Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
SPORTAS

2018-ieji: neeilinių sporto jubiliejų metai

 
2018 09 15 18:00
Boksininkas Danas Pozniakas tapo Meksiko olimpiados čempionu./
Boksininkas Danas Pozniakas tapo Meksiko olimpiados čempionu./ Lietuvos sporto muziejaus nuotraukos

Šie metai išskirtiniai – pirmiausia minime atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį. Jį papildo aukščiausio lygio sporto renginių bei įvykių, susijusių su Lietuvos ir lietuvių išeivijos sportininkų pergalėmis, jubiliejų gausa. Tad jubiliejiniais metais yra tinkama proga juos prisiminti.

Sukanka 110 metų nuo Londono vasaros olimpinių žaidynių, vykusių 1908 metais. Jose dalyvavo 2035 sportininkai iš 22 šalių. Išskirtinis šių žaidynių bruožas buvo ypač ilga trukmė: jos vyko nuo balandžio 27-osios iki spalio 31 dienos. Neįprasta rungtis buvo dvikova pistoletais: naudotos vaškinės kulkos, o varžybų dalyviai dėvėjo veido kaukes. Tai buvo pirmosios iš trejų olimpinės žaidynės, vykusios Londone. Jos čia dar surengtos 1948 ir 2012 metais.

Prieš 90 metų (1928 m.) vyko Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės, jose dalyvavo 2883 sportininkai iš 46 šalių. Pirmą kartą žaidynių istorijoje uždegta olimpinė ugnis. Šios žaidynės buvo antrosios ir paskutinės tarpukario Lietuvos sportininkams (pirmą kartą lietuviai dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 1924 m.). Geriausiai sekėsi boksininkui Juozui Vinčai (1905–1990), pasidalijusiam 5–8 vietomis. Amsterdame sužibo JAV lietuvaitės Albinos Osipavičiūtės-Osipowich (1911–1964) žvaigždė: 17-metė plaukikė olimpiniame baseine laimėjo 2 aukso medalius (100 m laisvuoju stiliumi ir estafetėje 4x100 m laisvuoju stiliumi) bei pagerino du pasaulio rekordus.

Lygiai 90 metų ir Sankt Morico (Šveicarija) žiemos olimpinėms žaidynėms, jose dalyvavo vienintelis Lietuvos sportininkas čiuožėjas Kęstutis Bulota (1896–1941). Užėmęs kuklias vietas atskirose distancijose, jis išlieka vieninteliu lietuviu, dalyvavusiu pasaulio čempionato ir olimpinių žaidynių greitojo čiuožimo varžybose. K. Bulota buvo vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos sportininkų ir sporto veikėjų.

Praėjo 80 metų, kai 1938-aisiais pirmame Europos moterų krepšinio čempionate Romoje startavusi Lietuvos rinktinė (treneris Feliksas Kriaučiūnas) laimėjo 2 vietą (dalyvavo 5 šalys). Vicečempionėms buvo įteikti sidabro medaliai ir Romos gubernatoriaus dovana – antikinės „Vilkės“ skulptūra (ji eksponuojama Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune). Beje, Genovaitė Miuleraitė pripažinta geriausia Europos čempionato žaidėja, o dar keturios lietuvaitės – Juzė Jazbutienė, Stefanija Astrauskaitė, Aldona Vailokaitytė ir Stasė Markevičienė – pateko į Europos geriausiųjų dešimtuką.

Prieš 70 metų, 1948-aisiais, Sankt Morice vėl vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse lietuvių kilmės amerikietis Edwardas Williamas Rimkus (1913–1999) tapo olimpiniu bobslėjaus čempionu keturviečių ledrogių varžybose. Jis buvo diplomuotas fizikas, inžinierius, tapęs Šiaurės Amerikos bobslėjaus čempionu.

Sukanka 60 metų, kai per SSRS komandinį lengvosios atletikos čempionatą Tbilisyje (Gruzija) 1958 metais Birutė Kalėdienė, numetusi ietį 57,49 m, pirmoji iš Lietuvos sportininkų tapo pasaulio rekordininke. Pati lengvaatletė teigė: „Tai buvo tobuliausias mano metimas per visą sportinę karjerą.“ Tais pačiais metais ji tapo Europos vicečempione, o 1960-aisiais Romos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį.

Prieš 50 metų, 1968-aisiais, Europą nustebino Kauno „Žalgirio“ rankininkės – antrus metus iš eilės laimėjo Europos šalių čempionių taurę (trenerė Fausta Bimbienė). Finale Bratislavoje jos įveikė Rostoko „Empor“ iš VDR rezultatu 13:11. Žalgirietės tapo pirmąja Europoje klubine komanda, laimėjusia čempionių taurę du kartus iš eilės (1967 ir 1968 m.), ir pirmąja Lietuvos klubine komanda – Europos taurės laimėtoja. Viena krištolinė čempionių taurė eksponuojama Lietuvos sporto muziejuje.

Tais pačiais metais Lietuvai pirmą kartą sutvisko ir olimpinis auksas. Meksiko vasaros olimpinėse žaidynėse (1968 m.) boksininkas Danas Pozniakas (1939–2005) ir tinklininkas Vasilijus Matuševas (1945–1989) tapo pirmaisiais Lietuvos sportininkais – olimpiniais čempionais. Kaip SSRS rinktinių nariai žaidynėse dalyvavo 10 Lietuvos atletų, kurie iškovojo 2 aukso, 2 sidabro ir 5 bronzos medalius: vicečempionais tapo penkiakovininkas Stasys Šaparnis ir boksininkas Jonas Čepulis, olimpinę bronzą laimėjo irkluotojai Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis, Juozas Jagelavičius ir krepšininkas Modestas Paulauskas.

Prieš 40 metų 1978-ieji buvo šuolininkės į tolį Vilhelminos Bardauskienės metai. Rugpjūčio 18 dieną per tradicines SSRS „Šuolininkų dienos“ varžybas Kišiniove (Moldova) ji nušoko 7,07 m ir tapo pirmąja pasaulyje moterimi, peršokusia 7 m ribą. Netrukus (rugpjūčio 29 d.) Prahoje per Europos čempionatą V. Bardauskienė jau pirmu šuoliu per atrankos varžybas nuskriejo 7,09 m ir taip pagerino savo pačios pasiektą pasaulio rekordą. Finale nušokusi 6,88 m, Vilma tapo ir Europos čempione. Todėl nenuostabu, kad seniausia pasaulyje žinių agentūra „France-presse“ V. Bardauskienę išrinko geriausia 1978 metų žemyno sportininke.

Prabėgo 30 metų nuo Kalgario (Kanada) žiemos olimpinių žaidynių 1988 metais. Jose dalyvavo slidininkė Vida Vencienė, tapusi olimpine čempione 10 km distancijoje ir bronzos medalininke 5 km distancijoje. Tų pačių metų pasaulio taurės varžybose Kalgaryje ir Sankt Peterburge ji laimėjo auksą, sidabrą ir bronzą. V. Vencienė išlieka antrąja Lietuvos sportininke, tapusia žiemos olimpinių žaidynių čempione (po biatlonininko Algimanto Šalnos triumfo Sarajeve 1984 m.).

Gintautas Umaras tebėra vienintelisLietuvos sportininkas, laimėjęs du aukso medalius vienose žaidynėse.
Gintautas Umaras tebėra vienintelisLietuvos sportininkas, laimėjęs du aukso medalius vienose žaidynėse.

Taip pat sukanka 30 metų Seulo vasaros olimpinėms žaidynėms, o jose paskutinį kartą SSRS atstovavo 25 Lietuvos sportininkai, laimėję 15 medalių (daugiausia sportininkų ir medalių per visą sovietmetį). Net 9 Lietuvos atletai iš Pietų Korėjos sostinės 1988 metais grįžo kaip olimpiniai čempionai. Tai krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius, futbolininkai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis, rankininkas Valdemaras Novickis, treko dviratininkai Artūras Kasputis ir Gintautas Umaras (du kartus). G. Umaras tebėra vienintelis Lietuvos sportininkas, laimėjęs du aukso medalius vienose žaidynėse. Plaukikas Raimundas Mažuolis, bėgikė Laima Baikauskaitė ir disko metikas Romas Ubartas pasipuošė sidabro medaliais. Krepšininkė Vitalija Tuomaitė ir dviratininkė Laima Zilporytė laimėjo bronzos medalius. R. Ubartas po ketverių metų Barselonoje (1992 m.) tapo pirmuoju Lietuvos sportininku – olimpiniu čempionu po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Tais pačiais 1988 metais Vilniaus „Eglės“ rankininkės iškovojo IHF Europos taurę, finale du kartus užtikrintai įveikusios Titogrado „Budučnost“ (Jugoslavija) komandą. Taip vilnietės tapo trečiąja Lietuvos klubine komanda (po Kauno „Žalgirio“ rankininkių ir Kauno „Granito“ rankininkų), laimėjusia Europos taurę. 1988 metų gruodžio 11 dieną Vilniuje sušaukus Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovus (apie 500 dalyvių), atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – LTOK. Pirmuoju LTOK prezidentu buvo išrinktas Artūras Poviliūnas (vadovavo iki 2012 m.).

Net 9 Lietuvos atletai iš Pietų Korėjos sostinės 1988 metais grįžo kaip olimpiniai čempionai.

Prieš 10 metų (2008-aisiais) vyko Pekino vasaros olimpinės žaidynės. Jose dalyvavo 71 Lietuvos atletas, 5 iš jų pasipuošė olimpiniais medaliais. Tuomet vicečempionais tapo buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, bronzą iškovojo penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis, imtynininkas Mindaugas Mizgaitis ir jau dukart olimpinis čempionas (2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose) disko metikas Virgilijus Alekna. Be to, 2016 metų rudenį buvo diskvalifikuotas Rusijos imtynininkas Chasanas Barojevas, tad Pekino olimpinis sidabro medalis atiteko M. Mizgaičiui. Jis medalį gavo iš paties TOK prezidento Thomo Bacho rankų Vilniuje, per Barselonos žaidynėse dalyvavusių Lietuvos olimpiečių pagerbimo ceremoniją.

Pekino žaidynėse asmeninėse fechtavimosi kardu varžybose vėl triumfavo 2004 metų olimpinė čempionė, lietuvių kilmės amerikietė Mariela Žagunis, komandinėse varžybose dar iškovojusi bronzos medalį (jos sąskaitoje ir keturi pasaulio čempionės titulai). Atėnuose ji tapo pirmąja JAV fechtuotoja – olimpine čempione per 100 metų. Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje (2012 m.) Mariela buvo JAV delegacijos vėliavnešė.

Vilhelmina Bardauskienė tapo pirmąja pasaulyje moterimi, nušokusia 7 metrus.
Vilhelmina Bardauskienė tapo pirmąja pasaulyje moterimi, nušokusia 7 metrus.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"