Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Žaidimai, į kuriuos žmonės ateina paverkti

 
2018 06 18 19:08
Skandinaviškas gyvo veiksmo vaidmenų žaidimas / 
Skandinaviškas gyvo veiksmo vaidmenų žaidimas /  Mašos Simonenko nuotrauka

Vieni žmonės gyvenimui suteikia prieskonių savaitgaliais su draugais iš lentynos išsitraukdami „Monopolio“ lentą, kitiems kasdienybės druska gali tapti knyga ar filmas. Egzistuoja trečia žmonių kategorija. Šių stalo žaidimai netenkina, o filmuose vaizduojamas emocijas – nesvarbu, teigiamas, ar neigiamas – jie nori išgyventi patys.

Jei esate vienas iš jų – valio, šiaurietiški gyvo veiksmo vaidmenų žaidimai (Nordic LARP) skirti kaip tik jums.

Žaidimo metu patiriami išgyvenimai gali būti tokie stiprūs ar netgi sukrečiantys, kad norint paleisti tai, kas įvyko žaidime, būtina viską aptarti su kitais žaidimo dalyviais.

Gyvo veiksmo vaidmenų žaidimai (ang. – Live Action Role Playing Game arba LARP) yra populiari ir puikiai žinoma sąvoka tarp užkietėjusių fantastikos mėgėjų. Žaidimui dalyviai susikuria personažus, o paties žaidimo metu bendraudami ir veikdami su kitais žaidėjais siekia vienokių ar kitokių tikslų, siekia laimėti. Tiesa – veiksmas vyksta gyvai, tad jeigu meistrais vadinami organizatoriai nutarė surengti žaidimą „Žiedų valdovo“ pasaulyje, dalyviai turės ateiti atitinkamai apsirengę, pasirūpinę kostiumus, o žaidimo metu, kaip byloja senas pokštas, „lakstys po miškus ir trankysis poroloniniais kardais“.

Šiaurietiškoji LARP versija nuo konvencinės skiriasi tuo, kad čia kostiumų siūtis nereikia, veiksmui vykti dažniausiai pakanka juodasienio kambario, idant nereikalingos detalės pernelyg neblaškytų dalyvių, o esmingu žaidime yra ne tiek tikslo siekimas, kiek pats dalyvavimas.

Šiaurietiški LARP žaidimai pradėti organizuoti praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Tokiuose žaidimuose jeigu ir egzistuoja kažkokia tradiciniuose gyvo veiksmo vaidmenų žaidimuose būtina magija, ji naudojama ne kaip esminė veiksmo ašis, o kaip papildomas atributas. Šiaurietiškų LARP judėjimą galima laikyti savotišku LARP avangardu, kurio dalyviai žaidimų metu tyrinėja savo ribas, o patį žaidimą traktuoja kaip meno formą.

Šiaurietiški gyvo veiksmo vaidmenų žaidimai susideda iš trijų etapų. Pirmasis – pasiruošimas, antrasis – žaidimas, trečiasis – žaidimo aptarimas. Pasiruošimo metu žaidėjai susipažįsta su savo personažais, bando juos prisijaukinti, išlaisvinti save – kartais tuo tikslu vyksta įvairios kūrybinės dirbtuvės. Pasiruošimo metu taip pat susipažįstama su taisyklėmis. Neretai tam skiriama didžioji žaidimo laiko dalis.

Tuomet vyksta pats žaidimas – jo metu nutinka daug įvairių įvykių, žaidėjai kuria ir išgyvena savo pasakojimą, o pabaigoje įvyksta aptarimas, pasikeitimas patirtimis. Yra žaidimų, kurių metu negalima kalbėti, vykstantys procesai yra gana chaotiški, o dalyviams nėra iki galo aišku, kas ir kaip vyksta, tad būtina tai išsiaiškinti. Taip pat – žaidimo metu patiriami išgyvenimai gali būti tokie stiprūs ar netgi sukrečiantys, kad norint paleisti tai, kas įvyko žaidime, būtina viską aptarti su kitais žaidimo dalyviais.

Šiaurietiški gyvo veiksmo vaidmenų žaidimai organizuojami ir Lietuvoje. Vieni iš pagrindinių tokių žaidimų organizatorių – Andrius Ūdra bei Jurgita Beatričė Rudėnaitė. Pats Andrius Ūdra teigia niekada nebuvęs fantastikos mėgėju, nedalyvavęs fantastiniuose gyvo veiksmo vaidmenų žaidimuose, o fantastiką geriausiai pažįstantis iš kino ekrano. Šiaurietiškų LARP pasaulyje Andrius atsidūrė netyčia – vos baigus studijas draugas jam pasiūlė sudalyvauti Vilniaus – Oslo organizacijų suvažiavime. Vienas iš suvažiavime dalyvavusių žmonių buvo tokių žaidimų dalyvis ir meistras. Anksčiau organizuodami tokius žaidimus norvegai bendradarbiaudavo su baltarusiais, tačiau Aliaksandrui Lukašenkai žaidimų organizatoriams uždraudus atvykti į Baltarusiją, jie nutarė ieškoti partnerių Lietuvoje.

Ronjos Lofstad nuotrauka
Ronjos Lofstad nuotrauka

„Tuo metu aš savanoriavau „Žalianamyje“, tokiame jaunimo centre, kuriame po to pradėjau dirbti, tai „Žalianamis“ bent keleriems metams tapo tų skandinaviškų žaidimų partneriu. Ilgainiui įkūrėme savo organizaciją – „Tartum be ribų“, kurioje darome forumo teatrą, LARP ir mokymus. Visiškai netyčinis atsitikimas ir taip šiaurietiški LARP atsirado Lietuvoje“, – pasakojo Andrius Ūdra.

Nusprendę organizuoti šiaurietiškus vaidmenų žaidimus Lietuvoje organizatoriai pradėjo bendradarbiauti su fantastinių gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų organizatoriumi Andriumi Jautakiu, meistravimu užsiimančiu apie dvidešimt metų – iš pradžių į šiaurietiškus žaidimus ateidavo ir fantastiniuose gyvo veiksmo vaidmenų žaidimuose dalyvaujantys žmonės, tačiau ilgainiui bendruomenės atsisijojo.

„Žmonės žino, ko nori. Nori fantastinio LARP‘o – eina į fantastinį, nori psichologinio – eina į psichologinį. Labai skiriasi mūsų ir jų tikslinės grupės. Aišku, yra žmonių, kurie dalyvauja ir vienokiuose, ir kitokiuose žaidimuose, tačiau jų nėra daug“, – teigė Andrius Ūdra.

Į šiaurietiškus LARP žaidimus Lietuvoje dažniausiai susirenka jauni žmonės, vidutiniškai 16 – 30 metų amžiaus, tačiau žaidimai organizuojami ir vyresniems žmonėms arba kartu su vyresniais žmonėmis. Šiuo metu kuriamas žaidimas apie pensininkus – apie tai, ką reiškia pasenti.

„Norim surengti žaidimą, kuriame dalyvautų moksleiviai bei pensininkai iš senelių namų ir žaisti su dviem laikotarpiais – kuomet žmogui yra aštuoniolika metų, jis tuoj baigs mokyklą ir svajoja apie gyvenimą ir po šešiasdešimties metų, kada jis jau gyvena senelių namuose ir gali viską vertinti iš laiko perspektyvos. Žaidime veikia tie patys draugai, tačiau mes norime, kad seneliai žaistų už moksleivius, o moksleiviai – už pensininkus. Pasiruošimo metu jie kalbėtų poromis ar grupelėmis, idant suprastų kas yra kas, kas ką veikia, kad pensininkai suprastų, kas tai ir kokie gi yra naujausi internetiniai memai ar dar kokios nesąmonės, tuo tarpu moksleiviai sužinotų, ką pensininkas veikia visą dieną senelių namuose – nežinau, skaito laikraščius ar dar ką nors, pats nežinau,“ – apie naują bręstantį projektą, kurį įgyvendinti planuoja kartu su mokyklomis ir senelių namais, pasakojo Andrius Ūdra.

Anksčiau organizuodami tokius žaidimus norvegai bendradarbiaudavo su baltarusiais, tačiau Aliaksandrui Lukašenkai uždraudus tokią veiklą Baltarusijoje, jie nutarė ieškoti partnerių Lietuvoje.

Anot jo, į šiaurietiškus LARP žaidimus žmonės renkasi norėdami patirti dalykus, kuriuos jie retai kada gali išgyventi kasdienybėje: „Tai gali būti misija į Marsą, kuriai žmonės ruošiasi, sprendžia įvairius iššūkius ir staiga ima mažėti deguonies kiekis – paaiškėja, kad laivas neišgyvens ir visi veikėjai turės mirti. Nuo pat misijos pradžios atslenka tas suvokimas ir gęsta bet kokia viltis. Mes sukuriame situaciją, kurioje gęsta viltis. Vilties gesimas gali tapti iš tiesų stipriu potyriu – žmonės tokiame žaidime gali dalyvauti tam, kad patirtų situaciją, kurioje gali verkti, kurioje gali likti įskaudinti – norėdami patirti pačias įvairiausias emocijas saugioje aplinkoje.“

Andrius Ūdra išskiria tris esmingus šiaurietiškų LARP elementus: personažas, situacija ir veiksmas. Tokius žaidimus jų meistras vadina savotiška taikomojo teatro forma, kurioje dalyviai išgyvena, kuria istorijas ir kuriame nėra jokių žiūrovų, tad nėra reikalo būti geru aktoriumi.

Optimaliu atveju norintys žaidime dalyvauti žmonės ateina žaisti palikdami savo kasdienį gyvenimą už durų, sudalyvauja žaidime, jį aptaria, patiria įvairius išgyvenimus ir grįžta į tikrą pasaulį kokie ir atėjo. Tačiau pasitaiko, kad žaidimo patirtys iš tiesų giliai paveikia.

„Buvo žaidimų, kurių metu žmonės buvo išlaisvinti iš apsiribojimų ir nusistatymų. Organizavome žaidimą truputį vyresniems dalyviams, nuo dvidešimties iki šešiasdešimties metų. Žaidimas vyko tyloje ir niekas nekalbėjo, tačiau atsakinėjom į svarbius klausimus. Ir dalyvavo viena moteris, kuri praėjus penkeriems metams po savo skyrybų pagaliau jas sau pripažino, leido sau emociškai jas priimti. Žaidimo metu ji itin smarkiai viską išgyveno ir po žaidimo išsilaisvino, tiesiog švytėjo. Dingo jos turėta artimųjų netekties ir atstūmimo baimė. Ji sakė, kad tądien pirmą kartą po penkerių metų tiesiog išėjo šokti,“ – pasakojo Andrius Ūdra.

Bendruomenė Lietuvoje / Andriaus Ūdros nuotrauka
Bendruomenė Lietuvoje / Andriaus Ūdros nuotrauka

Tokiems atvejams šiaurietiško LARP terminologijoje egzistuoja speciali – kraujavimo (ang. bleed) – sąvoka. Tiesa – jos nereikia sieti su tikru kraujavimu, ji reiškia emocijų persidavimą, nutekėjimą iš žaidimo į gyvenimą arba gyvenimo įtaką žaidimo eigai. Bleed in – įkraujavimas – vyksta tuomet, kai kurdamas personažą žaidėjas nesugeba atsiriboti nuo kasdienybės ir tokiu būdu savo personažą griauna pernelyg šį siedamas su savimi. Bleed out – iškraujavimas – įvyksta tada, kai žmogus nepajėgia išeiti iš žaidimo ir pačiam žaidimui pasibaigus šį tęsia toliau, kai žaidimas asmenį paveikia itin asmeniškai.

Bleet out‘ų būna itin teigiamų – kad ir tas pats savo skyrybų suvokimas ir pripažinimas, tam tikrų subtilių dalykų pajauta ir empatijos augimas, tačiau bet kokiu atveju stengiamės tai kontroliuoti“, – pasakojo Andrius Ūdra.

Pasiteiravus, ar žaidimų dalyviai nerizikuoja išgyventi kažko panašaus į tai, ką išgyveno 1971 metais psichologo Phillipo Zimbardo vykdyto žymiojo kalėjimo eksperimento Stanfordo universitete dalyviai, kurio metu pusė žmonių gavo kalinių, kita pusė – prižiūrėtojų vaidmenis, Andrius Ūdra patikino, kad šiaurietiškųjų LARP organizatoriai į gyvo veiksmo žaidimus žiūri itin atsakingai. Visų pirma – tam, kad iš žaidimo dalyviai išeitų saugiai ir neišsineštų pernelyg įtraukusio ir sunkaus patyrimo, vyksta aptarimas.

„Labai daug suteikia patirčių iškalbėjimas. Taip pat – pastebėję ryškesnes abejones, organizatoriai visad stengiasi paklausti vieno ar kito žmogaus – kaip tu laikaisi. Šiaurietiškų LARP sistema atsiremia į skandinavišką požiūrį į saugumą, į tai, kad daug dėmesio reikia skirti psichologinei sveikatai. Galų gale jeigu žaidimas pasidaro pernelyg intensyvus, dalyvis visada gali padaryti pertrauką ar pailsėti,“ – apie žaidimo patirtis kalbėjo Andrius Ūdra.

Žaidimas "Baltoji mirtis" / Ninos Runos Essendrop nuotrauka
Žaidimas "Baltoji mirtis" / Ninos Runos Essendrop nuotrauka

Teigiami bleed out pavyzdžiai – socialinio atsakingumo skatinimas. Andrius Ūdra ir Jurgita Beatričė Rudėnaitė organizuoja šiaurietiškus gyvo veiksmo vaidmenų žaidimus ir mokyklose. Sukurta nemažai žaidimų, kurių tikslas yra pilietiškumo ugdymas. Šiaurietiškų LARP žaidimų pagalba plečiamas mokinių demokratinių procesų suvokimas, istorijos pajauta, galų gale gebėjimas dirbti komandoje.

„Su tuo dirbame iš tiesų nemažai. Per metus turime apie dvidešimt išvažiavimų į mokyklas, kuriose rengiame žaidimus,“ – pasakojo organizatorius.

Andrius Ūdra / Asmeninio albumo nutorauka
Andrius Ūdra / Asmeninio albumo nutorauka

Andrius Ūdra prisipažino, kad ir pačiam teko dalyvauti viename itin asmeniškai jį paveikusiame žaidime – tiesa, ilgalaikėje perspektyvoje jis nebuvo pats labiausiai šokiravęs, tačiau pirmasis giliai įsirėžęs. Žaidimas vadinosi „Sarabanda“.

„Veiksmas vyko XIX amžiaus pabaigoje, Monmartre. Mes, žaidėjai, buvome poetai, romantikai, menininkai, revoliucionieriai, meilužiai. Pats žaidimas vyko be dialogų – negalėjome kalbėti vienas su kitu, tačiau galėjom rėkti žodžius, šokti, tapyti – gavome tapymo priemones, dainuoti, klausti dalykų į tuštumą, ir kiekvienas turėjome savo istoriją.

Iš viso vyko dešimt scenų, kiekviena truko apie dešimt minučių ir visos jos reiškė skirtingas dienas. Kiekvieną sceną pradėdavome iš naujo nuo tam tikros pradinės įvykių sekos, kuri tęsdavosi minutę ir toliau žaisdavom patys.

Visi pradėjom skęsti į kažkokią masinę beprotybę. Mes neradome atsakymų į klausimus, kurių ieškojome, ir visas ieškojimas buvo bergždžias. Gyvenom ir veikėm pagal bohemos vertybes – meilė, grožis, tiesa ir laisvė.

Itin įstrigo viena scena, kurios metu tiesiog sėdėjau prie stalo, gėriau absento simuliaciją ir žiūrėjau, kas vysta aplink – ant grindų voliojosi žmonės, kažkas degino lapus, kažkas kalbėjo manifestus, kažkas tapė, kažkas šoko. Tai buvo tarsi visą laiką judantis paveikslas, nesustojantis mechanizmas. Įdomiausia, kad po kelių valandų veiksmo, nesitarę, paskutinę sceną mes atkartojome beveik taip pat, kaip ir pirmą – nieko neįvyko, niekur nenukeliavom.

Po žaidimo pagaliau pasikalbėjome vieni su kitais, atsisveikinome ir išėjome. Žaisdami ir kurdami santykius mes visiškai buvom žaidime – labai įdomu, kaip susikerta žaidimo ir tikras pasauliai aptarimo metu,“ – įspūdžiais dalinosi Andrius Ūdra.

Andrius Ūdra: „Tai buvo tarsi visą laiką judantis paveikslas, nesustojantis mechanizmas. Įdomiausia, kad po kelių valandų veiksmo, nesitarę, paskutinę sceną mes atkartojome beveik taip pat, kaip ir pirmą – nieko neįvyko, niekur nenukeliavom.“

Šiandien „Sarabanda“ organizuojama ir Lietuvoje. Tarptautinė šiaurietiškų gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų bendruomenės nariai noriai tarpusavyje mainosi scenarijais ir tokiu būdu skirtingose šalyse vieni kitiems padeda skleisti šių žaidimų kultūrą. Šiuo metu Andrius ir Jurgita siekia, kad Lietuvos bendruomenė taptų pilnaverte tarptautinės bendruomenės dalimi, kad pati bendruomenė įsitvirtintų, niekur nedingtų ir savo žaidimus taip pat skleistų užsienyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"