Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS

Vaikai veržiasi į robotų pasaulį

 
2018 03 11 12:00
Kristijonas Vasiliauskas kartu su tėčiu Sauliumi jau trejus metus lydi vaikus į robotikos pasaulį.
Kristijonas Vasiliauskas kartu su tėčiu Sauliumi jau trejus metus lydi vaikus į robotikos pasaulį. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tėvo ir sūnaus Vasiliauskų Vilniuje įkurta Robotikos akademija šiomis dienomis mini veiklos penkmetį. Tačiau tėčio Sauliaus ir vyriausiojo sūnaus Kristijono „robotizacija“ prasidėjo gerokai anksčiau – prieš dešimt metų, kai vyresnėlis broliui Mikalojui iš Amerikos parvežė pirmąjį „Lego“ robotą.

„Iš tikrųjų Robotikos akademiją prieš penkerius metus įkūrė mano tėtis Saulius. Aš prie jo prisidėjau prieš trejus metus, kai baigiau politikos mokslų bakalauro studijas Anglijos Esekso universitete ir grįžau į Lietuvą, – pasakojo Kristijonas. – Dar mokydamasis mokykloje metus gyvenau Amerikoje, dalyvavau Lietuvos jaunimo ambasadorių programoje. Grįždamas į Lietuvą parvežiau Mikalojui „Lego“ robotą, kurio jis labai norėjo.“

„Ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje gajus įsitikinimas, esą viskas, kas susiję su technologijomis, robotais, skirta ir labiau tinka berniukams, bet tai netiesa.“

Žaidimą perėmė tėvas

Pasak Kristijono, brolis kurį laiką tuo robotu pažaidė ir numetė į šoną – nusibodo. Tačiau sūnaus parvežtas robotas patiko tėčiui – vyras suprato, jog tai neįtikimai įdomus daiktas, kurį galima įvairiai konstruoti, programuoti. Tik tuo metu Sauliui trūko žinių, ką ir kaip jis dar gali daryti. Trijų sūnų tėvas, dirbantis informacinių technologijų srityje, pradėjo rengti roboto testavimus su bičiuliais ir jų vaikais. Juk komandoje žaisti daug įdomiau negu vienam. Per kelerius tokių „žaidimų“ metus šeimos tėvui subrendo mintis rengti robotikos užsiėmimus ne tik savo ar draugų vaikams, bet ir kitiems, norintiems pažinti robotų pasaulį. Šiuo metu Robotikos akademijos pamokas lanko vaikai nuo ketverių iki šešiolikos metų. Įstaigos veikla išsiplėtė į daugumą Lietuvos miestų – Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Alytų ir kitus. Akademija kasmet organizuoja „Robotiadą“ – į ją susirenka vaikai, jaunimas ir suaugusieji, kurie domisi robotų galimybėmis.

Kristijonas prisiminė, kad grįžęs namo iš Amerikos, kurioje metus gyveno, mokėsi ir baigė devintą klasę, iškart pakliuvo į dvyliktą lietuviškos mokyklos klasę. Kadangi dalyvavo jaunųjų Lietuvos ambasadorių programoje, nutarė studijuoti politikos mokslus. Pasirinko Anglijos Esekso universitetą, nes jis pripažintas antru pagal šių studijų kokybę pasaulio universitetu. „Įstojau ir jau po pirmo mėnesio norėjau mesti mokslus. Supratau, kad man tai visiškai neįdomu. Studijos neįtraukė, buvo ne tokios, kokias įsivaizdavau. Iš tiesų mokėmės istorijos – kas, ką, kur, kada nors pasakė ar padarė. Buvau tik septyniolikos, man tikrai viskas atrodė labai neįdomu. Vien tėvų ir bendramokslių palaikomas baigiau universitetą, todėl puikiai suprantu studentus, kurie mokydamiesi suvokia, kad pakliuvo visai ne ten, kur norėjo“, – prisipažino pašnekovas.

Robotai nedaro klaidų

Kristijonas susidomėjo robotika dėl šios veiklos paprastumo, nors žmogui iš šalies tai atrodo keblu ir sudėtinga. Vaikinas buvo sužavėtas minties, kad robotai niekada nedaro klaidų. Jie – tik mašinos, suprantančios duodamas komandas. Kuo aiškiau suformuluosi komandas tokia kalba, kad robotai suprastų, tuo tiksliau šie įgyvendins jas. „Tai išmokė mane planuoti veiksmus ir atsižvelgti į daugybę skirtingų faktorių. Dauguma žmonių įsivaizduoja, jog svarbiausios kompetencijos robotikos srityje – gebėjimas programuoti ir konstruoti. Iš tikrųjų tai netiesa. Tiek mūsų veikloje, tiek bet kur kitur šiuo metu svarbiau mokėti pristatyti savo idėjas, dirbti komandoje ir nestandartiškai vertinti sprendimus. Pats pirmas žingsnis – niekada nebijoti, nenuvertinti savęs ir patikėti beribiu kūrybiškumu, kurį kiekvienas tikrai turi. Tereikia jį pažadinti“, – dėstė K. Vasiliauskas.

Pastaruosius metus dirbdamas šioje srityje Kristijonas sakė pamatęs daugybę vaikų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, bet dar nepasitaikė nė vieno, kuriam būtų visiškai nepavykę sukonstruoti veikiančio, nors ir paprasto roboto. Vaikino įsitikinimu, vaikai iš prigimties labai smalsūs, norintys naujovių. Viskas, kas nauja, juos žavi ir labai greitai įtraukia. Vaikams patinka jausti, kad jie gali ką nors pakeisti, kad jų sukurti sprendimai galbūt naudingi ir kitiems. „Tarkime, daugelį labai žavi mintis, jog jie supranta, kodėl įėjus į parduotuvę durys atsidaro automatiškai, ir gali atkurti šią funkciją naudodamiesi „Lego Education“ robotais“, – pasakojo pašnekovas.

Mergaitės, pirmyn

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis dar gajus įsitikinimas, esą viskas, kas susiję su technologijomis, robotais, programavimu, skirta ir labiau tinka berniukams, bet tai netiesa. Kristijono teigimu, ir berniukai, ir mergaitės gali pasiekti vienodos sėkmės šioje srityje, tik mergaičių tėveliams reikia nedrausti savo atžaloms tai išmėginti. Jų kūrybiškumas ir praktiškumas, gebėjimas greitai orientuotis yra pagrindinės savybės, leidžiančios būti sėkmingoms robotikos pasaulyje.

„Šiuo metu Robotikos akademijos rengiamus užsiėmimus lanko tik apie 10 proc. mergaičių. Jei nueitumėte į parduotuvę, pamatytumėte – mergaitėms skirti žaislai vis dar labai standartiniai: plastikinės viryklės, skalbimo mašinos, plastikiniai kūdikiai. Pastebėjome, kad per mūsų užsiėmimus vaikams pateikiamos užduotys – problemų formulavimas, vizualizacijos – mergaitėms nėra patrauklios. Nuo šios vasaros planuojame rengti specialiai joms skirtas robotikos stovyklas „Mothers and Daughters Go Tech“. Kviesime atvykti mamas ir mergaites, kad jos pamatytų, jog mama – ne vien namų šeimininkė ar valgio gamintoja, bet ir labai išmani, gali taikyti technologijas, konstruoti, programuoti, spręsti vadinamąsias vyriškas problemas“, – aiškino robotikos entuziastas.

Kristijonas tikino, kad jų sukaupta patirtis leidžia daryti išvadas, jog mergaitės net sparčiau ir efektyviau susidoroja su užduotimis, greičiau pasiekia galutinį rezultatą. Be to, joms svarbu, kiek kitų mergaičių daro tą patį. Būdama viena tarp berniukų mergaitė nesijaus tvirtai, bet jeigu jų bus kelios – pasitikės savo jėgomis.

„Pernai birželį dalyvavome „Lego“ kompanijos organizuojamoje konferencijoje. Dar tiksliname informaciją, tačiau Lietuvoje, atrodo, pagal šalies populiaciją pasaulyje turime daugiausia vaikų, besimokančių robotikos. Tai tikrai džiuginantis faktas, kuriuo galime didžiuotis. Šaliai, kuri neturi gamtinių resursų gausos, intelektiniai ištekliai suteikia vienintelę galimybę tapti didelę pridėtinę vertę kuriančia valstybe“, – pasidžiaugė vienas Robotikos akademijos kūrėjų K. Vasiliauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"