Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Rūta Vanagaitė ir Efraimas Zuroffas kėlė aistras ir Izraelyje

 
Efraimas Zuroffas ir Rūta Vanagaitė./ Kiril Čachovskij (delfi.lt) nuotrauka
Efraimas Zuroffas ir Rūta Vanagaitė./ Kiril Čachovskij (delfi.lt) nuotrauka

Rašytoja, viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė ir jos buvęs draugas „nacių medžiotojas“, Simono Wiesenthalio centro vadovas Efraimas Zuroffas nevienareikšmiškai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir Izraelyje. Jų romantiški santykiai paliko prastą įspūdį porą pažinojusiems Izraelio piliečiams, ypač paisantiems religinių priedermių.

„E. Zuroffas visada garsėjo religingumu, todėl artimi santykiai su kitataute R. Vanagaite nepatiko daugeliui“, – teigė Jad Vašem holokausto atminimo centro leidybos projektų vadovė, istorinės atminties tyrinėtoja Lea Prais.

Ji teigė neblogai žinanti reakcijas, kurių Lietuvoje susilaukė R. Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ ir pernai kilęs skandalas dėl šmeižikiškų rašytojos pareiškimų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

„O, Efraimą Zuroffą žinau labai gerai! Juk buvo naujakurys, galbūt žinote. Jis darė itin religingo žmogaus įspūdį. Tačiau žinant, kaip judaizmas vertina artimus santykius su gojais (kitatikiai, kitataučiai, – aut.), Efraimo ir Rūtos istorija kaip reikiant išgarsėjo Izraelyje“, – teigė L. Prais.

Žadina holokausto atmintį

Mokslininkės L. Prais mama gimė Lietuvoje, Jeruzalėje vadovavo Jad Vašem holokausto tyrimų instituto Psichologinių tyrinėjimų padaliniui. Pati L. Prais parašė magistrinį darbą apie sveikatos priežiūrą Lietuvos žydų getuose, daktarės laipsnį apsigynė Lenkijos žydų tema.

Ką tik mokslininkės iniciatyva Tautos atminimo institutas išleido Vilniaus gete kalėjusio gydytojo epidemiologo daktaro Meiro (Marko) Dworzeckio (1908–1975) prisiminimus.

Šiuo metu L. Prais yra susitelkusi ties Kauno gete sunaikinto Elijaso (Ilya) Gerberio (1924–1944?) dienoraščio studijomis. Jidiš kalba parašyti neįtikimos vertės prisiminimai neseniai buvo perrašyti hebrajiškai.

Apdovanojo Europos žydai

Apie santykius su E. Zuroffu rašytoja, publicistė R. Vanagaitė prabilo 2017-ųjų spalį, Vilniuje pristatydama autobiografinę knygą „Višta strimelės galva“. „Mūsiškių“ autorės ir Izraelio istoriko kelionę per žydų naikinimo vietas ilgainiui vainikavo artimesni ryšiai.

Šių metų pradžioje R. Vanagaitė paskelbė, kad juodu su E. Zuroffu – nebe pora. R. Vanagaitė, esą, nesutikusi priimti judaizmo, ko iš jos reikalavęs draugas.

Gegužės pabaigoje R. Vanagaitei Briuselyje buvo įteiktas Europos rabinų konferencijos apdovanojimas už knygą „Mūsiškiai“ apie žydų genocidą Lietuvoje.

Anksčiau vasarį R. Vanagaitė Vienoje pelnė Europos žydų kongreso apdovanojimą „Už indėlį atkuriant didžiausios Lietuvos žydų tragedijos istorinį teisingumą“.

Praėjusiais metais po šmeižikiškų pareiškimų apie su sovietų okupacija kovojusį partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą, kuris buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų ir kuriam 1957 metais buvo įvykdyta mirties bausmė, R. Vanagaitė sulaukė didžiulės kritikos ir pasmerkimo. Visos jos knygos buvo išimtos iš prekybos.

Po istorikų kritikos ir pateiktos tikslios informacijos apie A. Ramanauską-Vanagą, R. Vanagaitė viešai atsiprašė, pripažindama klydusi.

Jad Vašem memorialas

Jad Vašem (išvertus „amžinas vardas“) – oficialus Izraelio memorialas holokausto aukoms atminti, įkurtas 1953 metais specialiu Kneseto įsaku. Memorialas buvo įkurtas ant Atminimo kalno, vakarinio Hercelio kalno šlaito, šalia Jeruzalės miško. Jame veikia Holokausto istorijos muziejus, Holokausto meno muziejus, skulptūrų, lauko atminimo aikštelės, Tarptautinis holokausto studijų institutas.

1993 metais pradėtas planuoti didesnis, labiau technologiškai pažangus muziejus. Jį suprojektavo Kanados-Izraelio architektas Moshe Safdie. Pastatas sudarytas iš ilgo koridoriaus sujungto su 10 šalių. Kiekviena jų yra skirta skirtingam holokausto periodui atminti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"