Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Laosas patrauklus gamtos ir ramybės mėgėjams

 
2018 02 01 17:00
Laosas/
Laosas/ Akvilės BEN HAIM nuotrauka

Upių išvagotas, kalnų ir budistinių šventyklų apsuptas Laosas yra tarsi balta varna Pietryčių Azijoje. Kitos regiono šalys pasižymi triukšmingais, tankiai gyvenamais miestais, intensyviu eismu ir nuolat zujančiais tuktukais bei motoroleriais, o Laosas stebina savo ramybe ir visišku atsipalaidavimu.

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika – toks oficialus šalies pavadinimas – turi kiek mažiau nei 7 mln. gyventojų. Jie įsikūrę maždaug 3,5 karto už Lietuvą didesnėje teritorijoje. Keliaudami po Laosą žmonių gausos tikrai nepajusite – čia tiesiog nėra didelių miestų. Net sostinė Vientianas, turintis beveik 800 tūkst. gyventojų, labiau primena didelį kaimą nei svarbiausią šalies miestą. Galima palyginti: gretimo Tailando sostinėje Bankoke gyvena 8 mln. žmonių, t. y. daugiau negu visame Laose.

Iš kitų Pietryčių Azijos valstybių Laosas išsiskiria ne tik savo ramybe, bet ir tuo, kad vienintelis neturi priėjimo prie jūros. Galbūt dėl to šalį aplanko kur kas mažiau turistų nei, tarkime, Tailandą ar Vietnamą. Tačiau visai be reikalo. Laosas yra tikras gamtos mėgėjų rojus, turintis ką pasiūlyti tiek aktyvių pramogų, tiek ramaus poilsio ieškantiems keliautojams.

Dauguma laosiečių – budistai. Būtent budistinė kultūra ir šventyklos čia yra vienas pagrindinių turistinių traukos objektų. Keliautojai taip pat vyksta į Laosą pasigrožėti prancūziška kolonijistine architektūra, ypač šalies kultūros sostinėje Luang Prabange, įspūdingais kriokliais, šalia Mekongo upės įsikūrusiais mažais kaimeliais ir žaliuojančiais ryžių laukais.

Labiausiai subombarduota pasaulio valstybė

Laosas ne visada buvo toks ramus, koks yra šiandien. Įvairiais istoriniais periodais šalis daug kariavo su kaimynais, o XIX amžiaus pabaigoje buvo prijungta prie Prancūzijos Indokinijos, kuriai tuo metu jau priklausė dabartinio Vietnamo ir Kambodžos teritorijos.

Būtent prancūzai suvienijo skirtingas valdas ir davė šaliai Laoso pavadinimą – Laoso karalystė su sostine Vientianu tapo Prancūzijos Indokinijos protektoratu. Iš kolonijinio laikotarpio, kuris truko iki XX amžiaus vidurio, Laose išliko ne tik architektūrinis paveldas, bet ir kulinarinės tradicijos. Luang Prabange ir Vientiane gausu kepyklėlių, ir šiandien siūlančių prancūziškų ilgų batonų, kruasanų bei kavos su pienu.

1953 metais Laosas tapo nepriklausoma valstybe, tačiau netrukus prasidėjo Vietnamo karas. Dalį šalies teritorijos užėmė vietnamiečių komunistai, kurie kartu su vietiniais sukilėliais nuolat kariavo prieš karališkąją Laoso armiją ir Vakarų sąjungininkus. Jungtinės Amerikos Valstijos, siekdamos palaikyti Laoso vyriausybę ir sunaikinti komunistų karines bazes, tarp 1964-ųjų ir 1973-iųjų numetė ant Laoso maždaug 2 mln. tonų bombų – beveik tiek pat, kiek buvo išmėtyta Europoje ir Azijoje per visą Antrąjį pasaulinį karą.

Šiandien Laosas laikomas labiausiai subombarduota valstybe pasaulyje. Dalis sprogmenų nerasta iki šiol. Jiems detonavus kasmet vis dar suluošinama ar net žūva apie 50 laosiečių. Turistams dėl to pernelyg baimintis nereikėtų, nebent tiems, kurie ketina vieni bastytis po atokias šalies teritorijas.

Teks vykti per Bankoką ar Hošiminą

Dauguma užsieniečių užsuka į Laosą keliaudami po kitas Pietryčių Azijos valstybes – čia patogu atvykti tiesiai iš Tailando, Vietnamo ar Kambodžos. Pagrindiniuose šalies miestuose yra oro uostų, tačiau skrendant iš Europos vis tiek teks persėsti Bankoke ar Hošimine. Lietingasis sezonas čia trunka nuo gegužės iki rugsėjo, todėl geriausia Laosą lankyti nuo spalio iki balandžio.

Iš kitų Pietryčių Azijos valstybių Laosas išsiskiria ne tik ramybe, bet ir tuo, kad vienintelis neturi priėjimo prie jūros. Galbūt dėl to šalį lanko kur kas mažiau turistų.

Mes Laoso sieną kirtome šalies pietuose – atvykome autobusu iš Kambodžos. Lietuvos, kaip ir daugumos kitų valstybių, piliečiai trisdešimt dienų galiojančią Laoso vizą gali gauti sienos perėjimo punkte. Tereikia pateikti nuotrauką, užpildyti anketą ir sumokėti 35 JAV dolerius.

Pačiame Laose irgi patogiausia naudotis autobusais arba mikroautobusais. Pirmieji dažniau siūlomi ilgesnėms naktinėms kelionėms, o antrieji – trumpesnėms dieninėms. Dauguma kelių, ypač šiaurėje, driekiasi per kalnus, yra labai siauri ir vingiuoti – jais važiuojant kaskart ką nors iš keleivių supykindavo.

4000 Mekongo upės salų

Pažintį su Laosu pradedame nuo pietuose esančio Mekongo upės salyno, vadinamo Si Phan Donu, arba tiesiog 4000 salų. Sausuoju metų laiku nuslūgęs Mekongo vanduo atveria tūkstančius mažyčių salelių – iš čia kilęs ir salyno pavadinimas. Didžiosiose salose – Don Dete, Don Khone – gyvena žmonės ir gali apsistoti turistai.

Mes pasirenkame Don Detą. Iš žemyninės Laoso dalies šią salą galima per 10 min. pasiekti motorine valtimi. Atvykstame jau vėlai vakare, iš anksto neužsisakę nakvynės, bet ją randame labai lengvai ir greitai. Kaip ir dauguma keliautojų, apsistojame gana kukliuose vietos gyventojų svečių namuose, tačiau turime balkoną, hamaką ir vaizdą į Mekongą, o už kambarį mokame vos 40 tūkst. Laoso kipų (apie 4 eurus).

Don Deto sala nėra didelė – kartą išėjusi pasivaikščioti apėjau visą maždaug per dvi valandas. Jos šiaurinėje dalyje ir palei rytinę pakrantę įsikūrę nemažai kavinių, apgyvendinimo įstaigų, viduryje stūksto keli kaimeliai, o pietuose – tiltas, kuriuo eidamas gali patekti į Don Khono salą.

Veiklos Don Deto ne per daugiausia, todėl leidžiame laiką supdamiesi hamake, gurkšnodami laosietišką alų ir stebėdami vietinių gyvenimą. Tokiomis sąlygomis tikrai lengva pamiršti aplinkinį pasaulį. Ne kartą sutikome keliautojų, kurie prisipažino, kad atvyko į salą porai dienų, bet liko čia neribotam laikui.

Įspūdingi kriokliai ir nykstantys delfinai

Žygis baidarėmis trunka visą dieną. Plaukti nėra labai sunku, nes srovė neša gana greitai ir daug irkluoti netenka. Išlipame pasigrožėti dviem kriokliais: Khone Pa Soi ir Khone Phapheng. Pastarasis laikomas didžiausiu visoje Pietryčių Azijoje.

Pagrindinis baidarių žygio akcentas – galimybė pamatyti garsiuosius gėlavandenius delfinus, kurie kadaise buvo paplitę visoje Mekongo upėje. Šiandien jų likę vos keliasdešimt, ir visi gyvena teritorijoje šalia Kambodžos sienos. Delfinus tikrai pamatėme. Tiesa, jie gana bailūs – laikėsi nuo mūsų baidarių palyginti atokiai.

Jeigu sraunūs Mekongo vandenys nedomina, visada galima apžiūrėti salas minant dviratį. Don Dete labai populiaru jį nuomotis ir kainuoja vos apie eurą per dieną. Dauguma keliautojų traukia į Don Khono salą, nes ten yra dar vienas įspūdingas krioklys Li Phi, taip pat keletas nedidelių smėlėtų paplūdimių, todėl galima ir pasimaudyti.

Vientianas – tarp miesto ir kaimo

4000 salų vietovėje praleidžiame visą savaitę. Kaip ir įspėjo kiti keliautojai, užtrunkame ilgiau negu planavome. Dėl laiko stokos nusprendžiame nebestoti pakeliui esančiame Pakse, o vykti tiesiai į Laoso sostinę Vientianą. Nuo 4000 salų ji nutolusi per 800 kilometrų, tad nenuostabu, kad kelionė trunka ilgai: išvykę apie pietus savo tikslą pasiekiame tik kitos dienos ankstyvą rytą.

Vientianas turbūt keisčiausia kada nors mano matyta šalies sostinė – kažkas tarp miesto ir kaimo. Nors prancūzų kolonistai čia nutiesė plačias alėjas ir net pastatė Paryžių primenančias įspūdingas arkas, mieste pilna ir siaurių neasfaltuotų gatvelių, kuriose visiškai įprasta pamatyti bėgiojančių vištų, basakojų vaikų ar net arklių traukiamų vežimų.

Vientiane taip pat nustebina maisto pasirinkimas. Turbūt dėl to, kad sostinėje gyvena nemažai užsieniečių, čia galima rasti įvairiausių pasaulio virtuvių restoranų ir net britiško stiliaus bariukų. Laosietiškas maistas taip pat neblogas. Dauguma patiekalų, kaip ir kitose Pietryčių Azijos šalyse, gaminami iš ryžių ar makaronų, bet mums labiausiai patiko paprasti sumuštiniai su prancūzišku batonu. Kainos nesikandžioja – už porciją mokame apie eurą ar pusantro.

Nurimusi vakarėlių sostinė

Iš Vientiano judame į Vang Viengą, ilgą laiką vadintą Laoso vakarėlių sostine. Dar prieš keletą metų alkoholis ir narkotikai čia liedavosi laisvai, todėl miestelis traukdavo pramogų ištroškusius jaunus keliautojus. Ne visiems tos linksmybės baigdavosi laimingai: per metus Vang Vienge keliasdešimt turistų mirdavo perdozavę kvaišalų ar nuskęsdavo Nam Songo upės vandenyse.

Šiandien miestelio vaizdas visiškai kitoks. 2012 metais Laoso vyriausybė pradėjo rimtai kovoti su narkotikų prekeiviais ir uždarė daugumą barų. Tada kalnų apsuptą, upės vingiuose įsikūrusį Vang Viengą ėmė dažniau lankyti gamtos ir aktyvių pramogų mėgėjai. Veiklos jiems čia tikrai pakanka: galima kopti į kalnus, eiti į pėsčiųjų žygius, tyrinėti urvus, plaukioti baidarėmis ar net skraidyti oro balionu.

Mes Vang Viengo apylinkėms apžiūrėti išsinuomojame motorolerį. Aplankome Phapoungkham urvą ir Žydrąją lagūną, o galiausiai užlipame į vieną iš daugybės apžvalgos aikštelių. Laosiečiai gudriai naudojasi gamtos teikiamomis galimybėmis: išsirenka kalną, padaro laiptukus į viršų, įrengia aikštelę ir renka už įėjimą pinigus. Tiesa, kainos tikrai nedidelės: į aikštelę užkopiame sumokėję po vieną eurą, o vaizdai viršuje – fantastiški.

Prancūzų palikimas Luang Prabange

Iš Vang Viengo keliaujame į Luang Prabangą, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Juokaujame, kad Luang Prabangas vertas savo pavadinimo – iš tikrųjų yra prabangus. Turistams tai pats patraukliausias miestas Laose, todėl ir kainos čia didesnės nei kitur. Kokiame kitame mieste paprastą dvivietį kambarį galima išsinuomoti už 5–10 eurų, o čia jau tenka mokėti apie 20 eurų už parą.

Senąjį Luang Prabango kvartalą galima apeiti pėstute. Jame randame ir prancūziškos kolonijinės architektūros, ir tradicinių laosietiškų statinių, ir budistų šventyklų. Vakarais senamiestyje veikia tikrai įspūdingas naktinis turgus, kuriame laosiečiai prekiauja įvairiais suvenyrais, drabužiais, siūlo puikių vietinių valgių.

Laose patogiausia keliauti autobusais arba mikroautobusais: pirmieji dažniau siūlomi ilgesnėms kelionėms naktį, o antrieji – trumpesnėms dieną.

Luang Prabango senamiestis apjuostas vandens: iš vienos pusės – didingasis Mekongas, iš kitos – ne tokia srauni Nam Khan upė. Per pastarąją nutiesti du bambukiniai tiltai, kurie kasmet per liūčių sezoną sugriūna, o paskui pastatomi iš naujo.

Smaragdiniai Kung Si kriokliai

Viešnagė Luang Prabange nebus išsami, jei nenuvyksite į netoliese esančius Kuang Si krioklius. Juos tuktuku ar motoroleriu galima pasiekti maždaug per 40 minučių. Kuang Si kriokliai – vieni įspūdingiausių Pietryčių Azijoje ir tikrai atrodo kaip iš pasakos. Juos sudaro turkio spalvos baseinai ir įvairaus dydžio kaskados – didžiausia yra apie 60 metrų aukščio.

Kai kuriuose aukščiau esančiuose krioklio baseinuose galima maudytis, nors tai ne visai legalu. Tokios maudynės – tiesiog nuostabios, mat priplaukęs prie baseino krašto matai, kaip po tavo kojomis krinta krioklys. Tiesa, kad pamatytum šį vaizdą, turi nugalėti ne tik aukščio, bet ir šalčio baimę, – krioklio vanduo yra ledinis!

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"