Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Žmonių byla dėl klimato

 
Dėl ledynų tirpimo poliarinės meškos gali išnykti.
Dėl ledynų tirpimo poliarinės meškos gali išnykti. Sipa/Scanpix nuotrauka

Dešimt šeimų iš Europos, Kenijos ir Fidžio pateikė ieškinį Europos Sąjungai (ES) dėl visuotinio klimato atšilimo keliamos grėsmės jų namams ir pragyvenimo šaltiniams.

Ieškovai reikalauja, kad ES imtųsi aktyvesnių veiksmų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios lemia klimato kaitą, išmetimo kiekiui sumažinti, ir atkreipia dėmesį į sausras, ledynų tirpimą, vandenynų lygio kilimą bei potvynius, nes jiems irgi turi įtakos oro temperatūros didėjimas.

Europos Teisingumo Teismui ieškinį pateikė „šeimos, gyvenančios pakrantėse, turinčios miškų Portugalijoje, šeimos, gyvenančios kalnuose ir stebinčios ledynų tirpimą, taip pat šeimos, gyvenančios šiaurėje ir stebinčios įšalo tirpimą“. Jų advokatė Roda Verheyen tvirtino, jog tie žmonės „jaučia klimato kaitos poveikį, dėl jo patiria žalos...“, ir pabrėžė: „ES, turi turi padaryti viską, kad apsaugotų mus, kitaip patirsime katastrofišką žalą.“

Ieškinys, pavadintas „Žmonių byla dėl klimato“, – pirma tokio pobūdžio pretenzija ES. Anksčiau pateiktų ieškinių pagrindinis tikslas būdavo priversti atskirų šalių vyriausybes imtis griežtesnių kovos su klimato kaita veiksmų.

2015 metais Paryžiuje tarptautinė bendruomenė susitarė siekti, kad temperatūros žemėje didėjimas nuo priešindustrinių laikų iki šio šimtmečio pabaigos būtų „gerokai žemiau“ nei 2 laipsniai Celsijaus, ir toliau mažinti šią ribą iki 1,5 laipsnio. Valstybės taip pat įsipareigojo mažinti planetos šiltėjimą lemiančią taršą, kurią kelia iškastinis kuras, toks kaip akmens anglys, nafta ir dujos, bei pereiti prie atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo energijos.

Pagal dabartinius savanoriškai šalių prisiimtus taršos mažinimo įsipareigojimus planeta šiltės maždaug trimis laipsniais. Mokslininkai prognozuoja, kad jei taip ir liks, pagausės katastrofinių potvynių, audrų, sausrų ir smarkiai pakils vandenyno lygis. Vidutinis temperatūros žemėje didėjimas jau pasiekė maždaug 1 laipsnį Celsijaus.

ES įsipareigojo iki 2030 metų 40 proc., palyginti su 1990-aisiais, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ieškovai tvirtina, kad to nepakanka siekiant „apginti jų pagrindines teises į gyvybę, sveikatą, turtą ir darbą“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"