Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Norvegijos gamta dar atsimena nuskandintą garsų vokiečių karo laivą

 
„Tirpitz“ ilgis siekė 251 metrą
„Tirpitz“ ilgis siekė 251 metrą Wikimedia Commons nuotrauka

„Tirpitz“ buvo vienas iš dviejų vokiečių „Bismarck“ klasės laivų Antrajame pasauliniame kare. Kaip ir ne vienas kitas didžiulis ginklas,“Tirpitz“ ir „Bismarck“ buvo sukurti įbauginti Vokietijos priešus. Tačiau savo galą „Tirpitz“ pasitiko ne mūšio lauke, o besislapstantį Norvegijos fjorduose. Tyrimas atskleidė, kad gamtoje šio įvykio pėdsakai išliko ir po 74 metų.

„Tirpitz“ buvo 251 metro ilgio, jame tarnavo 2000 jūreivių. Šis didžiulis karo laivas turėjo keturis bokštelius, kiekvienas iš jų turėjo du pabūklus. „Tirpitz“ su savimi gabenosi ir keturis „Arado Ar 196“ lėktuvus. Tai išties buvo įspūdingas karo laivas, į vandenį nuleistas dar 1936 metais.

Pagrindinė „Tirpitz“ užduotis buvo užkirsti kelią Sąjungininkų invazijai, sutrikdyti britų ir sovietų logistikos linijas ir įbauginti visus Vokietijos priešus. Tačiau didelis laivas tiesiog traukte traukė Sąjungininkų dėmesį, todėl nemažai laiko „Tirpitz“ tiesiog slėpėsi Norvegijos florduose. Šios slėpynės nebuvo lengvos ne tik dėl didžiulių laivo gabaritų, bet ir dėl Norvegijoje dirbančių šnipų ir britų atkaklumo. „Tirpitz“ įgula kirto pakrantės medžius ir juos dėjo ant laivo denio, bandydama paslėpti „Tirpitz“ nuo žvalgybos iš oro. Taip pat buvo naudojama chlorsulfato rūgštis, kuri leido sukurti dirbtinį rūką.

Visos šios pastangos galiausiai nuėjo veltui. Ir taip praktiškai nenaudingas laivas po kelių operacijų galiausiai Karališkųjų oro pajėgų buvo nuskandintas 1944 metų lapkritį. Tiesiogiai į „Tirpitz“ pataikė dvi bombos, kurios sukėlė vidinį sprogimą, laivas apsivertė ir nuskendo. Vėliau jo liekanos buvo surastos gana lengvai ir net panaudotos kišeniniams peiliams gaminti.

Visa tai – jau istorija, tačiau gamta ją vis dar prisimena. Claudia Hartl iš Johano Gutenbergo universitetas Maince netoli Altos miesto vakarų Norvegijoje tyrinėjo pušis, kai pastebėjo šį tą neįprasto – senesni medžiai neturėjo rievių. Rievės susidaro medžiams augant ir netgi leidžia labai tiksliai nustatyti medžio amžių. Jas aplinkiniai jaunesni medžiai turėjo, o štai senose pušyse buvo didžiuliai tarpai be rievių.

Hartl žino, kad didžiulis šaltis ar kitos neįprastos aplinkybės gali sutrikdyti medžio augimą, tačiau mokslininkės atradimas neatrodė kaip gamtinių reiškinių pasekmė. Kadangi rievės yra tarsi gamtos metraštis, mokslininkė nesunkiai atsekė laikotarpį, kai medžiai nustojo augti. Taigi, visi pirštai rodė į „Tirpitz“ ir tą dirbtinį rūką, kadaise naudotą maskuoti besislapstantį nacistinės Vokietijos pasididžiavimą.

Aitrių rūgšties garų paragavusios pušys neaugo net 9 metus. Vėliau po truputį atsigavo, tačiau tik po maždaug 30 metų jų augimas vėl buvo visiškai normalus. Jos ir šiandien tebeauga, savo viduje slėpdamos prisiminimą apie tuos neramius laikus. Mokslininkai neabejoja, kad panašių pasekmių dirbtiniai rūkai turėjo ir kituose Europos miškuose, kur tik buvo naudojami.

Antrasis pasaulinis karas jau seniai baigėsi, tačiau jo gamtai padaryta žala tiriama iki šiol. Medžiai atsigavo, o nuskendę laivai tapo buveine vietinei florai ir faunai. Tačiau kai kurie nuskendę ginklai dar gali sukelti gamtines katastrofas, apie kurias sunku net pagalvoti. Pavyzdžiui, pernai viena moteris Vokietijoje iš upės pakėlė į gintarą panašų daiktą. Jis jos palto kišenėje greitai išdžiūvo, o tada užsidegė – tai buvo baltasis fosforas, kadaise naudotas padegamosiose bombose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"