Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Paaiškėjo seniausias duonos receptas

 
Vietinis archeologų padėjėjas Ali Shakaiteeris ir mokslininkė Amaia Arranz-Otaegui renka javų pavyzdžius šalia vietovės, kurioje buvo rasta seniausios duonos trupinių./Reuters/Scanpix nuotrauka
Vietinis archeologų padėjėjas Ali Shakaiteeris ir mokslininkė Amaia Arranz-Otaegui renka javų pavyzdžius šalia vietovės, kurioje buvo rasta seniausios duonos trupinių./Reuters/Scanpix nuotrauka

„Paimkite iš laukinių kviečių ir miežių sumaltus miltus, sumaišykite juos su susmulkintais laukiniais šakniagumbiais, įpilkite vandens, išmaišykite ir kepkite“, – toks, pasak mokslininkų, yra seniausios, maždaug prieš 14 tūkst. metų keptos duonos receptas.

Jų teigimu, kepinys buvo plokščias, o jo skonis priminė šių dienų kelių grūdų duoną.

Manoma, kad mūsų protėviai duoną naudojo keptai mėsai įvynioti. O tai galėtų būti ir seniausias žinomas sumuštinis.

„Tai seniausi turimi įrodymai apie tai, ką iš tiesų galime vadinti kulinarija, nes ji apima kelis sumaišytus maisto produktus, – BBC teigė Londono universiteto koledžo profesorius Dorianas Fulleras. – Jie turėjo plokščią duoną, keptą gazelę ir t. t., ir jie juos naudojo valgiui pagaminti.“

Duona jau seniai yra vienas pagrindinių mūsų mitybos komponentų, tačiau neturime daug žinių apie jos gaminimo kilmę.

Iki šiol seniausios duonos įrodymų buvo rasta Turkijoje, kur ji gaminta prieš 9 tūkst. metų. Tačiau dabar vienoje iš archeologinių vietovių Jordanijos Juodojoje dykumoje rasti įrodymai duonos kepimo tradiciją pasendino daugiau nei 5 tūkst. metų.

Jordanijoje mokslininkai atidengė du pastatus, o kiekviename jų buvo didelė apvali akmeninė ugniavietė. Jose aptikta duonos trupinių.

Juos išanalizavus rasta malimo, sijojimo, minkymo ženklų.

Pasak duonos trupinius aptikusios dr. Amaios Arranz-Otaegui iš Kopenhagos universiteto, šis radinys buvo netikėtas. „Duona yra galinga jungtis tarp mūsų praeities ir šių dienų maisto kultūrų, – teigė ji. – Ji jungia mus su mūsų priešistoriniais protėviais.“

Tuo laiku šioje vietovėje gyvenę asmenys buvo medžiotojai-rinkėjai. Jie medžiodavo gazeles bei su spąstais gaudydavo mažesnius gyvūnus, tokius kaip zuikiai ar paukščiai. Taip pat ieškodavo tokio augalinės kilmės maisto kaip riešutai, vaisiai ir laukiniai javai.

Tyrinėtojų manymu, duoną žmones gamindavo specialiomis progomis, pavyzdžiui, švenčių metu. Tai vykdavo dar prieš žmonėms užsiimant žemdirbyste. Keliama įdomi hipotezė, kad būtent javų auginimas duonai galėjo būti pagrindinis veiksnys, kuris paskatino imtis žemdirbystės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"