Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS

Linas Mažutis: atpažinti ir nužudyti vėžį

 
2018 04 04 17:00
Dr. Linas Mažutis prieš šešerius metus grįžo į Lietuvą iš JAV. /
Dr. Linas Mažutis prieš šešerius metus grįžo į Lietuvą iš JAV. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Biochemikas Linas Mažutis, prieš šešerius metus grįžęs į Lietuvą iš JAV, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre subūrė jaunų tyrėjų komandą, jau gerai žinomą tarptautiniu mastu. Jo įkurtoje pažangioje Mikroskysčių laboratorijoje dirba ne vienas iš svetur sugrįžęs lietuvių mokslininkas. Čia traukia stažuotis ir užsieniečiai – net iš tokių prestižinių mokslo įstaigų kaip Oksfordo universitetas Jungtinėje Karalystėje ar Kalifornijos technologijos institutas JAV.

Dr. L. Mažučio grupė daug bendradarbiauja su JAV, Europos tyrėjais. Bendri projektai taikant mikroskysčių technologijas skirti vėžio ir žmogaus imuninės sistemos tyrimams atskirų ląstelių lygiu, taip pat aiškintis, kaip vėžys reaguoja į terapiją, bei ieškoti būdų, kaip identifikuoti ląsteles, kurios gamintų antikūnus prieš virusus ar infekcinius agentus.

Pernai dr. L. Mažutis buvo pakviestas dalyvauti unikaliame pasauliniame projekte, skirtame sudaryti žmogaus ląstelių atlasą. Pirmasis trimatis visų žmogaus ląstelių žemėlapis turės reikšmingos įtakos biologijos ir medicinos mokslams, padės geriau suprasti žmogaus fiziologiją, nustatyti, stebėti ir gydyti įvairias ligas.

Dr. Linas Mažutis pakviestas dalyvauti unikaliame pasauliniame projekte, skirtame sudaryti žmogaus ląstelių atlasą. Pirmasis trimatis visų žmogaus ląstelių žemėlapis padės geriau suprasti žmogaus fiziologiją, nustatyti, stebėti ir gydyti įvairias ligas.

„Esame kur kas geriau parengti nei dauguma užsienio tyrėjų, pavyzdžiui, Amerikoje, Prancūzijoje ar Anglijoje. Ir visur vertinami, – sakė „Lietuvos žinioms“ 38 metų mokslininkas. – Lietuvoje yra daug gabių jaunų žmonių, ir nesame tokie turtingi, kad galėtume juos prarasti. Turime elgtis protingai – sukurti strategijas, kaip padėti jauniems žmonėms tobulėti pagal profesiją ir juos susigrąžinti.“

Lietuvių privalumas

VU absolventas Strasbūro universitete Prancūzijoje baigė doktoratūros studijas, podaktarinę stažuotę atliko Harvardo universitete. Dr. L. Mažučio įsitikinimu, didelis privalumas, susijęs su mokslu Lietuvoje, kad bakalaurai ir magistrai anksti ateina į laboratorijas ir įgyja praktinių žinių. Pavyzdžiui, jis pats išvyko į Strasbūrą stipriai pasirengęs, nes didelės patirties įgijo dar dirbdamas su prof. Arvydu Janulaičiu, dr. Kornelijumi Stankevičiumi, kitais mokslininkais VU Biotechnologijos institute, ir galėjo būti visiškai savarankiškas, kai dauguma doktorantų buvo priklausomi nuo vadovų.

Būtent Strasbūro universitete biochemikas pradėjo tyrimus, taikydamas mikroskysčių technologijas. Atėjo į šią sritį kartu su vienu šių technologijų pradininkų Andrew Griffithsu. Komanda buvo tarptautinė ir labai draugiška – visi suvažiavę iš įvairių šalių vienu metu, nes prof. A. Griffithsas kėlėsi iš Kembridžo universiteto Anglijoje ir Strasbūro universitete kūrė savo laboratoriją.

Patirtis taikant mikroskysčių technologijas biochemijos ir molekulinės biologijos tyrimams lėmė dr. L. Mažučio podaktarinę stažuotę Harvardo universitete. Ten mokslininkai tokios patirties neturėjo.

Dėl ko verta nerimauti

„Man pasisekė, kad tuo metu Harvardo universitete reikėjo žmogaus, mokančio taikyti mikroskysčių technologijas biologiniams objektams“, – sakė tyrėjas ir prisiminė stažuotės vadovą prof. Davidą Waitzą. Atvažiavo pas jį garantuotas, kad gaus stipendiją. Paprastai 99 proc. atvejų į Harvardą galima patekti turint savo finansavimą, t. y. radus rėmėją, kuris skirtų stipendiją. Tačiau paaiškėjo, kad dr. L. Mažutis stipendijos negavo. Ką dabar daryti?! Prof. D. Waitzas pasakė: „Nesijaudink. Vienintelis dalykas, dėl kurio turi nerimauti, – kaip kurti gerą mokslą.“ Buvo pasirūpinta viskuo, ir stažuotojo atlyginimu.

Kaip pabrėžė mokslininkas, Harvardą sudaro žmonės, kurie ten dirba. Tačiau kartais šio universiteto vardas pernelyg išaukštinamas. Atvažiuoja nemažai žmonių, kurie iš viso nesuvokia, ką ten veikia. Pabūna tris, keturis, šešis mėnesius, gauna įrašą CV ir išvažiuoja.

Dr. Lino Mažučio unikali patirtis taikant mikroskysčių technologijas traukia stažuotis tyrėjus net iš tokių prestižinių mokslo įstaigų kaip Oksfordo universitetas Jungtinėje Karalystėje ar Kalifornijos technologijos institutas JAV. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Dr. Lino Mažučio unikali patirtis taikant mikroskysčių technologijas traukia stažuotis tyrėjus net iš tokių prestižinių mokslo įstaigų kaip Oksfordo universitetas Jungtinėje Karalystėje ar Kalifornijos technologijos institutas JAV. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Kita vertus, darbo stalas Harvardo universitete – 20 cm pločio, o vienoje laboratorijoje – gal 80 žmonių. Dirba pamainomis, nes nėra prieigos prie instrumentų. Jei nori patekti į laboratoriją, turi būti pasirengęs septynias dienas per savaitę, nes yra eilė laukiančiųjų.

„Pavyzdžiui, mano vadovas vienuoliktą valandą vakaro parašo, kad susitiktume, – prisiminė dr. L. Mažutis. – Ateinu, prie jo kabineto eilėje stovi trys žmonės. Vidurnaktį – trys nauji žmonės. Ateinu pirmą nakties – du nauji žmonės. Atsikėlęs randu elektroninį laišką, atėjusį trečią valandą ryto. Kada jis miega?! Tokia yra stresinė aplinka ir spaudimas, kad būtum geriausias.“

Yra ir kitų priežasčių daug dirbti. Tarkim, vienu metu Harvarde gal 20 proc. tyrėjų buvo iš Vokietijos. Šalis turi labai gerų programų išsiųsti mokslininkus į užsienį ir vėliau susigrąžinti. Jie žino, kad atvažiavo trumpam, metams ar dvejiems, ir susitelkia į darbą, kad vėliau galėtų daryti karjerą. Todėl ten darbas ir gyvenimas, pasak mokslininko, verda kaip ugnikalnis, o grįžus į Lietuvą viskas atrodo palyginti ramu.

Dedant varneles

„Prie to prisideda ir mūsų biurokratai. Stengiasi, kad viskas būtų labai struktūrizuota, reagentų pirkimas numatytas į priekį. Jei kilo nauja idėja, nebegali jos įgyvendinti, nes projekte yra taip ir anaip, – pasakojo Mikroskysčių laboratorijos vedėjas. –Mokslininkas apkraunamas papildomais darbais, raštais rašteliais. Štai sąskaitai faktūrai reikia septynių parašų. Kol negauni visų, reagentų nenusipirksi. Užuot daręs mokslinius tyrimus, kūręs inovacijas, naujas technologijas, turi vykdyti pridėtinės vertės nesukuriančius darbus tik tam, kad kažkuris biurokratinėje įstaigoje dirbantis žmogus galėtų padėti varnelę.“

Dr. L. Mažučiui rūpėtų paklausti pačių biurokratų, ką jie galėtų padaryti, kad palengvintų mokslininkų padėtį. Ar jie apskritai yra suinteresuoti padėti mokslininkams kurti naujus produktus. Gal būtų galima panaikinti visas dubliuojančias užduotis, kad tyrėjai galėtų skirti savo laiką tiesioginiam darbui.

Vis dėlto dr. L. Mažutis nesigaili grįžęs. Randa priežasčių paaiškinti sau, kodėl taip yra. Jauna šalis. Jai reikia pereiti įvairius raidos etapus. Ir padėtis gerėja. Matyti, kad gerėja. Gal net biurokratija darosi lankstesnė. Ramina save, kad ilgai laukti neteks, ir mūsų šalyje bus vertinamas mokslas.

„Tik kartais gaila, kad taip vyksta mūsų šalyje. Jei taip būtų kokioje Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje – jų reikalas. Bet už savo šalį jautiesi atsakingas, todėl skaudu, kad nemokame susitvarkyti“, – sakė į gimtinę grįžęs dirbti mokslininkas.

Tarp Mikroskysčių laboratorijoje įgyvendinamų projektų - vėžio ir imuninės sistemos tyrimai pavienių ląstelių lygiu. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Tarp Mikroskysčių laboratorijoje įgyvendinamų projektų - vėžio ir imuninės sistemos tyrimai pavienių ląstelių lygiu. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Tarp Vilniaus ir Harvardo

Taip susiklostė, kad po dvejų podaktarinės stažuotės metų Harvardo universitete dr. L. Mažutis gavo vietą Biotechnologijos institute Lietuvoje pagal Europos Sąjungos programą „MoBili“, o jau grįžęs – ir Marie Curie stipendiją tęsti darbus Harvarde. Biotechnologijos institute kūrė Mikroskysčių laboratoriją ir pirmyn atgal važinėjo į Harvardą.

„Jei prof. A. Janulaitis nebūtų investavęs milijono litų savo asmeninių lėšų, Mikroskysčių laboratorijos tikriausiai ir nebūtų, – pabrėžė biochemikas. – Aš parsivežiau žinių ir įdirbį, nupirkome reikalingą įrangą ir pradėjome vykdyti tyrimus.“

Dabar VU turi kelis bendrus patentus su Harvardu. Vienas jų lėmė startuolio „Platelet Biogenesis“ atsiradimą Bostone. Dr. L. Mažutis yra jo steigėjas kartu su amerikiečiais. Kito patento pagrindu įkurtas startuolis „Droplet Genomics“ Vilniuje kartu su lietuviais kolegomis Juozu Nainiu, Karoliu Leonavičiumi ir Daliumi Kučiausku. Mikrotechnologijų įmonė jau parduoda savo produktų – įvairių smulkių prietaisų bei reagentų, reikalingų mikroskysčių metodikai taikyti. Jų perka užsienio laboratorijos ir kompanijos.

Dr. Lino Mažučio suburtoje jaunų tyrėjų komandoje dirba ne vienas iš svetur sugrįžęs lietuvių mokslininkas. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Dr. Lino Mažučio suburtoje jaunų tyrėjų komandoje dirba ne vienas iš svetur sugrįžęs lietuvių mokslininkas. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Iš bendrų projektų

Dr. L. Mažučio grupė daugiausia ir bendradarbiauja su amerikiečiais. Vienas mokslininko doktorantas Rapolas Žilionis šiuo metu yra Harvarde ir atlieka tyrimus, susijusius su vėžiu. Stengiasi suprasti, kaip imuninė sistema atpažįsta vėžį.

Kartu su kolegomis iš Niujorko – ten irgi yra vienas dr. L. Mažučio doktorantas Vaidotas Kiseliovas – vykdomi keli bendri projektai. Per vieną jų taip pat aiškinamasi, kodėl kai kurios imuninės ląstelės sugeba atpažinti ir nužudyti vėžį, o kitos to nedaro. Kaip vėžys sugeba apgauti imunines ląsteles, apsimesti sveikomis ląstelėmis. Per kitą projektą stengiamasi sukurti krūties vėžio atlasą, t. y. išsiaiškinti, kokios ląstelės sudaro krūties vėžį. Taip pat tiriama, kaip storosios žarnos vėžys reaguoja į terapiją.

„Norime suprasti vėžio heterogeniškumą, nes jis nėra paprasta liga, – sakė mokslininkas. – Vėžį sudaro daug skirtingų ląstelių. Dalį jų paveiks vaistai, kitos liks gyvos, ir vėžys galės toliau augti, metastazuoti. Todėl aiškinamės, kas lemia kai kurių ląstelių atsparumą vaistams.“

Kartu su danų mokslininkais dr. L. Mažučio grupė kuria mikroskysčių technologijos pagrindu sistemą, kuri leistų identifikuoti ląstelėse genus, koduojančius terapeutinius antikūnus. Pavyzdžiui, paėmus iš kraujo milijoną ląstelių, būtų galima rasti tokių, kurios gamintų antikūnus prieš virusus ar infekcinius agentus.

Dabar pradėtas naujas projektas. Stengiamasi sukurti tokią mikroskysčių sistemą, kuri leistų nustatyti imuninių ląstelių genotipo ir fenotipo sąryšį.

Pavienių ląstelių lygiu

Kaip paaiškino mokslininkas, bent iki 2010 metų didelė dalis tyrimų buvo atliekami su homogenizuotais audiniais, stengiantis surasti požymį, kuris dominuotų. Tačiau kiekviena ląstelė yra unikali. Mikroskysčių technologija leidžia tiksliai nustatyti kiekvienos ląstelės požymius. Tarkime, ar ji yra navikinė, ar – imuninė, kokiomis genetinėmis programomis pasižymi.

Biochemikas ramina save, kad ilgai laukti neteks, ir mūsų šalyje bus vertinamas mokslas.

Mikroskysčių technologijų taikymų yra įvairių, pavyzdžiui, antikūnų, vaistų, baltymų paieška. Vienas dr. L. Mažučio grupės išplėtotas taikymas – pavienių ląstelių genomikos tyrimai. Susidomėjimas šia technologija didžiulis. Ją dr. L. Mažutis sukūrė kartu su bendradarbiu iš Harvardo Allonu Kleinu, todėl buvo pakviesti dalyvauti unikaliame pasauliniame projekte – sudaryti žmogaus ląstelių atlasą.

Būtent dėl šio projekto mokslininkas dar ir dabar beveik kas mėnesį važinėja tarp Vilniaus ir Harvardo. Tačiau šie metai turėtų būti paskutiniai. Sukurta šeima. Su žmona Simona susilaukė dukrelės. Kornelijai – 10 mėnesių.

„Tam tikra prasme esu darbštuolis, – prisipažino dr. L. Mažutis. – Didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame dirbdami. Jei matome savo darbo prasmę, ir ilgos darbo valandos nėra sunkios. Kaip yra pasakęs žymusis fizikas Stephenas Hawkingas, prasmingas darbas suteikia gyvenimui tikslą.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"