Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Laikrodžių sukiojimas: penkios pasaulio vietos su ekscentrišku laiku

 
Laikrodžiai rodo skirtingų pasaulio vietų laiką.  
Laikrodžiai rodo skirtingų pasaulio vietų laiką.   AFP/Scanpix nuotrauka

Šiaurės Korėja nėra vienintelė valstybė, nustatinėjanti savo laiką, kuris skiriasi nuo įprastų laiko juostų. Vis dėlto prieš keletą dienų Pchenjanas pusvalandžiu į priekį pasuko savo laikrodžius, kad susivienodintų su Pietų Korėjos laiko zona.

2015 metais Pchenjanas staiga nusprendė atsukti laikrodžius pusvalandžiu nuo Pietų Korėjos laiko. Esą taip norėta grįžti prie laiko zonos, kuri buvo prieš 1910–1945 metų Japonijos vykdytą Korėjos pusiasalio okupaciją.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pažadėjo pakeisti laiką per istorinį Korėjų lyderių susitikimą. Jis pareiškė, kad jam „skauda širdį“, jog ant sienos kabo du skirtingą laiką rodantys laikrodžiai. Toks sprendimas laikomas geros valios gestu gerinant santykius tarp Seulo ir Pchenjano.

Dėl geopolitikos, ekonomikos priežasčių ir autoritarinių lyderių užgaidų visame pasaulyje kišamasi į laikrodžių reikalus bei abejojama 1884 metais sukurta 24 laiko juostų teorija, siejama su Grinvičo laiku. Štai penkios pasaulio vietos, turinčios problemų dėl laiko.

Venesuela: „pusvalandžiu daugiau ateities“

2016 metais Venesueloje vykstant protestams ir trūkinėjant elektros tiekimui prezidentas Nicolas Maduro įsakė, kad laikas nuo naftos priklausomoje Pietų Amerikos valstybėje būtų pastumtas 30 minučių pirmyn ir sudarytų lygiai keturių valandų skirtumą su Grinvičo laiku.

Vyriausybė tvirtino, kad papildoma dienos šviesa leistų sumažinti elektros energijos ir oro kondicionavimo išlaidas. Mėgindamas pateikti šią naujovę kaip teigiamą, N. Maduro pareiškė, kad šalis turės „pusvalandžiu daugiau ateities“.

Krymas: laikas negailestingai bėga

2014 metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir iš jo išvijo Ukrainos karius. Nebuvo pagailėta ir laikrodžių.

Tų pačių metų kovą laiko juosta buvo perkelta dviem valandomis pirmyn, kad sutaptų su Maskvos laiku. Tai buvo simbolinis gestas. Vis dėlto tai sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą pusiasalyje.

Nepalas: 15 minučių šlovės

Nepalo standartinis laikas atsirado 1956 metais. Valdžia nusprendė pastumti savo meridianą arčiau sostinės Katmandu. Dėl to šios Himalajų valstybės skirtumas su Grinvičo laiku sudarė 5 val. 45 minutes.

Ne mažiau svarbu, kad rodyklės 15 min. lenkė Indijos laiką. Taip Nepalas mėgino atsiskirti nuo savo milžiniškos kaimynės ir pakelti šalyje patriotizmo nuotaikas.

Samoa: niekada ne per vėlu

2011 metais Samoa išbraukė iš kalendoriaus vieną dieną. Taip panaikinta vieno valdovo, norėjusio sulyginti datą savo salose ir Amerikoje, nustatyta datos keitimosi linija.

Kadangi ši Ramiojo vandenyno sala yra kultūriškai ir ekonomiškai artimesnė Australijai, nuspręsta keisti laiką į rytus nuo Tarptautinės datos keitimosi linijos. Sidnėjaus laiko atžvilgiu 21 valanda vėlavusios rodyklės iškart šį laiką aplenkė trimis valandomis.

Kinija: laikas nelaukia

1949 metais siekdamas paskatinti vienybę po ilgo pilietinio karo Mao Zedongas sujungė visas Kinijos laiko juostas į vieną – sukūrė Pekino laiką, aštuoniomis valandomis lenkiantį Grinvičo laiką. Tai reiškė, kad labiausiai į vakarus nutolusios Kinijos provincijos turi laikytis Pekino laiko, nors jose saulė kyla dviem valandomis vėliau nei sostinėje.

Tačiau ne viskas vyksta sklandžiai – toli į šalies vakarus esančios Sindziango provincijos musulmonai uigurai atkakliai laikosi savo „vietos laiko“. Jie taip kovoja su, jų teigimu, Pekino vykdomomis kultūrinėmis ir religinėmis represijomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"