Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Veikli tinginystė: „Garsus Kaip Mėnulis tėvas“

 
2018 07 04 13:41
pixabay.com nuotrauka

Vienas varguolis sunkiai dirbo, kol prikaupė visą maišą grūdų. Labai savimi didžiuodamasis jis grįžo namo ir pririšo maišą prie gegnės pastogėje, mat norėjo apsaugoti jį nuo žiurkių bei vagių.

Kad maišas dar saugiau kabėtų, jis atsigulė po juo nakvoti. Ir užsisvajojo: „Pardavinėdamas šiuos grūdus mažais kiekiais gausiu daug pelno. Tada vėl nusipirksiu grūdų ir vėl juos parduosiu. Neilgai trukus, tapsiu turtingas, ir bendruomenė ims su manimi skaitytis. Man iš paskos lakstys daug merginų. Aš vesiu turtingą moterį, ir netrukus susilauksime vaiko… sūnaus… Kaipgi jį pavadinsime?“ Apsižvalgęs jaunuolis pro langelį išvydo tekantį mėnulį. „Tai ženklas!“ – pagalvojo jis. – Ir koks laimingas! Išties bus geras vardas sūnui – Garsus kaip mėnulis…“

Jam besvajojant maišą aptiko žiurkė ir pergraužė virvę. Kaip tik tą akimirką, kai žmogus tarė žodžius „Garsus kaip mėnulis“, maišas su grūdais nukrito jam ant galvos ir jį užmušė. „Garsus Kaip Mėnulis“ taip ir negimė…

Kiek daug mūsų – kaip tą žmogų – užvaldo vadinamoji „veikli tinginystė“! Žmonės savo gyvenimą užpildo karštligiška veikla ir visiškai nepasilieka laiko spręsti tikrąsias problemas. Daugelis iš pašalies pažvelgę į savo gyvenimą, turbūt galėtų aiškiai pamatyti, kiek daug jame menkų uždavinių, vadinamųjų „pareigų“.

Jeigu nors dešimtadalį laiko, kurį žmogus švaisto bėgiodamas paskui malonumus ir kaldamas pinigus, skirtų saviugdai, pasikeistų negrįžtamai per kelerius metus!

Pagal: Sogjalas Rinpočė „Tibetiečių gyvenimo ir mirties knyga“ (2006, 32–34 p.)

psichika.eu

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"