Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Rygos diena: mada, retromobiliai, opera ir pupų kapučinas

 
2018 02 08 17:00
Rygos bokštai pro viešbučio langą. /
Rygos bokštai pro viešbučio langą. / Kristinos Stalnionytės nuotrauka

Rygos senamiestyje dargana, nesinori kišti nosies į gatvę. Nuo „Le Chevalier“ viešbučio stogo miestas ir taip matyti kaip ant delno. Įlindę į pūkinį dangų styro dviejų katedrų bokštai, rūke šmėžuoja smulkesni bokšteliai. Vėlyvą rytą namų languose dar žiba šviesos, negęsta gatvės žibintai.

Siurbčiodama pusryčių kavą žemėlapyje dėliojuosi dienos maršrutą – norėtųsi lįsti kur nors šiltai, kuo mažiau trintis pažliugusiomis gatvėmis. „Tik neskubėk“, – sako žavus padavėjas, pasipuošęs balta iškrakmolyta prijuoste, man panosėn guldydamas jau antrą lėkštę traškių blynelių su varške ir braškėmis, – „Enjoy Latvia slowly“ („Mėgaukitės Latvija lėtai)...

Išėjusi iš vienintelio Baltijos šalyse mados muziejaus jaučiuosi lyg sušveitusi skanaus pyrago gabalėlį. Nebetrukdo nei dargana, nei pažliugęs sniegas.

A. Vasiljevas ir Ch. Dioras

Tikrai, kur tokiu oru nuskubėsi? Diena tinkama tik muziejus lankyti. Išslenku iš viešbučio įdienojus. Telefone įsijungusi GPS už kelių šimtų metrų susirandu naują, 2016 metais žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo įkurtą ir jo fondo finansuojamą Latvijos mados muziejų. Atvėrusi Grecinieku gatvės 24 namo duris, siauru juodu koridoriumi leidžiuosi laiptais į rūsį.

Apačioje muziejaus darbuotoja Agrita Grinvalde pasitinka lyg savo namuose – paltą pakabina į spintą, sako, lankytojai kartais net šlepetes atsineša, kad būtų patogiau. Aš šlepečių neatsinešiau, tenka avint batus sekti paskui Agritą iš vienos salės į kitą, stabtelint prie puošnių suknelių ir aksesuarų.

Muziejaus salių viso labo trys, jos įkurdintos seno namo rūsiuose. Jaukiai nuteikia iš raudonų plytų sumūrytos sienos ir arkos, sukuriančios foną vintažiniams Christiano Dioro modeliams. Dvi sales užimančią ir kas pusmetį keičiamą laikinąją ekspoziciją A. Vasiljevas kuria iš paties sukauptų eksponatų. Jų dar ilgai nepristigs – mados istorikas, scenografas ir meno kritikas per gyvenimą surinko per 55 tūkst. suknelių ir aksesuarų.

Ch. Dioro mados namams kūrusių dizainerių – Yves'o Saint Laurent'o, Marco Bohano, Gianfranco Ferre, Johno Galliano – originalių darbų muziejuje galima išvysti iki balandžio pabaigos. „Nuo gegužės čia bus jau kita tema ir kiti eksponatai“, – sako Agrita, atidarinėdama dailiomis rankenėlėmis puoštus stalčiukus, kuriuose tvarkingai suguldyti aukštakulniai, pirštinaitės, papuošalai, rankinukai. Muziejaus dizainas ir visos detalės taip pat sukurti A. Vasiljevo.

Pasieniais už išblizgintų stiklų rikiuojasi Ch. Dioro suknelės. Pirmoji – rožinė, juodais taškais ir pūsta – bene visiems pažįstama. Ši suknelė lėmė sėkmingą pradžią jos kūrėjui ir klestėjimą mados namams. Tuomet, karo uniformas primenančių moteriškų kostiumėlių laikotarpiu, šis rūbas tapo sensacija, moteriškumo simboliu ir geidžiama naujiena. Tokių suknelių troško visos moterys.

Muziejus nedidukas, bet įtraukiantis – valanda praskrieja nepastebimai. Agrita stabteli prie kiekvienos suknelės, jokių detalių nepraleisdama, o pasakojimas toks įdomus, kad užmirštu fotografuoti. Nuo suknelės prie suknelės keliauti su viską paaiškinančia gide kainuoja 20 eurų. Pigesnis variantas, atsieinantis 3 eurus – apžiūrėti eksponatus su audiogidu, prie kiekvieno paspaudžiant atitinkamą mygtuką. Dar 7 eurus teks pakloti už bilietą.

Trečiąją skliautuotą salę užima A. Vasiljevo sukurta nuolatinė Europos mados raidos ekspozicija. Čia šviesa ir garsas rodo kelią – įžengus į salę žibintai paeiliui apšviečia vitrinas, kurių kiekvienoje įsijungia madą atitinkančio laikotarpio muzika, o judantys šviesos srautai išryškina svarbiausias laikotarpio mados detales. Modernu, gyva, spalvinga, nenuobodu.

Limuzinai ir rolsroisai

Išėjusi iš vienintelio Baltijos šalyse mados muziejaus jaučiuosi lyg sušveitusi skanaus pyrago gabalėlį. Nebetrukdo nei šaltis, nei dargana, nei pažliugęs sniegas. Pilna galva minčių apie madą traukiu į kitą muziejų, įsikūrusį naujame rajone, dešimt kilometrų nuo centro. Jis irgi savaip susijęs su mada – čia galima pasižvalgyti į senovinius automobilius.

Po trejus metus trukusios rekonstrukcijos 2016 metais naujai atidaryto Rygos automobilių muziejaus formos prikausto žvilgsnį dar neišlipus iš automobilio. Iš parkavimo aikštelės užkopusi laiptais ant ilgo tilto, žengiu juo tiesiai į didžiulio automobilio nosį – toks muziejaus fasadas, kurio žemutiniame aukšte matyti durys. Už jų slypi didžiausia ir brangiausia Baltijos šalyse senovinių automobilių kolekcija.

„Anksčiau čia buvo sukrauta begalė automobilių, bet po rekonstrukcijos palikome tik pačius įspūdingiausius, seniausius, turinčius unikalią istoriją, – sako muziejaus rinkodaros vadovė Aija Bauere. – Dabar sumokėjus 10 eurų galima išvysti daugiau nei šimtą rinktinių eksponatų.“

Muziejaus pastato ir įrangos atnaujinimas kainavo dešimt milijonų eurų, o ekspozicija – neįkainojama, neperkama ir neparduodama. Jau ką reiškia faktas, kad čia saugomas vienas iš dviejų pasaulyje egzistuojančių Auto Union V16 sportinių automobilių. Šis 1930 metų Ferdinando Porsche kūrinys – kiekvieno retro automobilių kolekcininko svajonė, deja, ne kiekvienam prieinama.

Prieblandoje meniškai apšviesti prožektorių trijuose aukštuose išrikiuoti automobiliai pasakoja savo istorijas. Jų galima klausytis naudojantis audiogidu arba skaityti paspaudus nuorodas prie automobilių pastatytuose jutikliniuose ekranuose. Linkolnai, bentliai, rolsroisai taip išblizginti, kad peršasi mintis, jog kažkas dukart per dieną aplink juos šokinėja su skepetaitėmis ir šepečiais.

Aija pirmiausia veda prie automobilio išradėju tituluojamo Karlo Benzo 1886 metais patentuotos Benz Patent Motorwagen kopijos. Ja galima važiuoti. Netoli jos garbingoje vietoje stovi vienas vertingiausių – į JAV emigravusio latvio Augusto Krastinio kompanijos 1903 metais sukurtas automobilis. Ne tik dėl to, kad pagamintas tautiečio, bet ir todėl, jog tai vienintelis toks išlikęs šimtametis automobilis.

Vienas įdomiausių – Josifo Stalino Zis 115 limuzinas neperšaunamais stiklais, kuriame pasodintas jo paties pavidalo manekenas. Šalia stovi ir Leonido Brežnevo per avariją sudaužytas 1966 metais Rolls Royce Silver Shadow. Šis rolsroisas bene vienintelis likęs sudaužytas pasaulyje. Kompanija supirko visus daužtus savo automobilius – atseit, ne lygis tokius eksponuoti. Juk tai turėjo būti saugiausias, nesunaikinamas automobilis.

Aija pasakoja, kad baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Latvijoje tebuvo likę šeši privatūs, ne karo reikmėms naudojami automobiliai. O štai 1930 metais šalies keliais jau važinėjo keturi tūkstančiai. Tuomet daugiausia automobilių į Latviją atkeliaudavo iš JAV, ir tik nedidelė dalis – iš Europos. Todėl ir muziejuje rikiuojasi nemažai amerikietiškų ševrolė, fordų, biuikų. Yra ir senovinių reno, fiatų.

Ryškiai apšviestas stovi kadilakas, kurį tarpukariu vairavo tuometinis Latvijos prezidentas ir ministras pirmininkas Karlis Ulmanis. Kremliaus kolekcijoje – keli automobiliai, kuriais važinėjo 1930–1970 Sovietų Sąjungos lyderiai. Šios brangios ir prabangios grožybės čia pateko prieš paskelbiant Latvijos nepriklausomybę, kaip tik tuomet, kai 1989 metais Latvijos senovinių automobilių klubo iniciatyva buvo įkurtas muziejus.

Restorane gęsta šviesos, aikštėje romantiškai spindi žibintai. Daug įspūdžių per dieną. Šįkart Ryga visiškai kitokia, nei buvau įpratusi matyti.

Žemutiniame aukšte mintimis į praeitį grąžina autobusiukas „Latvija“. Čia stovi gaisrinis ir keletas karinių automobilių, o įlipus į „Paziką“ galima virtualiai pasivažinėti sovietmečio kolūkio keliukais klausantis vairuotojo pasakojimų ir pakelės vaizdų komentarų. Tose pačiose patalpose veikia senovinių automobilių restauravimo dirbtuvės, jose meistrai atgaivina transporto priemones savo ir užsienio muziejams.

Pasigailėjau skyrusi šiam muziejui tik valandą. Modernios ekspozicijų salės, jauki aplinka, akių nerėžiančios šviesos. Čia gausu multimedijų ir kitų interaktyvių priedų. Atkeliavus į Eizenšteina g. 8 tikrai yra ką veikti gerą pusdienį, tačiau negaliu užtrukti – manęs laukia spalvinga vakaro programa.

Meniški patiekalai iš latviškų produktų

Įspūdžiams aprimus skrandis pareiškia savo teises. Skubu į viešbutį pasiruošti operai, o prieš operą, kaip ir dera, reikia skaniai ir kultūringai užkąsti. Bene tuo tikslu priešais Operos ir baleto teatrą įsikūręs vienas populiariausių Rygoje „Kolonade“ restoranas. Jis traukia akį tarsi didelė jauki veranda, išdygusi Laisvės aikštėje prie Laisvės paminklo. Stiklinis stogas paremtas kolonų, pro žemę siekiančius langus viduje matyti žybsinčios žvakės ir pritamsinti šviestuvai.

Sėdu prie staliuko veidu į aikštę, kad už jos matyčiau tarp medžių nušviestą Operos ir baleto teatrą. Į operą tikrai nepavėluosiu, blogiausiu atveju nubėgsiu paskutinę minutę. Pamiršusi viską pasaulyje tyrinėju meniu, nes baisiai norisi kuo greičiau užkąsti. Meniu intriguoja – ypač užkandėlei šefo siūlomas kapučinas. Restorano šefas Ainaras Volodka kuria meniškus patiekalus tik iš latviškų produktų, bet kapučinas – tikrai ne latviškas.

Po akimirkos ant stalo jau apžiūrinėju pusryčių kavos puodelį su putele, užbarstyta rudais milteliais. Šaukšteliu nustūmusi putą patikrinu, ar kava pakankamai balta – juk nuo stiprios naktį kankins nemiga, o gal net ir košmarai. Sriūbtelėjus pirmą kapučino gurkšnį burnoje pajuntu trintos pupų sriubos skonį. Nuo lūpų nulaižau grietinės putas su šafranų pabarstais. Štai tau – latviškas kapučinas.

Kitas patiekalas – miniatiūrinis nėgės gabaliukas, papuoštas garstyčių grūdeliais, jis guli didelėje baltoje lėkštėje, o šalia – išlietas putpelės kiaušinis. Baltymo žiedu apsuptas trynys geltonuoja lyg Marsas. Vienas gardus kąsnelis, ir meno lėkštėje kaip nebūta. Trečias patiekalas negirdėtu pavadinimu – kiaulės skruostai – minkštutėlis ir švelnus. Mėsytė, pasirodo, nuo pasturgalio. Kemšu kiaulės skruostus paskubomis, kad spėčiau į savo ložę operoje – juk dar per parkelį reikia perbėgti.

Mefistofelis princesės suknele

Jei jau Rygoje nakvoju, naudojuosi proga praleisti vakarą Operos ir baleto teatre. Net jei opera nedomina, verta bent akies krašteliu žvilgtelėti į žymų Rygos pastatą iš vidaus. Neoklasikinis Rygos operos ir baleto teatras pastarąjį kartą renovuotas 1991 metais. Čia yra į ką paganyti akis – puošni Didžioji salė, kurioje telpa tūkstantis žiūrovų, 128 lempučių šviestuvas, sveriantis 1500 kilogramų. Pažiūrėjęs nė nepasakytum, kad virš galvos kabo šitoks svoris. Jį restauravo pagal istorinius XX amžiaus pradžios piešinius, nes buvo sunaikintas gaisro. Po teatro patalpas rengiamos ekskursijos, bet kam mokėti už ekskursiją, jei sumokėjęs už bilietą gali pats daug ką pamatyti.

Įsitaisau minkštoje vyšninės spalvos kėdėje, atsiverčiu programą. Šįvakar skamba latvių režisieriaus Aiko Karapetjano pastatyta Charles'io Gounod opera „Faustas“. Ji šiemet spalį bus rodoma ir Vilniuje. Jei dar nematėte Mefistofelio princesės suknele, išvysite. Peržvelgti Rygos operos ir baleto teatro repertuarą bei nusipirkti bilietus galima internetu www.opera.lv.

Po operos lėtai pėdinu į viešbutį. „Kolonade“ restorane gęsta šviesos, aikštėje romantiškai spindi žibintai. Daug įspūdžių per vieną dieną. Šįkart Ryga visiškai kitokia, nei buvau įpratusi matyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"