Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS

Skaitmeninės mokymo priemonės moksleiviams: sunkiai ir lėtai, bet vis tiek įmanoma

 
2017 08 29 15:04
Pixabay.com nuotrauka

Dažnai piktinamės, vaikai sunkiai atitraukia akis nuo telefonų, planšečių ir kompiuterių ekranų, tačiau technologinis mažųjų smalsumas gali turėti ir teigiamų padarinių. Tradicinės žinių perdavimo ir mokymosi priemonės darosi vis mažiau įdomios, nes joms stinga interaktyvumo, todėl viena lietuvių kompanija nusprendė, kad laikas praverti ateities mokyklos duris.

Vilniuje įsikūrusi „E.mokykla“ vaikams, tėvams ir švietimo sistemos darbuotojams siūlo inovatyviai pažvelgti į kasdienį mokymo procesą. Jų sukurtoje Elektroninėje mokymosi aplinkoje (EMA) galima rasti įvairaus amžiaus mokiniams skirtas skirtingus gebėjimus lavinančias užduotis bei brandos egzaminams pasiruošti skirtą „Egzaminatorių“.

Kiekvienam pagal galimybes

Vienas pagrindinių „E.mokyklos“ siūlomų priemonių privalumų – galimybė jas pritaikyti individualiems moksleivių poreikiams. EMA pateikia daugybę skirtingų užduočių, kurios lavina įvairius vaikų įgūdžius.

Įprasti vadovėliai, pratybų sąsiuviniai ir užduotys skirtos vidutinius gebėjimus turintiems vaikams, todėl sunkiau informaciją įsisavinantys, dėmesio stoka pasižymintys moksleiviai klasėje gali jaustis nepilnavertiškai. Mokytojams taip pat nelengva rasti laiko kiekvienam asmeniškai išaiškinti sunkesnes problemas, todėl vaikai gali iš viso prarasti susidomėjimą mokymusi.

Tuo tarpu gabiesiems vidutinio lygio užduotys yra per lengvos. Taigi, jie negali išnaudoti pilno savo potencialo ir ilgainiui ima nuobodžiauti.

Kaip aiškina „E.mokyklos“ Ugdymo turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė ir Strategijos ir verslo vystymo vadovas Mindaugas Mizaras, jų siūlomos skaitmeninės mokymo priemonės gali būti pritaikytos kiekvieno vaiko poreikiams. Pradžioje, mokytojams rekomenduojama klasėse atlikti vadinamuosius diagnostinius testus, kurie parodo kiekvieno moksleivio žinių lygį. Tuomet nesunku nustatyti, kurias sritis kiekvienam reikėtų tobulinti.

„Mokiniui mokytojas gali paskirti užduotis pagal jo poreikius, lygį, taip pat parinkti reikiamą kiekį. Galima pasinaudoti ir mūsų specialistų sudarytais užduočių rinkiniais, kurie skirti visai klasei. Vėliau mokytojai gali taisyti užduotis, rašyti pastabas, kurias mokinys gali perskaityti“, – sistemos privalumus vardina J. Mikulevičiūtė.

Dalį užduočių ištaiso pati programa, todėl mažėja mokytojų darbo krūvis ir pedagogams netenka sėdėti ne darbo metu apsikrovus mokinių sąsiuviniais. Atlikus užduočių analizę mokytojai gali pamatyti ir kurios disciplinų sritys vaikams kelia daugiausiai problemų bei pamokų metų susikoncentruoti į geresnį jų išaiškinimą.

Interaktyvu ir aktualu

Vaikystėje visi žmonės pasižymi smalsumu, kurį atsineša ir į pirmąsias mokyklų klases, tačiau vėliau susidomėjimas skirtingomis disciplinomis, faktais ir menais kažkodėl išblėsta. Tai tapo „E.mokyklos“ kūrėjų veiklos ašimi.

Jų siūlomos mažiausiems mokiniams skirti uždaviniai primena žaidimą, tuo tarpu paaugliai mokosi spręsdami rimtus klausimus. „Visos užduotys yra labai kontekstualios. Mūsų pratimai reikalauja aukštesnių mąstymo gebėjimų, jie susiję su artima vaikui aplinka, svarbiais šalies ir pasaulio klausimais. Kontekstu norime vaikui parodyti, kad užduotys yra pritaikomos realiame gyvenime. Šiandien juk jau pirmokas klausia – kodėl aš to mokausi?“, – užduočių privalumus vardina M. Mizaras.

Visas užduotis kuria specialistų komanda. „Pirmiausiai atliekama amžiaus tarpsnių analizė, tada užduočių autoriams pateikiama reikiama medžiaga. Analizuojame įvairius mokslinius tyrimus apie mokymosi procesą, mokytojus, aiškinamės, ką reikia tikrinti, kad vaikas būtų ugdomas. Iš vaiko portreto stengiamės sudėlioti, kas turi būti užduotyje. Kartais galbūt neįdomų mokymosi turinį reikia įvilkti į patrauklų apdarą“, – teigia J. Mikulevičiūtė.

Jūratė Mikulevičiūtė / Asmeninio archyvo nuotrauka
Jūratė Mikulevičiūtė / Asmeninio archyvo nuotrauka

Kaip pasakoja mokymo priemonių kūrėjai, vienas populiariausių šios inovacijos atributų – „pasiekimų safaris“. Jame matuojamas kiekvieno mokinio progresas, taškai skiriami už teisingai išspręstas užduotis bei įvairius papildomus pasiekimus, kuriuos teigiamai įvertina mokytojas. Mokytojai pasakoja, jog ši konkurenciją skatinanti priemonė, yra itin mėgiama vaikų.

Svarbus ir atgalinis ryšys – EMA kūrėjai renka ir analizuoja duomenis apie mokinių pasiekimus bėgant laikui. Taip pamažu atsiskleidžia tam tikros tendencijos, į kurias atsižvelgiant galima atitinkamai tobulinti užduotis. Duomenų bazėje per 3 inovacijos veikimo metus yra surinkta virš 3,6 mln. atsakymų.

Šiuo metu su elektroninėmis pratybomis visoje šalyje dirba beveik 3 tūkst. mokytojų.

Finansavimo nėra

Akivaizdu, jog išmaniems prietaisams užkariaujant vis daugiau mūsų kasdienio gyvenimo sričių, be jų neįsivaizduojama ir švietimo ateitis. Tačiau, kaip pabrėžia EMA kūrėjai, valstybė į šią tendenciją žvelgia pro pirštus.

„Švietimo ir mokslo ministerija atkreipė dėmesį į mūsų siūlomas priemones, bet tai tik moralinis palaikymas. Švietimas tam tikra prasme yra unikalus, nes valstybė pasitraukė iš skaitmenizacijos proceso“, – teigia M. Mizaras.

Anot jo, tokia tendencija matoma jau kurį laiką. Daugelyje šalies mokyklų šiandien jau naudojami elektroniniai dienynai, tačiau valstybė neskiria lėšų jų vystymui ar įsigijimui. Mokyklos kasmet išleidžia vos per 400 tūkst. eurų elektroninių dienynų įsigijimui šalies mastu ir visa tai daroma naudojantis mokinio krepšelio lėšomis.

Todėl EMA kūrėjai priversti veikti rinkos sąlygomis. Jie patys važinėja po įvairias Lietuvos mokyklas, bando įtikinti administracijas, mokytojus ir tėvus, jog jų siūlomos inovacijos gali palengvinti vaikų mokymosi procesą.

Pradžioje lengva nebūna. „Mūsų tikslinis klientas yra nedinamiškas, reikia kelis kartus įtikinėti, kad ši technologija naudinga“, – apgailestauja M. Mizaras. Tiesa, daugelis lieka patenkinti – EMA duomenimis net 93 proc. įvairias elektronines mokymo priemones naudojančių mokytojų tai planuoja daryti ir toliau.

Deja, šiandien mūsų šalies mokyklose technologinė infrastruktūra yra itin prastos būklės. Kompiuterizaciją dažniausiai vykdo tėvai, naudodamiesi savo iniciatyva ir finansais.

Pradžioje niekas netikėjo

Mindaugas Mizaras / Asmeninio archyvo nuotrauka
Mindaugas Mizaras / Asmeninio archyvo nuotrauka

Prakalbus apie konkurenciją, EMA kūrėjai teigia, jog šiandien jie yra rinkos flagmanai. „Tradicinės leidyklos iš pradžių netikėjo. Manė, kad gerai supranta rinką, kad auditorijai nereikia naujovės. O mes pasiryžom ir padarėme. Tik kai kiti pamatė, jog mums sekasi, metėsi iš paskos. Tačiau juos į priekį varo ne tikėjimas, kad tai – mokymosi ateitis, bet noras išlikti rinkoje“, – teigia M. Mizaras.

Tuo tarpu EMA kūrėjams jų produktai yra pagrindinis išgyvenimo šaltinis, todėl jie nuolat pasiryžę ieškoti naujų ir palankesnių technologinių sprendimų.

Šiandien įmonėje dirba 22 žmonių kolektyvas, o planuose – dar labiau išplėstas mokymo priemonių arsenalas. „Geram mokytojui nieko nereikia. Vadovėlis yra tik tam tikra pamokos struktūra, pagalba, metodinė medžiaga. Mes įsivaizduojame, kad tai jau pasenusi koncepcija. Skaitmeninis vadovėlis būtų nauja sistema, skirta mokytis, įsisavinti medžiagą, ją kartoti“, – savo ateities planus dėsto M. Mizaras.

Anot EMA kūrėjų, pagrindinė jų misija – išsaugoti vaikų norą mokytis. Šį rugsėjį mokykloms bus pasiūlytos naujos skaitmeninės mokymo priemonės kurios iš viso apims net 23 disciplinas. Jomis gali naudotis vaikai nuo 5 iki 10 klasės. Tuo tarpu vyresnėliams turėtų praversti inovatyvus „Egzaminatorius“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"