Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
SPORTAS

„Prienų“ komandos viražai – nuo Ballų prie Lavrinovičių

 
2018 08 22 8:30
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Praėjusį sezoną paskutinę vietą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate užėmusi „Prienų“ komanda naujame sezone turi atspirties tašką – nelikti vėl paskutinei. Tačiau iš tiesų ekipos tikslai kur kas ambicingesni, o juos įgyvendinti padės 38-erių broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai.

„Prienų“ klubo garbės prezidento Aurimo Bartuškos teigimu, antradienį broliai turėjo atvykti į Birštoną apžiūrėti savo gyvenimo vietos, ten turėjo būti mediciniškai patikrinti.

„Nemanau, kad antradienį klubo direktorius Adomas Kubilius su jais pasirašys sutartį. Bet žodžiu yra sutarta, derinamos detalės“, – sakė garbės prezidentas.

Šiais metais klubas verčia naują puslapį, o prie to gerokai prisidėjo Prienų miesto savivaldybė. Ji pažadėjo komandai skirti 250 tūkst. eurų ir taip tapti pagrindine klubo dalininke.

Broliai po vieną neina

– Susitardami su Lavrinovičiais dėl ateinančio sezono atkreipėte didelį krepšinio gerbėjų dėmesį, – „Lietuvos žinios“ pakalbino „Prienų“ klubo garbės prezidentą ir LKL valdybos narį Aurimą Bartušką.

– Klubs derybas vedė tik su Kšištofu Lavrinovičiumi. Bet jis norėjo žaisti kartu su broliu, tad teko ieškoti papildomų lėšų. Kai radome dar rėmėjų, galėjome į komandą pakviesti ir Darjušą. Jei nebūtume radę papildomų lėšų, nežinau, ar Kšištofas vienas būtų sutikęs žaisti mūsų klube. Visi žinome, koks glaudus yra ryšys tarp brolių.

– Ši „broliamanija“ vyksta nesąmoningai? Praėjusį sezoną pasaulį sudrebinote pasikviesdami amerikiečius brolius LaMelo ir LiAngelo Ballus, dabar – dvynius Lavrinovičius.

– Nesąmoningai. Manau, viskas todėl, kad Lavrinovičiai patys pareiškė norą ateiti į Virginijaus Šeškaus treniruojamą klubą. Šeškus mąsto nestandartiškai, žaidėjams suteikia laisvę. Prienų komandos žaidimas neprognozuojamas, krepšinis – šiuolaikiškas. Tokių trenerių kaip jis yra mažai. Jei Šeškus nebūtų treniravęs Kšištofo Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje, esu įsitikinęs, kad dabar nieko ir nebūtų. Manau, sostinės klube Kšištofas pamatė Šeškaus braižą. O juk žmonės mieliau eina ten, kur ką nors pažįsta ir žino, kad bus geriau. Ir dar taip sutapo, kad komandoje neturime antro vidurio puolėjo. Broliai turi milžiniškos patirties ir žaisdami LKL čempionate galės įrodyti dar turintys parako.

Atspirties taškas – nebūti paskutiniems

– Buvo kalbų, jog karjerą Lavrinovičiai norėtų baigti gimtajame Alytaus „Dzūkijos“ klube.

– Gal jie ir būtų pasukę į Alytų. Bet „Dzūkijos“ treneris yra kategoriškesnis. O mūsiškis patyrusiems žaidėjams suteikia šiokių nuolaidų. Taip buvo, kai į mūsų klubą atėjo žaisti Mindaugas Lukauskis, Dainius Šalenga, Tomas Delininkaitis, Gintaras Kadžiulis. Jie padėjo jaunimui ir buvo treneriai aikštelėje. Prienų komandos treneriai iš šių žaidėjų sulaukė didelės paramos.

Virginijus Šeškus turėjo minčių žaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje, laimėti ir sugrįžti į LKL./Erlendo Bartulio nuotrauka
Virginijus Šeškus turėjo minčių žaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje, laimėti ir sugrįžti į LKL./Erlendo Bartulio nuotrauka

– Apie klubo tikslus kalbėti dar anksti?

– Kai Prienuose žaidė Ballai, buvo kiti reikalavimai ir kiti siekiai. O kaip bus dabar... Kitos komandos irgi stiprinasi. Mums svarbiausia – nelikti paskutiniems.

Kai patekome į LKL, iškart kėlėme tikslą būti ketvertuke. Tada buvome kupini emocijų. Ir kasmet siekdavome prasibrauti į LKL ketvertą. Žinoma, dabar likę paskutiniai negalime taip garsiai rėkti apie ketvertuką. Reikia dirbti, surinkti biudžetą ir likti ne paskutiniems.

– Yra ir gerų pavyzdžių – 2017 metais paskutiniai LKL čempionate buvę „Šiaulių“ krepšininkai praėjusį sezoną šoktelėjo į penketuką.

– Reikia stengtis bendromis jėgomis, gal pavyks ką nors nustebinti. Anksčiau į Prienus visos komandos vykdavo su šiokia tokia baime. Manau, kad ir šiemet jos nevažiuos taip drąsiai pasiimti pergalės.

Progos ką nors įrodyti

– Ar sunku privilioti žaidėjų į komandą, kuri šalies čempionate liko paskutinė?

– Ne tokias dideles žvaigždes ir kviečiame. Mūsų užsieniečiai nėra brangūs. Kita vertus, Prienų komanda LKL čempionate paskutinę vietą užėmė pirmą kartą istorijoje. O prieš tai ji turėjo įspūdingą istoriją. Visi per gyvenimą bent sykį kluptelėja. Taip ir mums nutiko. O žiūrint visą gyvenimo liniją, klubo pasiekimai buvo nemenki.

– Kokiais stebuklingais žodžiais pavyko Virginijų Šeškų įkalbėti dar likti treniruoti komandą?

– Nėra tokių stebuklingų žodžių. Jis buvo pavargęs po praėjusio sezono. Buvo metų, kai daug ką laimėdavome. Ir būdavo metų, kai aš norėdavau trauktis iš klubo administracijos arba Šeškus – pailsėti po sezono. Bet vienas kitą įkalbinėdavome toliau dirbti. Dabar viską lėmė kilnus Prienų savivaldybės tarybos sprendimas solidžiai paremti klubą.

Šią vasarą žiniasklaida pradėjo eskaluoti, kad Prienų klubas jau krinta iš LKL, jų vietą užima Šakių „Vytis“. Tai treneriui buvo nemalonu girdėti. Jis net turėjo minčių žaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje, laimėti ir sugrįžti į LKL. O aš žinau, kaip sunku laimėti Nacionalinę lygą. Galiausiai treneris pradėjo svarstyti net visiškai atitrūkti nuo krepšinio. Tam įtakos turėjo ir Ballų žaidimas komandoje, ir visos kitos intrigos.

Kai gavome LKL licenciją ir paaiškėjo, kad liekame elito divizione, į viską pradėjome žiūrėti kitaip. Tai bus dešimtas klubo sezonas aukščiausiojoje lygoje, taip pat dvidešimt penktas sezonas nuo komandos įkūrimo. Tokiomis progomis ką nors reikia įrodyti. Ir manau, kad galiausiai treneris pagalvojo taip: tiek atidavus Prienų komandai palikti ekipą jai būnant paskutinėje LKL vietoje nėra smagu.

Aurimas Bartuška: "Prienų komanda LKL čempionate paskutinę vietą užėmė pirmą kartą istorijoje. O prieš tai ji turėjo įspūdingą istoriją."/kvitrina.com nuotrauka
Aurimas Bartuška: "Prienų komanda LKL čempionate paskutinę vietą užėmė pirmą kartą istorijoje. O prieš tai ji turėjo įspūdingą istoriją."/kvitrina.com nuotrauka

Nori atsikratyti prakeiksmo

– Prienai gali atgimti taip, kaip „Lietkabelis“, kai prieš porą metų į Panevėžio klubą atėjo Lavrinovičiai.

– Mūsų komanda darosi įdomi. (Juokiasi.) Krepšinį visi moka žaisti. Bet yra vienas momentas, kelis sezonus persekiojantis komandą – žaidėjų traumos. To nelinkėčiau ir varžovams. Ir norime, kad tai nebesikartotų.

Praėjusio sezono pradžioje žaidėjai vienas po kito pradėjo patirti traumas. Ir taip kelerius metus iš eilės. Tai kažkoks prakeiksmas. Visi kaltino Šeškų neva dėl prasto žaidėjų fizinio parengimo. Bet niekas neatkreipė dėmesį į esminį dalyką. Visos komandos turi biudžetus. Kauno „Žalgirio“ biudžetas net nežinau kiek kartų yra didesnis už Prienų. Kiti klubai turi daug žaidėjų, tad vienam patyrus traumą jo vietą užima kitas. O mes, turintys sukarpytą ir suspaustą biudžetą, naujų žaidėjų negalime pasikviesti. Iškart atsiranda problema, tai atsiliepia komandos žaidimui. Prienams žaidėjų traumos jaučiasi skaudžiau negu turtingesniam klubui, nes jis turi daugiau krepšininkų, kurie neretai būna paskolinti kitoms ekipoms. Šiame sezone noriu, kad kas nors panaikintų tą traumų karmą. Tokiam mažam miestelio klubui žaidėjų traumos yra labai skausmingas dalykas.

Ką vasarą pasirinko

Kšištofui ir Darjušui Lavrinovičiams pasirašius sutartis su „Prienais“, klubas turėtų jau devynis krepšininkus.

Pirmuoju ekipos naujoku šią vasarą tapo prieniškiams gerai pažįstamas veidas – 30 metų 205 cm ūgio puolėjas Arnas Labuckas. Praėjusį sezoną jis gynė Rygos VEF komandos garbę, o Prienų klubo marškinėlius vilkėjo 2012–2015 metų sezonuose.

Antruoju ekipos naujoku tapo 27 metų 192 cm ūgio latvis Davis Lejasmeieris. Tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijose galintis rungtyniauti žaidėjas atvyko iš Lenkijos, Krosno klubo „Miasto Szkla“.

Trečias ekipos naujokas – 24 metų 198 cm ūgio amerikietis Austinas Ariansas. Snaiperio savybėmis pasižymintis puolėjas praėjusį sezoną rungtyniavo Ukrainoje, Južno „Chimik“ ekipoje.

Netrukus ekipą papildė ir iš „Lietkabelio“ perėjęs 34 metų 194 cm ūgio gynėjas Gintaras Leonavičius.

Penktuoju „Prienų“ nariu tapo 201 cm ūgio 28 metų amerikietis Mike'as Bruesewitzas, kuris į Lietuvą persikėlė iš Latvijos klubo „Ventspils“.

Amerikiečiams kompaniją sudarys jų tėvynainis Maverickas Morganas. 23 metų 208 cm ūgio puolėjas praėjusį sezoną rungtyniavo Lenkijos krepšinio lygoje, Glivicės GTK ekipoje.

O nesenai Prienų komandos gretas sustiprino prieš keletą metų Prienuose jau rungtyniavęs 27 metų 187 cm ūgio Ovidijus Varanauskas.

Praėjusį sezoną įžaidėjas praleido Prancūzijos antrosios lygos Ruano SPO komandoje.

Ateinantį sezoną V. Šeškui, kuris nusprendė likti komandoje, kai jai 250 tūkst. eurų pasižadėjo skirti Prienų savivaldybė, talkins Romualdas Petronis. Jis pakeitė dešimt metų vyriausiojo trenerio asistentu dirbusį Mindaugą Arlauską.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"