Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Penkeri popiežiaus Pranciškaus metai: nuo taikdario iki reformatoriaus

 
Daugelis žavisi Pranciškaus paprastumu ir drąsa siekiant pokyčių / 
Daugelis žavisi Pranciškaus paprastumu ir drąsa siekiant pokyčių /  AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjo penkeri metai, kai popiežius Pranciškus įsiveržė į Vatikaną žadėdamas sudrebinti Bažnyčios pamatus. Pirmasis iš Lotynų Amerikos kilęs pontifikas giriamas už tai, kad įpūtė naujų vėjų į Katalikų bažnyčią ir sutvirtino jos ryšius su maždaug milijardą narių turinčia tikinčiųjų bendruomene.

81 metų argentinietis puikiai geba bendrauti su žmonėmis, vadovauti sprendžiant opius klausimus, tokius kaip kunigų pedofilija. Popiežius taip pat yra užsiminęs, kad į kai kuriuos plačiai aptariamus dalykus, pavyzdžiui, homoseksualumą ar skyrybas, derėtų žvelgti pragmatiškiau ir atlaidžiau. Šios Pranciškaus savybės ir komentarai padėjo bent iš dalies išsklaidyti nuostatą, jog Bažnyčią kausto didelė krizė, prasidėjusi vadovaujant jo pirmtakui Benediktui XVI.

„Jis niekada nebuvo geras diplomatas. Jis tiesiog sako tai, ką galvoja.“

Sako tai, ką galvoja

Kai kuriems tikintiesiems susirūpinimą ar net pyktį kelia buvusio arkivyskupo Jorge Mario Bergoglio įprotis skelbti skubotus vertinimus. Anot jų, taip popiežius itin svarbius teologinius klausimus paverčia tik paprastomis skambiomis frazėmis. Savo komentaru apie tos pačios lyties asmenų poras – „kas aš toks, kad teisčiau“ – Pranciškus iš dalies paneigė šimtmečius gyvavusį Bažnyčios mokymą, jog homoseksualūs santykiai yra nuodėmė.

Santa Klaros universiteto (JAV) profesorius Arthuras Liebscheris, pažįstantis popiežių nuo tada, kai jis dar buvo Buenos Airių arkivyskupas, teigė, jog Pranciškaus atvirumas ir gebėjimas suvienyti žmones kompensuoja patirties tarptautinės politikos arenoje trūkumą. „Jis niekada nebuvo geras diplomatas. Jis tiesiog sako tai, ką galvoja“, – tvirtino profesorius.

Nerūpestingas pontifiko kalbėjimo stilius neretai Vatikanui pridaro diplomatinių nemalonumų. Pavyzdžiui, Pranciškus buvo suerzinęs Ukrainos atstovus, nes šalyje vykstantį karą pavadino brolžudyste, bet pamiršo paminėti Rusijos vaidmenį kurstant šį konfliktą.

Svarbus veikėjas

Popiežiaus vaidmuo sėkmingose JAV ir Kubos derybose yra svarbus ir galbūt lemtingas – tai aiškiausias ženklas, kad Šventasis Sostas siekia daugiau įtakos tarptautinėje arenoje. Pranciškus taip pat tarpininkavo derantis dviem kitiems ilgalaikiams priešams – izraeliečiams ir palestiniečiams. Pontifikas nepamiršo ir konflikto Korėjos pusiasalyje: nuvykęs į Seulą paragino Šiaurės ir Pietų Korėją pradėti dialogą bei susitaikyti.

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

Šventasis Tėvas vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į Europą užgriuvusią migrantų krizę ir kritikavo „abejingumo globalizaciją“. 2013-ųjų liepą pirmai savo išvykai iš Romos jis neatsitiktinai pasirinko Italijai priklausančią Lampedūzos salą. Taip popiežius norėjo pagerbti migrantus, kurie žuvo bandydami jūra pasiekti Europą.

2016 metų balandį Šventojo Sosto vadovas aplankė Graikijos Lesbo salą – joje įstrigo šimtai tūkstančių prieglobsčio prašytojų. „Tai kelionė, kupina liūdesio. Labai liūdna kelionė“, – tuo metu sakė popiežius. Į Vatikaną jis parsivežė tris musulmonų šeimas. Šiuo gestu Pranciškus pabrėžė svarbią savo pontifikavimo temą – religijų sutaikinimą.

Prieš dvejus metus vyko istorinis popiežiaus susitikimas su Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchu Kirilu. Jis laikomas svarbiu žingsniu siekiant mažinti krikščionių susiskaldymą. Pastaruosius 20 metų nuolat sklandė gandų apie bažnyčių susitaikymą. Manyta, kad susitikimas galėtų vykti Minske, Vienoje ar kitoje neutralioje vietoje. Daugelis teigia, jog būtent pontifiko charizma padėjo pralaužti ledus.

Vidaus reikalai

Vatikano atstovai tikina, kad Bažnyčios galva greitai priima sprendimus. Jis ėmėsi reformuoti Vatikano biurokratiją. Pranciškus pripažįsta, jog šis procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi, ir lygina jį su milžiniškos sfinkso statulos, stovinčios šalia Didžiųjų Egipto piramidžių, valymu dantų šepetėliu.

Pontifikas, siekdamas didesnio skaidrumo, sugriežtino Šventojo Sosto finansų kontrolę. Vatikano bankas seniai turėjo slaptos ir intrigomis apipintos institucijos reputaciją.

2013-ųjų gruodį, reaguodamas į nusiskundimus, kad neskiria pakankamai dėmesio dvasininkų pedofilijos ir jos dangstymo problemai, Pranciškus įkūrė seksualinio išnaudojimo tyrimų komisiją. Grupė turėjo patarti popiežiui, kaip geriausiai apsaugoti vaikus. Iki šiol ji dirbo su beveik 200 vyskupijų ir religinių bendruomenių.

Negalima nepaminėti pontifiko sprendimo sukurti komisiją, kad ši ištirtų, ar įmanoma moteris šventinti diakonėmis. Ji stengiasi gerai išstudijuoti tas diakonystės formas, kurios gyvavo pirmais Bažnyčios istorijos amžiais.

Popiežiaus siūlymas leisti išsiskyrusiems ir vėl susituokusiems asmenims priimti komuniją sulaukė konservatyvių Bažnyčios hierarchų prieštaravimo. Tačiau daugeliu kitų klausimų (abortų, kontracepcijos, homoseksualių asmenų santuokų) jų nuomonės sutampa.

Įdomūs faktai

– Per pirmus pontifikavimo metus Pranciškus atsidūrė mažiausiai trijų įtakingų JAV žurnalų viršeliuose. „Time“ paskelbė jį Metų žmogumi, „Esquire“ pripažino geriausiai besirengiančiu vyru, o „Rolling Stone“ žavėjosi asmenybe, kurioje dera žmogiškumas, patrauklumas, humoras ir drąsa siekiant pokyčių.

– Kuklumas ir nuolankumas – pagrindinės Pranciškaus vertybės. Geležies, o ne aukso kryžius, paprasti drabužiai labai skiria jį nuo pirmtakų, mėgusių vilkėti kailiais dekoruotus satino apsiaustus.

– Šventasis Tėvas atsisakė ištaigingų apartamentų ir kukliai gyvena Vatikano svečių namuose. Prabangi vasaros rezidencija Kastel Gandolfe taip pat nenaudojama. Neseniai ši vieta atvėrė duris lankytojams.

– Daugeliui žinoma, kad jis važinėja po Vatikaną senu automobiliu „Ford Focus“.

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

– Keliasi 4:30 val., snustelėja po priešpiečių ir eina miegoti apie 22 valandą.

– Pranciškui patinka pradėti dieną argentinietiška arbata – mate. Neretai jis pats pasišildo valgį mikrobangų krosnelėje Vatikano valgykloje.

– Mėgstamiausi filmai: Federico Fellini „Kelias“ (La Strada), Roberto Rossellini „Roma – atviras miestas“ (Rome, Open City), Gabrielio Axelio „Babetės puota“ (Babette's Feast).

– Pranciškus nežiūri televizoriaus nuo 1990 metų birželio 15 dienos, kai davė pažadą Mergelei Marijai.

– Jam patinka dailininkai Caravaggio ir Marcas Chagallas, kompozitoriai Wolfgangas Amadeusas Mozartas ir Johannas Sebastianas Bachas, rašytojai Fiodoras Dostojevskis ir Jorge Luisas Borgesas.

– 2015-aisiais popiežius išleido poproko albumą „Wake Up!“ (liet. „Pabusk!“). Jame įrašytos Pranciškaus giedamos giesmės, pamokslai, skambantys populiarių ritmų fone.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"