis plaka tris kartus per sekundę. Po minutės gulate šaudykloje ir nusitaikote į taikinius. Prieš nuspaudžiant gaiduką jūsų kūnas ir protas yra pasiekęs tobulą ramybę.

Biatlonas susideda iš dviejų sportų – slidinėjimo ir šaudymo. Tačiau tai yra viena sporto šaka su dviem skirtingais pasauliais. O perėjimas iš vieno į kitą reikalauja didžiulės patirties ir įgūdžių. Tai taip įspūdinga, kad kai kurie komentatoriai buvo įtikėję biatlonininkų gebėjimu valdyti savo širdies ritmą. Bet jie – ne burtininkai. Tai tiesiog fantazija. Viskas, ką gali kontroliuoti biatlonininkai, yra kvėpavimas. Ir iš dalies – sąmonė.

Daugelyje rungčių pirmosiose pozicijose matote tuos pačius lyderius, bet biatlonas unikalus tuo, kad nežinai, kaip viskas atrodys finiše. JAV moterų komandos lyderė Susan Dunklee sako, kad čia vieną dieną gali lipti ant prizininkų pakylos, o kitą būsi 85 vietoje. Ir ji žino, ką kalba. Gruodį pasaulio taurės etape Hochfilcene S. Dunklee prašovė 8 iš 10 kartų ir finišavo tik 97-a. Paskui ji kelioms dienoms nutarė pamiršti biatloną. Tiesiog keliavo, pramogavo ir apie sportą negalvojo. Kai vėl pasijautė savimi, S. Dunklee grįžo ir kitose lenktynėse Ansi numušė visus 10 taikinių.

Biatlono rezultatai daugiausia priklauso nuo to, kas vyksta šaudykloje. O kas vyksta šaudykloje, priklauso nuo sportininko smegenų. Ir jas suvaldyti dar sunkiau nei širdies ritmą. Pasaulio čempionas amerikietis Lowellas Bailey įsitikinęs, kad 50 ar 60 biatlonininkų Pjongčange gali kovoti dėl medalio. Viską lems tai, kaip jie kontroliuos varžybų tempą, šaudymo techniką, ar nuvys įkyrias ir nepageidaujamas mintis, galų gale ar sugebės nereaguoti į šalutinius reiškinius bei triukšmą. Tai ir yra biatlonas – žavus sau būdingu netikėtumo pojūčiu.“

Olimpinis biatlono tvarkaraštis

(visi startai nurodyti Lietuvos laiku)

Vasario 10 d. 13.15 moterų 7,5 km sprintas

Vasario 11 d. 13.15 vyrų 10 km sprintas

Vasario 12 d. 12.10 moterų 10 km persekiojimo lenktynės

Vasario 12 d. 14.00 vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynės

Vasario 14 d. 13.05 moterų 15 km individualios varžybos

Vasario 15 d. 13.00 vyrų 20 km individualios varžybos

Vasario 17 d. 13.15 moterų 12,5 km bendro starto lenktynės

Vasario 18 d. 13.15 vyrų 15 km bendro starto lenktynės

Vasario 20 d. 13.15 mišrių estafečių 2x6 ir 2x7,5 km varžybos

Vasario 22 d. 13.15 moterų estafečių 4x6 km varžybos

Vasario 23 d. 13.15 vyrų estafečių 4x7,5 km varžybos

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"