Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
#SIGNATARŲDNR

Biržiškų palaikai atgulė į Lietuvos žemę

 
2018 07 12 8:00
Amžinojo poilsio Biržiškos pagaliau atgulė jų numylėto Vilniaus žemėje./Alinos Ožič nuotrauka
Amžinojo poilsio Biržiškos pagaliau atgulė jų numylėto Vilniaus žemėje./Alinos Ožič nuotrauka

Po 56 metus trukusio laikino prieglobsčio Los Andželo Kalvarijų kapinėse į Lietuvos žemę vakar atgulė jos sūnus – Vasario 16-osios akto signataras, visuomenės ir kultūros veikėjas Mykolas Biržiška (1882–1962). Kartu grįžo jo žmonos Bronislavos Šėmytės-Biržiškienės (1879–1955), brolių Vaclovo (1884–1956) ir Viktoro (1886–1964) Biržiškų palaikai.

Pastarąsias tris dienas visuomenė atsisveikino su Biržiškų palaikais Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Vakar nuo vidurdienio joje liko tik giminaičiai ir jų artimieji, laikytos gedulingos mišios. Joms pasibaigus palaikai skambant bažnyčios varpui ir giedotojų balsams išlydėti į Rasų kapines.

Po pusvalandžio Mykolo ir Bronislavos karstai ir urnos su brolių Vaclovo ir Viktoro palaikais buvo atvežti į Tautos panteoną, kuriame ilsisi tautos patriarchas Jonas Basanavičius, broliai Vileišiai, sovietų okupantų nukankintus signatarus mena kenotafas.

Palaikų perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyko šeimos ir artimiausių bičiulių apsuptyje. Prie kapinių vartų pasirodžius procesijai, nugriaudėjo Garbės sargybos kuopos karių saliutas. Aidint dainai „Oi, neverk, motušėle“, procesija pasiekė kapavietę, čia perskaitytos Biržiškų bičiulio poeto Bernardo Brazdžionio eilės.

Numylėto Vilniaus žemėje

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis brolių Biržiškų sugrįžimą pavadino pasaka su laiminga pabaiga.

„Trijų brolių sakmė baigėsi gerai, nes teisingai: čia ta vieta, kur jiems dera amžinai ilsėtis. Jie to ir norėjo. Vilnius jiems buvo neatskiriama ir svarbi Lietuvos dalis. Kad taip teisingai viskas įvyksta, būkime dėkingi ir artimiesiems“, – sakė jis.

Mykolo Biržiškos karstą dengusi Trispalvė įteikta anūkei Ventai Barauskaitei-Leon.Alinos Ožič nuotrauka
Mykolo Biržiškos karstą dengusi Trispalvė įteikta anūkei Ventai Barauskaitei-Leon.Alinos Ožič nuotrauka

Nuo jaunystės M. Biržiška, kaip ir jo broliai, laikėsi socialdemokratinių pažiūrų. Todėl buvęs Seimo vadovas, socialdemokratų garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas trumpai apžvelgė iškiliausių Biržiškų giminės sūnų biografijas, gyvenimo kelią.

„Esame dėkingi lietuvybę, Lietuvą, Vilnių, žmogiškumą gynusiems Biržiškoms, pagaliau atgulusiems amžinojo poilsio jų numylėto Vilniaus žemėje“, – kalbėjo jis.

Palaikų perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyko šeimos ir artimiausių bičiulių apsuptyje.Alinos Ožič nuotrauka
Palaikų perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyko šeimos ir artimiausių bičiulių apsuptyje.Alinos Ožič nuotrauka

Skambant dainai „Lietuva brangi“, valstybės vėliava buvo iškilmingai sulankstyta ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson įteikta Biržiškų anūkams Vytautui Barauskui, Ventai Barauskaitei-Leon ir Danutei Barauskaitei-Mažeikienei. Vyskupas Arūnas Poniškaitis palaimino kapavietę, skambant giesmei „Marija, Marija“ velionių karstai ir urnos buvo užberti Vilniaus žeme.

Laidotuvių procesija atvyksta į Rasų kapines.Alinos Ožič nuotrauka
Laidotuvių procesija atvyksta į Rasų kapines.Alinos Ožič nuotrauka

„Jaučiu, kad Mykolo ir Bronislavos, mūsų tėvų ir protėvių dvasios šiandien priartėjo prie mūsų. Prieš 56 metus labai jų liūdėjome, o dabar džiaugiuosi, kad grįžo namo“, – sakė anūkė V. Barauskaitė-Leon.

„Atvežėme jums jų vėles, jų naštą, gyvenimus. Dabar, Lietuvos jaunime, pasisemk iš jų stiprybės ir statyk naują gražią Lietuvą. Velioniai jums visada bus stiprus užnugaris, aplankykite juos“, – į jaunąją lietuvių kartą kreipėsi M. Biržiškos anūkė D. Barauskaitė-Mažeikienė.

Tapo Lietuvos laisvės simboliu

Urnos su Vaclovo ir Viktoro Biržiškų palaikais.Alinos Ožič nuotrauka
Urnos su Vaclovo ir Viktoro Biržiškų palaikais.Alinos Ožič nuotrauka

„M. Biržiška visada save laikė nuosaikiu kairiuoju. Lygiai taip pat nuo jaunystės buvo laisvamanis, bet po tėvo mirties, apie 1923 metus, kartu su žmona grįžo į bažnyčią. Vokietijoje tapo praktikuojančiu tikinčiuoju, o Los Andžele – nuolatiniu bažnyčios lankytoju. Jam nuolat stigo pinigų, tačiau bažnyčiai visada paaukodavo. Apskritai figūra buvo nepaprasta – sudėtingo gyvenimo ir būdo. Būta ir pažiūrų kaitos“, – „Lietuvos žinioms“ teigė M. Biržiškos biografas istorikas prof. Vygintas Bronius Pšibilskis.

Atsisveikinimo akimirka Šv. Jonų bažnyčioje.Alinos Ožič nuotrauka
Atsisveikinimo akimirka Šv. Jonų bažnyčioje.Alinos Ožič nuotrauka

Gyvendamas egzilėje M. Biržiška neprarado ryšių su tėvyne. Jei atsitikdavo kas nors svarbaus, apie tai sužinodavo vienas pirmųjų. Jungtinėse Valstijose M. Biržišką imta laikyti J. Basanavičiaus įpėdiniu.

„Jo 75-osios metinės buvo labai plačiai nušviestos JAV lietuvių spaudoje. Tada jis vadintas tikru tautos patriarchu, gretintas su J. Basanavičiumi. Jo mirtis irgi sulaukė visų pagrindinių Amerikos laikraščių dėmesio. Iš esmės M. Biržiška tapo simboliu. Ilgą laiką per Vasario 16-ąją jo kriptoje rinkdavosi lietuviai“, – pasakojo V. Pšibilskis, monografijos „Mykolas Biržiška. Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais“ autorius.

„Esame dėkingi lietuvybę, Lietuvą, Vilnių, žmogiškumą gynusiems Biržiškoms.“

1882 metais gimęs Vasario 16-osios akto signataras, kultūros istorikas, politinis veikėjas ir teisininkas M. Biržiška į užsienį pasitraukė 1944 metais per sovietų okupaciją. Mirė 1962 metais Los Andžele.

Jo žmona B. Biržiškienė-Šėmytė gimė Vilniuje, buvo JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja, mirė Los Andžele 1955 metais. Biržiškos brolis Vaclovas buvo literatūros istorikas, bibliografas, jauniausias brolis Viktoras – matematikas, taip pat politinis, visuomenės veikėjas. Abu mirė JAV.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#SIGNATARŲDNR
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"