Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS

Karštoje tyrimų srityje Rapolo Žilionio laukė atradimas

 
2018 08 14 12:00
VU Gyvybės mokslų centro doktorantas Rapolas Žilionis yra reikšmingo atradimo – naujo ląstelių tipo – bendraautoris / 
VU Gyvybės mokslų centro doktorantas Rapolas Žilionis yra reikšmingo atradimo – naujo ląstelių tipo – bendraautoris /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniečiui biochemikui Rapolui Žilioniui dar tik 28-eri, o jis jau yra reikšmingo atradimo bendraautoris. Apie atrastą naują ląstelių tipą – plaučių jonocitus – šį rugpjūtį paskelbtas straipsnis „Nature“ interneto svetainėje. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro doktorantas yra bendraautoris ir daugiau straipsnių, paskelbtų tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Nature“, Science“, „Nature Protocols“, „Nature Immunology“.

„Mano doktorantūros patirtis dėl publikacijų labai vaisinga. Dirbau karštoje tyrimų srityje ir kitos mokslininkų grupės norėjo su mumis bendradarbiauti, atlikti eksperimentus ir greitai publikuoti rezultatus. Buvome išskirtiniai, nes galėjome taikyti naują technologiją, ieškodami atsakymų į dar neatsakytus biologijos klausimus. Žinoma, reikėjo įdėti daug darbo. Bet buvau tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir su tinkama technologija“, – sakė „Lietuvos žinioms“ R. Žilionis, neseniai grįžęs iš trejų metų stažuotės Harvarde (JAV) .

„Naujoji technologija leidžia žengti vieną žingsnį į priekį – pavienėse ląstelėse išmatuoti aktyvuotus genus.“

VU doktoranto stažuotei Harvardo medicinos mokykloje vadovavo dr. Allonas Kleinas, 2015 metais kartu su dr. Linu Mažučiu iš VU Gyvybės mokslų centro sukūrę pavienių ląstelių RNR sekoskaitos technologiją, leidžiančią tirti audinius ląstelių lygiu ir tiksliai nustatyti jų tipus. Dabar jau yra atsiradusių alternatyvų šiam metodui, tačiau prieš trejus metus visame pasaulyje buvo vos keletas vietų, kur kas nors galėjo atlikti tokius eksperimentus. Dr. L. Mažutis yra R. Žilionio doktorantūros vadovas.

Žymint varneles

„Žengėme į projektą norėdami geriau suprasti, kaip sudarytas kvėpavimo takų epitelis. Ta sistema jau gerai ištirta. Ir visai netikėtai, taikydami naująją technologiją, kuri leidžia atrasti naujas ląsteles, iš tiesų atradome naują ląstelių tipą kvėpavimo takuose. Pasirodo, apie jį nežinota ar mažų mažiausiai niekas nebuvo eksperimentais įrodęs, kad tokios ląstelės yra“, – pasakojo atradėjas.

Naujo ląstelių tipo atradimas yra svarbus fundamentaliam pažinimui, nes leidžia geriau suprasti, iš ko sudarytas tam tikras organas. Jau yra iniciatyvų taikant panašias technologijas sužinoti, iš kokių ląstelių sudarytas visas žmogaus kūnas. Pavyzdžiui, dr. L. Mažutis dalyvauja pasauliniame projekte, kurio tikslas – sudaryti žmogaus ląstelių atlasą. Pirmą daugiamatį visų žmogaus ląstelių žemėlapį. Apskaičiuota, kad vidutiniškai žmogų sudaro apie 37,2 trilijono ląstelių.

„Nuostabu, kiek daug ląstelių jau buvo žinoma iki šiol. Būdai, kuriais mokslininkai apie jas sužinojo, labai įvairūs, pagrįsti mikroskopija ir kitais metodais. Naujoji technologija leidžia žengti vieną žingsnį į priekį – pavienėse ląstelėse išmatuoti aktyvuotus genus. O tai nusako ląstelės funkciją ir kartu identitetą“, – aiškino biochemikas.

Taikydami pavienių ląstelių RNR sekoskaitą kvėpavimo takams, mokslininkai galėjo pradėti išsamų visų ląstelių katalogavimą. Atrado visus tipus, kurie jau buvo žinomi ir aprašyti kitais metodais. Tiesiog įsitikino: turėjo būti toks tipas, ir jį pamatė. Žymėjo varneles vieną po kitos. Staiga: nepanašu, kad vienas ląstelių tipas būtų aprašytas literatūroje.

Eksperimentais įrodyta

Jau vien naujo ląstelių tipo atradimas buvo didelis netikėtumas, svarbus žingsnis norint geriau suprasti, kaip veikia kvėpavimo takai. Be to, tyrėjus ypač suintrigavo galimybė pasižiūrėti, kokie genai yra aktyvuoti naujai atrastose ląstelėse. Paaiškėjo, kad tarp jų yra stipriai aktyvuotas genas, susijęs su cistine fibroze, genetine liga.

„Jau seniai buvo identifikuotas genas, kuriam mutavus pasireiškia cistinė fibrozė. Nors tyrėme sveikus individus, žinojome, kad šis genas labai svarbus, nes jei yra nefunkcionalus, prasideda sunki liga. Mūsų indėlis – kad supratome, jog geno aktyvumas lokalizuotas būtent plaučių jonocituose“, – kalbėjo jaunasis tyrėjas.

Cistinė fibrozė tiriama jau daug dešimtmečių ir daug dešimtmečių žinomas genas, susijęs su ta liga, tačiau iki šiol nežinota, kur konkrečiai, kokio tipo ląstelėse, tas genas aktyvuotas bent jau kvėpavimo takuose. Kurį laiką net manyta, kad jis yra aktyviausias visai kito tipo ląstelėse. Dabar ši nuostata patikslinta ir įtikinamai eksperimentais įrodyta, kad vis dėlto didžiausias geno aktyvumas yra plaučių jonocituose.

Iš dviejų nepriklausomų grupių

„Šias ląsteles pirmą kartą pastebėjome jau 2015 metais. Tada prasidėjo ilgas ir sunkus darbas kitais, alternatyviais, metodais papildomai įrodyti, kad toks ląstelių tipas kvėpavimo takuose yra ir – kur konkrečiai, kad iš tikrųjų pasižymi cistinės fibrozės geno aktyvumu“, – prisiminė R. Žilionis.

Jis ir dr. Lindsey Plasschaert, kvėpavimo takų tyrimų ekspertė iš dr. Arono Jaffe’s laboratorijos kompanijoje „Novartis“, yra pirmieji straipsnio, paskelbto „Nature“ interneto svetainėje, autoriai ir jų indėlis į atradimą laikomas lygiaverčiu.

Tą patį ląstelių tipą tuo pat metu atrado ir kita tyrėjų grupė iš bendradarbiaujančių Broado instituto ir Masačusetso bendrosios ligoninės laboratorijų. Ir jų straipsnis buvo publikuotas tame pat „Nature“ žurnale, tą pačią dieną. Pasak R. Žilionio, tokia praktika dažna ir toks atvejis svarbus visuomenei, nes aiškiai pabrėžia eksperimento svarbą. Turime dviejų nepriklausomų grupių įrodymų apie atradimą.

Grandininė reakcija

VU doktorantas prisipažino, kad mokykloje buvo moksliukas, pripratęs gauti gerus pažymius. Tačiau kai atėjo į sostinės Žvėryno gimnaziją, nesutapo chemijos programos, ir devintoje klasėje atsiliko. Trimestro pabaigoje mokytoja norėjo išvesti pažymį, kuris gimnazisto netenkino. Bet atsirado galimybė pagerinti jį – dalyvauti chemijos olimpiadoje. Rapolas perėjo mokyklos ir miesto turą. Respublikinėje olimpiadoje susižavėjo organizatoriais studentais – „Oranžinių komanda“. Ir pats panoro studijuoti biochemiją.

Tokia būtų glausta kelio į mokslą pradžią. Geri balai atvėrė Rapolui daug galimybių, tačiau jis galiausiai nusprendė studijuoti VU. Įstojęs nesigailėjo. Baigė bakalauro, magistro studijas. Pradėjęs doktorantūrą, atėjo į dr. L. Mažučio laboratoriją. Doktorantūros vadovas kaip tik tada buvo sukūręs naująją technologiją – pavienių ląstelių RNR sekoskaitą.

„Per Liną susipažinau su Allonu. Jis pakvietė stažuotis. Iš pradžių kalbėta apie vienus metus, tačiau man atvykus greitai pereita prie trejų, nes supratome, kad puikiai sekasi dirbti kartu“, – pasakojo Rapolas.

Doktorantūros pradžioje svarbus dalykas buvo įvaldyti naująją technologiją. Išmokęs ją taikyti, jaunasis mokslininkas bendradarbiavo su įvairiomis tyrėjų grupėmis. Vienus domino kraujodara, kitus – imuninės ląstelės įvairiuose audiniuose. Kartu išsigrynino paties doktoranto pagrindinės tyrimų temos. Viena susijusi su kvėpavimo takų epiteliu, kita – su plaučių vėžiu, kaip jį atpažįsta imuninė sistema.

Prieš mėnesį baigęs stažuotę Harvarde, R. Žilionis ruošiasi ginti disertaciją ir svarsto, ką darys toliau. Kol kas nežino, koks bus kitas karjeros žingsnis. Tačiau savo ateitį abu su žmona Vilija sieja su Lietuva. Tik gali būti dar vienas tarpinis žingsnis – podaktarinė stažuotė kur nors Europoje.

„Noriu grįžti į Lietuvą ir turėti savo laboratoriją, kurti savo grupę. Visada buvo tokia vizija diskutuojant su Linu. Jis skatina mus, savo doktorantus, būtent taip elgtis, kad plėstųsi mūsų branduolys. Tokia grandininė reakcija ir vyksta“, – patikino biochemikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"