Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Ugnikalnis grasina sprogimu

 
Vulkaniniai pelenai veržiasi iš Kilauėjos kraterio.
Vulkaniniai pelenai veržiasi iš Kilauėjos kraterio. AFP/Scanpix nuotrauka

Havajuose esantis Kilauėjos ugnikalnis gali „išspjauti“ iš pagrindinio kraterio akmenų ir pelenų, kaip buvo nutikę per sprogstamąjį jo išsiveržimą beveik prieš šimtą metų.

Lavos srautai ir fontanai veržiasi iš Havajų (Didžiosios) salos ugnikalnio naujų stemplių, atsivėrusių rytiniame pakraštyje esančiose gyvenvietėse. Dėl to teko evakuoti beveik 2 tūkst. gyventojų, sunaikinta daugiau kaip 30 pastatų.

Mokslininkai sako, kad sprogstamojo išsiveržimo Kilauėjos viršūnėje pavojus didės artimiausiomis savaitėmis, lavai srūvant iš viršūnėje esančio kraterio į ugnikalnio pakraščius. Garo sprogimų greičiausiai kiltų, jei lava nusileistų žemiau požeminių vandenų lygio. Vulkanas taip pat gali „išspjauti“ pelenų, garo ir sieros dioksido.

Kilauėja – vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Šiuo metu lava, garai ir nuodingosios dujos veržiasi iš 15 naujų plyšių, atsivėrusių maždaug už 40 km nuo viršūnės kraterio. Tos stemplės yra gyvenviečių Leilani Estates ir Lanipuna Gardens teritorijoje. Artimiausiomis savaitėmis ugnikalnis gali „išspjauti“ maždaug dviejų metrų skersmens akmenų ir nusviesti juos beveik du kilometrus. Pelenų ir lapilių lietūs tikėtini už kelių kilometrų nuo kraterio.

Slūgstant lavos ežerui gali susidaryti sąlygos, panašios į buvusias 1924 metais, kai įvyko itin didelis išsiveržimas. Tąsyk sprogimas užmušė vieną žmogų, o akmenys, pelenai ir dulkės veržėsi iš kraterio 17 dienų.

Havajų ugnikalnių observatorijos geologas Donas Swansonas aiškino, kad magma žemiau požeminių vandenų lygio gali nuslūgti maždaug gegužės viduryje. Mokslininkai nežino, per kiek laiko tuomet įvyktų sprogimas, bet spėja, jog tai spartus procesas.

Arti Kilauėjos viršūnės kraterio žmonės negyvena, tačiau lankytojų iki šiol atvyksta į Havajų ugnikalnių nacionalinį parką, apimantį kraterį ir aplinkines teritorijas.

Havajų gubernatorius Davidas Ige pranešė, kad iš geoterminės jėgainės, stovinčios netoli lavos veržimosi vietos, skubama išvežti ten saugotas degių dujų atsargas. Punos eksperimentinėje geoterminėje elektrinėje buvo laikoma beveik 190 tūkst. litrų pentano. Pasak gubernatoriaus, jei vulkaninė stemplė atsivertų jėgainės teritorijoje ir ten tebebūtų degių medžiagų, kiltų didžiulis pavojus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"