Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Slovakija: didingi kalnai ir jaukūs senamiesčiai

 
2018 07 26 17:00
Košicės senamiesčio vaizdas pro viešbučio langą.
Košicės senamiesčio vaizdas pro viešbučio langą. Akvilės Ben Haim nuotrauka

Lietuviai mėgsta girtis gyvenantys Europos centre, o slovakai sako, kad gyvena mūsų žemyno širdyje. Daugelis Vidurio Europos miestų ir sostinių slovakams yra tarsi ranka pasiekiami. Gaila, kad nemažai keliautojų verčiau renkasi aplankyti, tarkime, Vieną, o ne tikrai žavią Slovakijos sostinę Bratislavą.

Čekijos, Austrijos, Vengrijos, Ukrainos ir Lenkijos apsuptai mažytei Slovakijai dažnai teko atsidurti didesniųjų kaimynių šešėlyje. Tačiau situacija pamažu keičiasi: 2017 metais Slovakiją, kurioje gyvena 5,4 mln. žmonių, aplankė rekordinis užsienio turistų skaičius, perkopęs 2 milijonus. Slovakija turi ką pasiūlyti keliautojams: lankoma ne tik sostinė, dauguma turistų pirmiausia traukia į kalnus, o pakeliui dar aplanko senovines pilis, vaizdinguose slėniuose įsikūrusius bažnytkaimius ir keletą didesnių miestų.

Kartu su Čekija Slovakija yra viena jauniausių pasaulio valstybių. 1989 metais tuometinė Čekoslovakija per Aksominę revoliuciją nuvertė komunistinį režimą, tačiau netrukus vyko „aksominės skyrybos“. 1993 metų sausio 1 dieną Čekoslovakija buvo taikiai padalyta į dvi nepriklausomas valstybes, kurios iki šiol palaiko labai draugiškus santykius, o jų ekonomika ir kultūra yra glaudžiai susijusios.

Dauguma kraštiečių į Slovakiją keliauja automobiliais – iš Lietuvos atvykti užtrunka apie dvylika valandų.

Patogiausia keliauti automobiliu

Vilnių ir Bratislavą skiria kiek daugiau nei tūkstantis kilometrų. Dauguma kraštiečių čia keliauja automobiliais – iš Lietuvos atvykti užtrunka apie dvylika valandų, o pakeliui dar patogu sustoti Lenkijoje arba Čekijoje. Įvairių susisiekimo galimybių galima rasti ir važiuojant traukiniais bei autobusais, o štai kelionė lėktuvu jau bus kiek brangesnė.

Tiek sostinėje Bratislavoje, tiek Košicėje (antrame pagal dydį Slovakijos mieste) veikia tarptautiniai oro uostai, tačiau tiesioginių skrydžių iš Lietuvos nėra. Norintiems keliauti lėktuvu reikėtų ieškoti jungtinių skrydžių per kitus Europos miestus arba skristi į Vieną.

Slovakijoje patogiausia leistis į kelionę automobiliu, ypač jei ketinate vykti į kalnus. Mūsų kelionė po Slovakiją prasidėjo Košicėje – čia atskridome lėktuvu, o vėliau išsinuomojome automobilį. Visi keliai Slovakijoje yra nemokami, puikiai sutvarkyti, o keliaujant aplinkiniai kalnų ir slėnių vaizdai – taip pat fantastiški.

Rytuose nieko nėra

Kai užsiminėme pažįstamiems slovakams, kad pirmiausia vyksime į Košicę, jie nustebę klausė, ką ten veiksime. Kiti patarė Košicei neskirti daugiau nei vieną dieną, geriau vykti į Aukštuosius Tatrus arba sostinę. Tad didelių lūkesčių Košicei ir pačiai rytinei Slovakijai neturėjome, gal todėl likome maloniai nustebę. 230 tūkst. gyventojų turinti Košicė yra nedidelė, bet turi žavų senamiestį ir jaukią atmosferą.

Košicė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1230 metais ir įvairiais istoriniais periodais buvo svarbus Vengrijos karalystės, vėliau – Austrijos-Vengrijos imperijos, o dar vėliau – Čekoslovakijos miestas. Košicės gyventojai didžiuojasi seniausiu miesto herbu visoje Europoje. Nuo 1369 metų naudojamas herbas vaizduoja angelą riterio šarvais, šį ženklą matėme daugelyje miesto vietų.

Gotikinė Šv. Elžbietos katedra

2013 metais Košicė kartu su Prancūzijos Marseliu dalijosi Europos kultūros sostinės titulu. Miestui tai buvo puiki galimybė atkreipti užsienio turistų dėmesį, o kartu buvo restauruota ir nemažai įvairių lankytinų objektų, išsidėsčiusių aplink pagrindinę Havlos gatvę: valstybinis teatras, grojantis fontanas, įvairūs senoviniai pastatai ir bažnyčios.

Košicės senamiesčio įžymybė – XIV amžiuje statyta gotikinė Šv. Elžbietos katedra, didžiausia visoje Slovakijoje. Galima užlipti ir į katedros bokštą – iki jo viršaus veda 300 siauručių laiptelių. Bokštas turi keletą lygių, juose galima sustoti pailsėti, bet jokių ekspozicijų ar muziejaus čia nėra. Pačiame viršuje – varpinė ir didžiuliai įstiklinti ir grotomis dengti langai. Tai kiek trukdė mėgautis vaizdu, tačiau senamiesčio panorama vis tiek padarė įspūdį. Šis malonumas kainuoja du eurus.

Pasididžiavimas – Aukštieji Tatrai

Po trumpos pažinties iš Košicės vykstame pasižvalgyti po kalnus, kurie yra tikras Slovakijos pasididžiavimas. Apie 80 proc. šalies teritorijos yra aukščiau nei 800 m virš jūros lygio. Galite įsivaizduoti, koks kalnuotas kraštovaizdis.

Kaip ir dauguma keliautojų, savo išvykai pasirinkome Aukštuosius Tatrus. Tai aukščiausias Karpatų kalnynas, skiriantis Slovakiją ir Lenkiją, priklausantis UNESCO biosferos rezervatui, ir turi apie 100 aukštai kalnuose pasislėpusių ežeriukų ir upeliukų.

Apsistojame kalnų viešbutyje šalia Poprado ežero. Dvivietis kambarys čia atsieina beveik 70 eurų, o pro langą atsiveria kalnai ir vaizdingas ežeras, daugybė žygeivių takų – čia pat. Kai kurie maršrutai trumpi, trunka vos keletą valandų, kiti – sudėtingesni.

Tiesa, Aukštuosiuose Tatruose lankėmės keletas dienų prieš oficialią vasaros sezono pradžią – čia jis prasideda birželio 15 dieną, dėl to kai kurie maršrutai dar buvo uždaryti, tačiau pasirinkimų būta nemažai.

Neprognozuojami kalnai

Nesame patyrę žygeiviai, tad pasirinkome nesudėtingą maršrutą iki kito kalnuose esančio ežeriuko – Batizovské Pleso. Iki jo nueiti lengvu tempu užtruko apie 2,5 valandos. Kelias nėra labai sudėtingas, kol netikėtai priėjome atkarpą, visą padengtą sniegu. Čia reikėjo truputį pasistengti: vienas netinkamas žingsnis – ir gali labai lengvai nučiuožti žemyn.

Batizovské Pleso – nedidelis vaizdingas ežeriukas. Iš vienos pusės jį supa kalnai, o iš kitos atsiveria slėnis ir kaskadomis krinta upeliukas. Ilsimės, mėgaujamės vaizdais ir šilta saulute, kol dangų pradeda niaukti didžiuliai juodi debesys.

Tokiam oro pasikeitimui nebuvome tinkamai pasirengę, į žygį išsiruošėme su šortais ir lengvomis striukytėmis. Kadangi neturime pasirinkimo, tiesiog skubame kuo greičiau grįžti atgal. Iš pradžių tik gąsdinę debesys netrukus padovanoja ir lengvo lietaus, kuris paskutinę žygio valandą jau mirkdo mus ir visai stipriai. Išlaikyti greitą tempą skatina nuolat šaudantys žaibai ir dundantis griaustinis.

Į viešbutį grįžome sveiki, tačiau sušlapę ir įgavę neįkainojamos patirties. Su kalnais geriau nejuokauti – jie gali būti pavojingi ir neprognozuojami, tad žygiuoti čia reikėtų tinkamai pasiruošus. Tą dar kartą priminė ir netoli Poprado ežero rastas memorialinis parkas, skirtas žuvusiesiems Aukštuosiuose Tatruose.

Banska Štiavnica – kalnakasių miestelis

Kita mūsų stotelė Slovakijoje – nedidelis Banska Štiavnicos miestelis, dažnai vadinamas žaviausiu visoje šalyje. Turistus čia traukia siauros gatvelės, gotikinės bažnyčios, į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas senamiestis ir be galo įdomi istorija.

Banska Štiavnicą supantys kalnai yra vulkaninės kilmės, o miestelis įsikūręs kalderoje – didžiuliame krateryje, kuris kadaise susiformavo po vulkano išsiveržimo. Dėl to šiose apylinkėse gausu visokių naudingųjų iškasenų, o kitados plytėjo ir dideli sidabro bei aukso klodai.

Banska Štiavnicos apylinkėse įvairių mineralų kasyba vykdyta jau nuo bronzos amžiaus – tai yra seniausias Slovakijoje kalnakasybos miestelis, oficialiai įkurtas XIII amžiuje, o viduramžiais ypač suklestėjęs, mat buvo pagrindinis sidabro tiekėjas visoje tuometinėje Vengrijos karalystėje.

XVI amžiuje čia buvo pastatyta daugybė iki šiol išlikusių bažnyčių, dvi pilys, miesto rotušė. Miesto gatvės nusėtos turtingųjų kadaise įsirengtais prabangiais rūmais. Kai XIX amžiuje sidabro bei aukso atsargos išseko, o kasyklos buvo uždarytos, Banska Štiavnica taip ir liko tarsi įšaldyta laiko.

Ilgiausia meilės poema pasaulyje

Buvusiame kalnakasių miestelyje nenuobodžiaujant galima praleisti keletą dienų. Čia pilna įdomių muziejų ir jaukių kavinukių. Verta aplankyti tolėliau nuo senamiesčio esančią barokinę kalvariją (kryžiaus kelią), XVIII amžiuje pastatytą jėzuitų iniciatyva. Kalvariją sudaro 3 bažnyčios ir 22 koplyčios, o nuo viršutinės aikštelės atsiveria puiki miestelio ir apylinkių panorama.

Labai įdomus muziejus, skirtas ilgiausiai meilės poemai pasaulyje. 2910 eilučių sudarančią poemą 1846 metais parašė Andrejus Sladkovičius. Poema buvo skirta jo mylimajai Marinai, su kuria būti jam uždraudė merginos tėvai.

Bratislava, turinti 420 tūkst. gyventojų, yra kompaktiškas miestas: senamiesčiui ir centrui apeiti užtenka pusdienio.

Muziejus yra įkurtas buvusiame Marinos šeimos name, o ekspozicijos įdomiai bei interaktyviai perteikia slovakiškosios Romeo ir Džuljetos meilės istoriją. Apsilankymo muziejuje kulminacija – didžiulis „meilės bankas“, kuriame įsimylėjėliai gali palikti savo meilės simbolius. Saugyklą sudaro 100 tūkst. stalčiukų, ant kiekvieno jų užrašyta vis kita ilgiausios meilės poemos eilutė.

Kad ir koks romantiškas būtų šis muziejus, viskas turi savo kainą. Įėjimas čia kainuoja 12 eurų, taip pat mokamas ir meilės simbolių įdėjimas į banką. Tačiau lankytojų čia netrūksta, matyt, meilės tema yra universali ir domina daugelį.

Bratislavoje kainos nebaugina

Prieš vykdama į Bratislavą buvau skaičiusi ir girdėjusi, kad tai viena labiausiai neįvertintų Europos sostinių. Kur kas daugiau keliautojų vyksta į Prahą, Budapeštą ar Vieną, o štai Slovakijos sostinė lieka pamiršta. Dėl to kiek nustebome pirmą dieną Bratislavoje išvydę tiek užsienio turistų. Pasirodo, dauguma jų atplaukia kruizu Dunojaus upe – vėliau vaikštinėdami pakrante matėme prisišvartavusius bene penkis didžiulius kruizinius laivus.

Bratislava, turinti 420 tūkst. gyventojų, yra kompaktiškas miestas. Senamiesčiui ir centrui apeiti užtenka pusdienio. Vėliau galima prisėsti vienoje iš daugelio kavinių, kur maistas ne tik skanus, bet ir gana pigus. Vienas žymiausių slovakiškų patiekalų yra halušky – tai bulvių kukuliukai, patiekiami su ožkos sūriu ir rūkyta kiauliena. Taip pat įstrigo keptas sūris, jo galima rasti įvairiausių rūšių.

Vakarais Bratislavos senamiestyje veikia daugybė barų, kuriuose ypač stebina alkoholio kainos. Štai bokalas alaus net ir pačiame miesto centre nekainuoja daugiau nei 2 eurus, o dažniausiai galima rasti ir dar pigiau. Tikriausiai dėl to čia sutikome nemažai bernvakarius švenčiančių britų ir vokiečių grupelių.

Buvusi Vengrijos karalystės sostinė

Žymiausias traukos objektas senamiestyje – ant kalno stovinti Bratislavos pilis. Geru oru nuo jos galima pamatyti ne tik Bratislavos senamiestį, apačioje vingiuojantį didingą Dunojų, bet net ir Austrijos bei Vengrijos žemes.

Pilies papėdėje stovi gotikinė Šv. Martino katedra, jos bokštą puošia Vengrijos karaliaus karūna. Nuo XVI iki XIX amžiaus Bratislava buvo Vengrijos karalystės sostinė ir Vengrijos karalių karūnavimo vieta – per šį laikotarpį jų čia karūnuota net devyniolika.

Viduramžiais Bratislavą supo gynybinė siena. Patekti į miestą buvo galima pro vienus iš ketverių vartų – iki šiandien išlikę vieninteliai, vadinami Šv. Mykolo vartais. Juos puošia Šv. Mykolo bokštas, o nuo vartų vingiuoja kavinių ir parduotuvėlių pilna gatvelė.

Bratislavos senamiestį labai pagyvina įvairios skulptūros, kurių čia gausu. Turistai mielai fotografuojasi su ant suolelio palinkusiu Napoleonu arba iš kanalizacijos šulinio išlindusiu darbininku. Slovakijos sostinė, kaip ir pati Slovakija, yra kukli, bet jauki ir žavi. Manau, čia dar tikrai sugrįšime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"