Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Kroatija: Zadaro festivalyje – gamtos pramogų maratonas

 
2018 05 03 17:00
Zadaras. Vaizdas pro viešbučio langą į Šv. Donato bažnyčią.
Zadaras. Vaizdas pro viešbučio langą į Šv. Donato bažnyčią. Kristinos Stalnionytės nuotrauka

Kasmet gegužės pradžioje Zadare ūžia gamtos pramogų festivalis – Zadar Outdoor Festival. Jo pavilioti iš Splito oro uosto švilpiame su vėjeliu Zadaro link. Dvi valandos automobiliu arba 160 kilometrų palei žalią, žydrą, uolėtą ir karpytą Kroatijos pakrantę neprailgsta – besikeičiantys vaizdai verčia aikčioti, stabtelėti, žvalgytis kairėn ir dešinėn.

Nedaug pasaulyje šalių, kuriose sulig kiekvienu žingsniu galima gėrėtis gamta ir architektūra, – prieš akis skleidžiasi vienas už kitą jaukesni miesteliai, akmeniniai mūrai dvelkia senove, kvepia lietaus išprausti gėlynai, o užsukus į pilis, bažnyčias ir bokštus ant kulnų mina istorija. Trečias kartas Kroatijoje – daug ar mažai? Žinoma, mažai. Tai šalis, kuri kažin ar gali nusibosti.

Gatvė senesnė už miestą

Zadare plieskia saulė, dangumi pasišokinėdami skrieja pūkiniai debesėliai. Tinkamas oras buriuoti – jūroje pilna jachtų ir laivelių. Buriuotojai atsipalaidavę, jachtos supasi ant bangų, laukia Sunset Sailing – vienos Zadaro gamtos festivalio rungčių. Žvelgiant iš šalies varžybas lengva supainioti su pramoginiu pasiplaukiojimu – niekas neskuba, perdėm nesistengia. Greičiau tai aktyvių pramogų mėgėjų susibūrimas po atviru dangumi, vasaros sezono atidarymas.

Priešais „Boutique Hostel Forum“, kuriame apsistojame, klega lauko kavinės, dzingsi alaus bokalai ir taurės, baltomis prijuostėmis pasipuošę padavėjai nešioja kepsnius. Pro langus vienas su kitu šnekučiuojasi senamiesčio gyventojai, gatvelėmis koja už kojos slankioja turistai ir spragsi fotoaparatais. Ne veltui – Zadaro istorija siekia tris tūkstantmečius, o Kalelargos gatvė, kurioje stovi viešbutis, senesnė net už miestą. Ją iš akmenų sudėliojo romėnai.

Romėnų forumo akmenys

Iš kambario viršutiniame aukšte apžiūrime apačioje plytinčią Romėnų forumo aikštę ir joje IX amžiuje iškilusį Zadaro simbolį – Šv. Donato bažnyčią. Iki krantinės nusidriekusiame Romėnų forume matyti tik keletas kolonų – kitos atsidūrė bažnyčios pamatuose ir sienose. Dalis senamiesčio namų irgi pastatyti iš Romėnų forumo akmenų. Per amžius jie buvo taip švariai išrankioti, o kiti užversti dulkėmis, kad ilgą laiką niekas nė neįtarė, jog po žeme slypi forumo liekanos.

Apačioje ūžianti kavinė, veikianti dar nuo 1796 metų, vilioja leistis žemyn pradėti vasaros sezono. Keitėsi įstaigos pavadinimai ir šeimininkai, o ji – vis toje pačioje vietoje. Net pastatas buvo nugriautas, bet kavinė gyvavo. Vietiniai ir turistai čia gurkšnoja kavą, alų, regiono vyną, o padavėjai nepraleidžia progos pareklamuoti vyšnių degtinės. Pasak jų, šis gėrimas ypatingas, distiliuojamas tik iš Zadaro apylinkėse auginamų vyšnių.

Senąjį miestą romėnai vadino Jadera, o forumą pastatė pirmasis Romos imperatorius Augustas. Iš kavinės matyti eilėmis nusidriekusių alėjų liekanos, marmurinės kolonos bažnyčios pamatuose. Forumo akmenyse išlikę du II amžiaus įrašai liudija statybų pabaigą. Rytinėje Adrijos jūros pakrantėje nėra už Zadaro forumą didesnio romėnų pastato. Jo ilgis – 90, plotis – 45 metrai.

Saulėlydžio bėgimas

Užsiregistravę kaip bėgimo varžybų Sunset Run dalyviai, pasineriame į bendrą miesto nuotaiką. Gauname numerius ir lipame į autobusą. Saulė dar aukštai – pakankamai laiko, kad prieš jai nusileidžiant miesto gatvėmis, parkais ir krantinėmis atbėgtume prie Zadaro „Saulės pasveikinimo“. Čia laukia finišas, apdovanojimai ir saulėlydis gaudžiant jūros vargonams.

Unikalus instrumentas, dėl kurio Zadaras per keletą metų tapo vienu lankomiausių Kroatijos miestų, slepiasi po akmeniniais krantinės laipteliais. Jį išduoda kvadratinių skylučių eilės kiekvienoje laiptų pakopoje. Tai architekto Nikolos Bašičiaus kūrinys. Jūros vargonai atkartoja vėjo stumiamų bangų mūšos į krantą sukeliamus garsus. Sunku patikėti, bet instrumentas jūrai vos banguojant groja taip garsiai, kad verčia stebėtis, kaip aplinkinių namų gyventojai ištveria audras.

Krantinės smaigalyje prie vargonų pasitinka kitas architekto N. Bašičiaus kūrinys – „Saulės pasveikinimas“. Trys šimtai daugiasluoksnių stiklo plokščių, suguldytų ant asfalto, sudaro 22 m skersmens apskritimą. Po plokštėmis suklotos saulės baterijos, todėl saulei leidžiantis skritulys įsižiebia ir mainosi visais atspalviais.

Varžybų nelaimime, bet prie „Saulės pasveikinimo“ atsiduriame kaip tik laiku. Skritulys įsižiebia po mūsų ir dar kelių šimtų bėgikų kojomis. Prie šio kūrinio vyksta ir kita Zadaro gamtos festivalio rungtis – jūros vargonų plaukimo varžybos.

Baidare palei krantinę

Rytą prikelia iš aikštės sklindantis triukšmas. Žvilgt pro langą – tarp forumo kolonų išrikiuota eilė baidarių, šalia stovi registracijos stalelis, o aplink sukinėjasi būrys varžybų organizatorių. Vienas du, ir jau trypčiojame apačioje, kad mūsų laivo, pažymėto 9 numeriu, niekas iš panosės nenuneštų.

Iki starto susirenka pilna aikštė dalyvių ir žiūrovų. Numatytas maršrutas driekiasi dešimt kilometrų palei krantą. Jis sužymėtas plūdurais ir akylai stebimas iš sausumos bei vandens, kad dalyviai nenukirstų kampo ar nepadarytų kokios kitos išdaigos. Iškrėsi pokštą – būsi diskvalifikuotas.

Dešimt pirmų ekipažų pasiruošę. Pokšt! Visi lekiam kranto link, pačiupę už galų savo baidares, bet krantinė aukšta, be to, laivų nuleidimo vieta – už kilometro nuo aikštės. Ankstyvi krantinės lankytojai nepraleidžia progos paprotinti, kad baidarė skirta plaukioti, o ne nutvėrus už galų lakstyti palei jūrą. Ilgai tikrai nepalakstysi – nelengva bėgti turint tokį krovinį. Gretos greitai išretėja. Prieplaukoje atsiduriame treti nuo galo, kuo greičiau merkiame savo laivą ir atsispyrę nuo kranto atsikvepiame.

Jūros vargonai – unikalus instrumentas, dėl jo Zadaras per keletą metų tapo vienu lankomiausių Kroatijos miestų.

Jūra banguoja švelniai ir lygiai. Sutartinai pamojuojame irklais ir vienas du pralenkiame greitai lakstančius ekipažus. Tačiau spėriai irtis nesinori – saulėtas rytas vilioja patinginiauti, pažiopsoti į laivus, į krantą, pailsėti ant vandens. Pro šalį slenka parkai, prie kranto išrikiuotos jachtos, ant bangų besisupantys kirai ir žuvėdros. Paleidus irklą priešpriešinis vėjas greitai stumia baidarę atgal.

Už valandos priartėjame prie finišo. Sirgaliai mojuoja nuo kranto, kviečia paskubėti. Komentatorius laksto pasiėmęs laikmatį, rėkauja, kad atplaukiame penkti. Ištempiame baidarę į krantą ir užkeliame ant priekabos. Už pastangas gauname vandens, obuolių ir bananų – daug dirbome, kibirą vandens išprakaitavome.

Automobilis ir baidarių krovinys grįžta į aikštę, kurioje laukia kiti dešimt ekipažų, o mes pakrante parpėdiname pėsčiomis, kad iš arčiau pasižvalgytume po Zadaro užkampius. Pakeliui keliskart vos nepartrenkia dviratininkai – tai dar viena Zadaro gamtos festivalio rungtis, alternatyva baidarių varžyboms.

Plaustu Zrmanios upe

Kitą dieną veiksmas persikelia už miesto. Sėdame į autobusą ir valandą vingiuojame siauru keliuku kalno šlaitais, kol atsiduriame tarpeklyje prie Zrmanios upės. Šiaurės Dalmatijoje tekančioje 69 km ilgio upėje jau keturis dešimtmečius organizuojami pramoginiai pasiplaukiojimai plaustais, baidarėmis ir kanojomis. Po liūčių Zrmania vandeninga, srovė stipri, sukasi verpetai, taškosi purslai.

Kol grožimės vaizdais, pakrantėje atsiranda krūva guminių plaustų, kurių kiekviename telpa po dešimt žmonių. Velkamės hidrokostiumus, segamės šalmus. Neturėdami tinkamų drabužių vandenyje tuoj pavirstume į ledą. Apsirengusi nupėdinu patikrinti vandens temperatūros. Brrr… šaltoka, bet veiksmas ir vaizdai vilioja.

Suskaičiuoti ir patikrinti lipame į plaustą laikydami rankose irklus. Sėdame ant kietai pripūstų kraštų, o pėdas įkišame į dugno kilpas – kad šokdami per krioklį neišskristume pro bortą. Vadas įsitaiso gale, ir – pirmyn. Pasroviui paleistas plaustas šokinėja it žirgas, nėra kada nė krantais pasigrožėti. Vos spėju užversti galvą į kalną, pasigirsta komanda irkluoti.

O čia išties įspūdinga, yra į ką pasižvalgyti. Zrmanios upė, ištekanti iš piečiausios Plesevicos kalno kupros, vingiuoja siauru ilgu slėniu. Velebito kalną ji apjuosia vaizdingu 200 m gylio tarpekliu. Iš vandens kyšo akmenys, tik spėk žiūrėti. Šios upės pakrantėmis vyksta ir dviratininkų varžybos. Deja, atšauktos, nes pakilęs vanduo užliejo takus.

Pasportavę jaučiamės tarsi pabudę iš žiemos miego, atgavę jėgas ir atgiję kaip ką tik sužaliavę krūmai.

Luošas plaustas

Dėl praūžusių liūčių išplatėjusius krioklius apeiname pėsčiomis, vadas vienas plukdo žirgą per verpetus. Nuo srauniausio 15 m aukščio krioklio nuleidžiame plaustą virve. Pastojus kelią kitam srauniam kriokliui, reikia užsikrauti transporto priemonę ant pečių ir nusinešti pakrante iki ramesnės vietos. Man tenka irklai, nes petimi nepasiekiu plausto krašto.

Vėjui pučiant irklai lyg burės neša į šoną, vos išlaikau pusiausvyrą. Baisu įkristi į upę. Sulėtinu žingsnį ir – o, siaube! – akimirka sustoja. Matau, kaip priekyje manęs judantis plaustas nuo aštuonių vyrų pečių pakyla į dangų ir vėjo nešamas skrenda nuo akmeninio skardžio… Nuaidi klyksmas – pasirodo, mano. Nešikai sulaikę kvapą žiūri žemyn, kur ant kranto tarp akmenų guli mūsų „žirgas“.

Vadas nusileidžia pirmas ir praneša liūdną žinią: sprogo užpakalinė kamera. Gera žinia – iš keturių kamerų liko trys. Luošas plaustas, bet galėjo būti ir blogiau. Susispaudžiame jo priekyje, ir – vėl į bangas. Ankšta, užtat šilčiau. Laimė, daugiau krioklių nepasitaiko nėra. Finišas! Ant kranto – fotoaparatai, kameros. Visi jau žino apie mūsų nuotykius…

Kaip dalyvauti festivalyje

Pasportavę jaučiamės tarsi pabudę iš žiemos miego, atgavę jėgas ir atgiję kaip ką tik sužaliavę krūmai. Atrodo, atostogos užsitęsė, nors truko vos kelias dienas. Kam patinka tokie nuotykiai, čia atvykti nesunku – patogiausia atskristi į Splitą ir iki Zadaro važiuoti automobiliu. 2018-ųjų festivalis vyks gegužės 11–13 dienomis. Tie, kurie nori dalyvauti rungtyse, turi užsiregistruoti internetu www.zadaroutdoor.com.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"