Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
SPORTAS

2018-ieji – neeiliniai jubiliejiniai sporto pasaulio metai: 14 svarbiausių įvykių

 
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. /
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. / Lietuvos sporto muziejaus nuotrauka

Šie metai išskirtiniai – pirmiausia atkurtosios Lietuvos valstybės 100-metis ir dar aštuoni atmintini jubiliejai. Juos papildo aukščiausio lygio sporto renginių bei įvykių, susijusių su Lietuvos ir lietuvių išeivijos sportininkų pergalėmis, jubiliejų gausa. Jubiliejiniai 2018-ieji tinkama proga ir juos prisiminti.   

Sukanka 110 metų nuo Londono vasaros olimpinių žaidynių, vykusių 1908 m. Jose dalyvavo 2035 sportininkai iš 22 šalių. Išskirtiniai šių žaidynių bruožai – neįprastai ilga trukmė: nuo balandžio 27 d. iki spalio 31 d., kitas – viena sporto šakų buvo dvikova pistoletais: naudotos vaškinės kulkos, o varžybų dalyviai dėvėjo veido kaukes. Tai buvo pirmosios olimpinės žaidynės iš trijų, vykusios Londone (dar 1948 ir 2012 m.).

Prieš 90 metų (1928-aisiais) vyko Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 2883 sportininkai iš 46 šalių. Pirmą kartą žaidynių istorijoje buvo uždegta olimpinė ugnis. Šios žaidynės buvo antrosios ir paskutinės tarpukario Lietuvos sportininkams (pirmą kartą lietuviai dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 1924 m.). Geriausiai sekėsi boksininkui Juozui Vinčai (1905–1990), pasidalinusiam V-VIII vietomis. Amsterdame sužibo JAV lietuvaitės Albinos Osipavičiūtės/Osipowich (1911–1964) žvaigždė: 17-metė plaukikė olimpiniame baseine laimėjo 2 aukso medalius (100 m l. st. ir estafetėje 4 x 100 m l. st.), tapdama 2 kartus olimpine ir 2 kartus pasaulio rekordininke.

Meksiko vasaros olimpinėse žaidynėse (1968 m.) boksininkas Danas Pozniakas (1939–2005) ir tiklininkas Vasilijus Matuševas (1945–1989) tapo pirmaisiais Lietuvos sportininkais – olimpiniais čempionais.

Sukanka 90 metų ir Sankt Moritzo (Šveicarija) žiemos olimpinėms žaidynėms, kuriose dalyvavo vienintelis Lietuvos sportininkas – čiuožėjas Kęstutis Bulota (1896–1941), prieš savaitę čiuožęs Pasaulio čempionate Davose. Užėmęs kuklias vietas atskirose distancijose, jis išlieka vieninteliu lietuviu, dalyvavusiu pasaulio ir olimpinėse greitojo čiuožimo varžybose; buvo vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos sportininkų ir sporto veikėjų.

Prieš 80 metų, 1938-aisiais, pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate Romoje startavusi Lietuvos rinktinė (treneris Feliksas Kriaučiūnas) laimėjo II vietą (dalyvavo penkios šalys). Vicečempionėms buvo įteikti sidabro medaliai ir Romos gubernatoriaus dovana – antikinės „Vilkės“ skulptūra (ji eksponuojama Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune). Beje, G. Miuleraitė pripažinta geriausia Europos čempionato žaidėja, o dar keturios lietuvaitės – J. Jazbutienė, S. Astrauskaitė, A. Vailokaitytė ir S. Markevičienė – pateko į Europos geriausiųjų dešimtuką!

Prieš 70 metų, 1948-aisiais, Sankt Moritze vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse lietuvių kilmės amerikietis Edwardas Williamas Rimkus (1913–1999) tapo olimpiniu bobslėjaus čempionu 4-iečių ledrogių varžybose. Jis buvo dipl. fizikas, kompanijos „General Electric“ inžinierius, 1947–1948 m. – JAV vicečempionas ir Šiaurės Amerikos bobslėjaus čempionas.

Sukanka 60 metų, kai per SSRS komandinį lengvosios atletikos čempionatą Tbilisyje (Gruzijoje) 1958 m. Birutė Kalėdienė, numetusi ietį 57,49 m, pirmoji iš Lietuvos sportininkų tapo pasaulio rekordininke. Anot pačios lengvaatletės – „tai buvo tobuliausias mano metimas per visą sportinę karjerą...“ Tais pačiais metais B. Kalėdienė tapo Europos vicečempione (1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį).

Prieš 50 metų – 1968-aisiais – Europą nustebino Kauno „Žalgirio“ rankininkės, antrus metus iš eilės laimėjusios Europos šalių čempionių taurę (trenerė Fausta Bimbienė). Finale Bratislavoje jos įveikė Rostoko „Emporą“ iš VDR rezultatu 13:11 (prieš metus taip pat Bratislavoje kaunietės finale 8:7 nugalėjo kitą VDR klubą – Leipcigo SC). Žalgirietės tapo pirmąja klubine komanda Europoje, laimėjusia čempionių taurę du kartus pamečiui (1967 ir 1968 m.) ir pirmąja Lietuvos klubine komanda – Europos taurės laimėtoja. Viena krištolinė čempionių taurė eksponuojama Lietuvos sporto muziejuje. Pastaruoju metu šlovingąsias klubo tradicijas tęsia Kauno „Acme-Žalgiris“.

Tais pačiais metais Lietuvai pirmą kartą sutvisko ir olimpinis auksas. Meksiko vasaros olimpinėse žaidynėse (1968 m.) boksininkas Danas Pozniakas (1939–2005) ir tiklininkas Vasilijus Matuševas (1945–1989) tapo pirmaisiais Lietuvos sportininkais – olimpiniais čempionais. SSRS rinktinių sudėtyje žaidynėse dalyvavo 10 Lietuvos atletų, iškovojusių 2 aukso, 2 sidabro ir 5 bronzos medalius: vicečempionais tapo penkiakovininkas Stasys Šaparnis ir boksininkas Jonas Čepulis, olimpinę bronzą laimėjo irkluotojai Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis, Juozas Jagelavičius ir krepšininkas Modestas Paulauskas (po ketverių metų M. Paulauskas Miunchene tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku – olimpiniu čempionu). J. Čepulio olimpinis sidabro medalis eksponuojamas Lietuvos sporto muziejuje Kaune.

O tai nutiko prieš 40 metų: 1978-ieji tapo šuolininkės į tolį Vilhelminos Bardauskienės metais. Rugpjūčio 18 d. per tradicines SSRS „Šuolininkų dienos“ varžybas Kišiniove (dabar Moldova) ji nušoko 7,07 m ir tapo pirmąja moterimi pasaulyje, peršokusia 7 m ribą! Netrukus (rugpjūčio 29 d.) Prahoje per Europos čempionatą V. Bardauskienė jau pirmu šuoliu (per atrankos varžybas) nuskriejo 7,09 m. ir taip pagerino savo pačios Kišiniove pasiektą pasaulio rekordą. Du pasaulio rekordai per 11 dienų!!! Finale nušokusi 6,88 m, Vilma tapo ir Europos čempione. Todėl nenuostabu, kad seniausia pasaulyje žinių agentūra „France-presse“ V. Bardauskienę išrinko geriausia 1978 m. sportininke.

Prabėgo 30 metų nuo Kalgario (Kanada) žiemos olimpinių žaidynių 1988 m., kuriose dalyvavo slidininkė Vida Vencienė, tapusi olimpine čempione 10 km distancijoje ir bronzos medalininke 5 km distancijoje. Tų pačių metų pasaulio taurės varžybose Kalgaryje ir Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) ji laimėjo auksą, sidabrą ir bronzą.

V. Vencienė išlieka antrąja Lietuvos sportininke, tapusia žiemos olimpinių žaidynių čempione (po biatlonininko Algimanto Šalnos Sarajeve 1984 m.).

Sukanka 30 metų Seulo vasaros olimpinėms žaidynėms, kuriose paskutinį kartą SSRS atstovavo 25 Lietuvos sportininkai, laimėję 15 medalių (daugiausia sportininkų ir medalių per visą sovietmetį).

Net 9 Lietuvos atletai iš Pietų Korėjos sostinės 1988 m. grįžo olimpiniais čempionais. Tai krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius, futbolininkai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis, rankininkas Valdemaras Novickis, treko dviratininkai Artūras Kasputis ir Gintautas Umaras (du kartus). Plaukikas Raimundas Mažuolis, bėgikė Laima Baikauskaitė ir disko metikas Romas Ubartas pasipuošė sidabro medaliais. Krepšininkė Vitalija Tuomaitė ir dviratininkė Laima Zilporytė laimėjo bronzos medalius.

Beje, G. Umaras tebelieka vieninteliu Lietuvos sportininku, laimėjusiu du aukso medalius vienose olimpinėse žaidynėse. Po ketverių metų Barselonos olimpinėse žaidynėse (1992 m.) R. Ubartas tapo pirmuoju Lietuvos sportininku – olimpiniu čempionu po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo.

Prieš 30 metų (tais pačiais 1988) Vilniaus „Eglės“ rankininkės iškovojo IHF Europos taurę, finale du kartus užtikrintai įveikusios grėsmingąją Titogrado „Budučnost“ (Jugoslavija) komandą, ir tapo trečiąja Lietuvos klubine komanda (po Kauno „Žalgirio“ rankininkių ir Kauno „Granito“ rankininkų), laimėjusia Europos taurę.

Tų pačių metų gruodžio 11 d. Vilniuje, tuomečiuose Profsąjungų kultūros rūmuose, sušaukus Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovus (apie 500 dalyvių), atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – LTOK. Pirmuoju LTOK prezidentu buvo išrinktas Artūras Poviliūnas (vadovavo iki 2012 m.).

Prieš 10 metų (2008-aisiais) vyko Pekino vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 71 Lietuvos atletas, 5 iš jų pasipuošė olimpiniais medaliais: tuomet vicečempionais tapo buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, bronzą iškovojo penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis, imtynininkas Mindaugas Mizgaitis ir jau dukart olimpinis čempionas (2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose), disko metikas Virgilijus Alekna.

Be kita ko, 2016 m. rudenį pertikrinus senuosius dopingo testus, buvo diskvalifikuotas Rusijos rinktinės imtynininkas, todėl 2008 m. olimpinis sidabro medalis atiteko M. Mizgaičiui. Kaip vicečempionas medalį Mindaugas gavo iš paties TOK prezidento Thomo Bacho rankų Vilniuje, LDK valdovų rūmuose, 2017 m. spalį, pagerbiant Lietuvos olimpiečius, dalyvavusius 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse.

Pekino žaidynėse asmeninėse fechtavimosi kardu varžybose vėl triumfavo 2004 m. olimpinė čempionė, lietuvių kilmės amerikietė Mariela Žagunis, komandinėse varžybose dar iškovojusi bronzos medalį (jos sąskaitoje ir keturi pasaulio čempionės titulai). Atėnuose ji tapo pirmąja JAV fechtuotoja – olimpine čempione per 100 metų. Londono olimpinių žaidynių atidaryme (2012 m.) Mariela buvo JAV delegacijos vėliavnešė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"