Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Kroatija – nebe tokia pigi, bet vis dar įspūdinga

 
2018 10 18 17:00
Austrų ir vengrų architektūra Zagrebe.
Austrų ir vengrų architektūra Zagrebe. Akvilės Ben Haim nuotrauka

Švelniu jūriniu klimatu, puikiais paplūdimiais, romėnų architektūros palikimu ir įspūdingais viduramžių miestais garsėjanti Kroatija turi daugelį tų pačių pranašumų kaip kaimynė Italija. Tačiau kainos čia visada buvo labiau įkandamos, o ir turistų srautai ne tokie dideli. Ilgą laiką Kroatija buvo gero, bet nebrangaus poilsio etalonas.

Šalies turizmo departamentas iki 2015 metų užsienio svečius net viliojo šūkiu „Viduržemio jūra kaip kadaise“ (angl. Medditeranean as it once was).1991 metais paskelbusi nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, Kroatija nusprendė pasinaudoti savo geografiniais pranašumais ir gana greitai išplėtojo turizmo sektorių. Šią Balkanų valstybę buvo ypač pamėgę vyresnio amžiaus vokiečių poilsiautojai ir kiti Vakarų Europos senjorai, kurie Kroatijoje praleisdavo ištisas žiemas. Vasaros atostogoms dėl šiltų orų ir palankių kainų šią šalį neretai rinkosi ir keliautojai iš Lietuvos, ypač jaunos šeimos su vaikais.

Tačiau laikui bėgant Kroatiją pradėjo atrasti vis įvairesni lankytojai, ir šiandien ši šalis jau nebėra tokia pigi kelionių kryptis, kokia buvo kadaise. Štai 2017 metais Balkanų valstybę aplankė net 18,5 mln. turistų. Vos 4 mln. gyventojų turinčiai ir plotu už Lietuvą kiek mažesnei Kroatijai – tai tikrai įspūdingas skaičius. Pastaraisiais metais prie šalies žinomumo labai prisidėjo populiarus serialas „Sostų karai“. Daugelis garsiausių serialo scenų buvo filmuojamos Dubrovnike, Splite, kitose Kroatijos vietose, na o serialo gerbėjai čia pradėjo traukti kaip musės prie medaus.

Pasaulinio pripažinimo sulaukęs įspūdingas Dubrovniko senamiestis – viena lankomiausių vietų Kroatijoje. Nuo šio miesto į šiaurę driekiasi daugiau nei 1,7 tūkst. km Adrijos pakrantė, nusėta išpuoselėtų paplūdimių, senovinių miestų ir daugiau nei 1,2 tūkst. didesnių bei mažesnių salų. Pasukę kiek toliau į šalies gilumą, rasite keletą įspūdingų nacionalinių parkų, iš jų žymiausias – Plitvicos ežerų. Na o tikrąjį kroatų gyvenimą padės pajusti apsilankymas šalies sostinėje Zagrebe.

Patogiausia keliauti automobiliu

Maždaug 1,5 tūkst. km atstumas nuo Vilniaus iki Zagrebo – gana lengvai įveikiamas automobiliu. Be to, tiesioginių skrydžių tarp dviejų valstybių nėra, o jungtiniai – gana brangūs. Kita vertus, keliaujant automobiliu, pakeliui įdomu aplankyti Lenkijos, Čekijos ar Austrijos miestus, o atvažiavus – užsukti ir į kitas Balkanų valstybes.

Kitas variantas, kurį mes pasirinkome – išsinuomoti automobilį jau atvykus į Kroatiją. Daugelį gamtos kampelių pasiekti viešuoju transportu sudėtinga, todėl automobilis šioje šalyje yra būtinas.

Automobilių nuomos pasirinkimas Kroatijoje gana didelis, o kainos prasideda maždaug nuo 20 eurų per parą. Brangiau atsieis, jeigu norėsite automobilį grąžinti kitame mieste, nei paėmėte, arba kirsti valstybių sienas. Pavyzdžiui, mes automobilį nuomojome Zagrebe, aplankėme Plitvicos ežerų nacionalinį parką, keletui dienų užsukome į Bosniją ir Hercegoviną, grįžome į Kroatiją ir apžiūrėję Dubrovniką bei šiek tiek pakrantės miestelių automobilį grąžinome Splite.

Tinkamiausias laikas keliauti Kroatijoje – vėlyvas pavasaris, ankstyva vasara arba ankstyvas ruduo. Liepą ir rugpjūtį šalį užplūsta tiek didžiausi karščiai, tiek gausiausi turistų srautai. Net ir keliaujant ne per patį turistinio sezono įkarštį, lankytinose vietose žmonių pasitaikė nemažai. Kroatija priklauso Europos Sąjungai, tačiau ne Šengeno zonai, tad kertant valstybės sieną tikrinami dokumentai. Visgi Lietuvos piliečiams pakanka turėti asmens tapatybės kortelę.

Kavos gėrimo kultūra Zagrebe

Kroatijos sostinė Zagrebas iš pirmo žvilgsnio pasirodo nė kiek neišpuoselėtas, labai tikras ir gyvenimo kupinas miestas. Daugiausia austrų ir vengrų architektūros statiniais nusėtas Zagrebas kiek primena Budapeštą ar Vieną ir yra tikras kontrastas romantiškiems pajūrio miesteliams.

Jeigu jūsų tikslas – poilsinė kelionė, galbūt į šalies sostinę net neužsuksite. Tačiau mums buvo įdomu pasivaikščioti Zagrebo senamiesčio gatvelėmis, paragauti vietinio maisto ir prisėsti vienoje iš daugelio kavinių. Kavos gėrimo kultūrą kroatai perėmė iš kaimynų italų bei austrų, tad miesto kavinės visuomet gausiai nusėstos tiek turistų, tiek vietinių, kurie čia gali praleisti ištisas valandas.

Nuo Zagrebo iki pirmo mūsų kelionės tikslo – Plitvicos ežerų nacionalinio parko – maždaug 150 km, tačiau įveikti juos užtrunka bene 2,5 valandos. Kelias Plitvicos link vingiuoja per mažus miestelius, tik nedidelę atkarpą tenka važiuoti autostrada. Geresni keliai Kroatijoje yra mokami. Vis dėlto norint sutaupyti laiko jais važiuoti tikrai verta. Mokama kelio atkarpa nuo Zagrebo iki Plitvicos mums kainavo apie 1,6 euro.

Plitvicos ežerų nacionalinis parkas išsidėstęs gamtos apsuptyje, tačiau aplinkui yra keletas miestelių ir kaimų, kur gali apsistoti turistai. Sezono metu kambarių nuoma užsiima dauguma vietos gyventojų, tad įvairių apgyvendinimo vietų čia gausu. Mes irgi įsikuriame maždaug 5 km atstumu nuo parko, svečių namuose, iš kur atsiveria vaizdas į žaliuojančias kalvas.

Plitvica – turistų perpildytas rojus

Atvykęs į Plitvicos ežerų nacionalinį parką, gana greitai supranti, kodėl tai – viena lankomiausių vietų Krotatijoje ar net visame Balkanų regione. Gamta čia sukūrė tikrai neįtikimą reginį. Parką sudaro 16 skirtingo dydžio ir skirtingame aukštyje išsidėsčiusių ežerų, o tarp jų – krintantys įstabaus grožio kriokliai ir aplinkui žaliuojantys miškai. Iš tolo – smaragdinis, o iš arti – be galo skaidrus ežerų vanduo karštą vasaros dieną taip ir kviečia maudytis. Deja, saugant gamtą, tai daryti čia draudžiama.

Visame parke nutiestais takeliais žygiuojant galima įveikti skirtingus maršrutus. Trumpiausi trunka 2–3 valandas, o ilgiausiam prireiks ir visos dienos. Mes išsirenkame vidutinės trukmės C maršrutą, jį įveikiame maždaug per 5 valandas. Ne visuomet tenka kliautis savomis kojomis – kai kurias atkarpas galima įveikti keltu ir specialiu parko traukinuku.

Nuo šio miesto į šiaurę driekiasi daugiau nei 1,7 tūkst. km Adrijos pakrantė, nusėta išpuoselėtų paplūdimių, senovinių miestų ir daugiau nei 1,2 tūkst. salų salelių..

Mūsų maršruto pradžioje – ypač gausu žmonių. Aplinkui girdime čiauškant įvairiausiomis kalbomis – turistų į Plitvicos ežerų nacionalinį parką atvyksta iš viso pasaulio. Nors parke lankėmės dar prieš prasidedant pagrindiniam turistiniam sezonui, lankytojų čia netrūko. Kai kada teko slinkti kone vėžlio žingsniu, sekant paskui kokią didesnę turistų grupę.

Parko administracija lankytojų srautus mėgina reguliuoti keisdama kainas. Pavyzdžiui, birželį apsilankymas Plitvicoje kainuoja apie 20 eurų, o liepos, rugpjūčio mėnesiais jau pakyla iki 34 eurų. Tačiau nuolaidos taikomos tiems, kurie ryžtasi parką lankyti po 16 valandos.

Zatonas – ramybės ieškotojams

Po apsilankymo Plitvicos ežerų nacionaliniame parke keletui dienų užsukome į Bosniją ir Hercegoviną. Nuo parko iki Kroatijos ir Bosnijos sienos – vos 20 kilometrų, tad aplankyti kaimyninę valstybę renkasi ir daugiau keliautojų. Kai vėl grįžome į Kroatiją, atsidūrėme šalies pietuose ir toliau tyrinėjome pakrantės miestelius.

Pajūryje apsistojome nedideliame, maždaug 15 km nuo Dubrovniko esančiame Zatono miestelyje. Vaizdingoje įlankoje įsikūrusį Zatoną daugiausia renkasi šeimos su vaikais ir ramybės ieškančios poros. Veiklos čia nedaug: yra keletas parduotuvių ir restoranų, paplūdimio ruoželis, pajūriu ir mišku nutiesti pasivaikščioti skirti takeliai.

Pagrindinis traukos objektas – netoliese esantis Dubrovnikas, bet Zatoną pasirinkome dėl ramybės ir patrauklesnių kainų. Apsistoti pačiame Dubrovnike gali būti ne tik labai brangu, bet ir nelabai patogu. Teks tampytis lagaminus vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis, grūstis per turistų minias, o ir automobilio palikti nėra kur. Gyvenant atokiau Dubrovniką galima lengvai pasiekti viešuoju transportu.

Įspūdingos gynybinės sienos

Adrijos perlu vadinamas Dubrovnikas – be galo ilgą ir įdomią istoriją turintis miestas, nuo senų laikų buvęs svarbus Viduržemio jūros uostas. Didžioji dalis senamiesčio dabartinį pavidalą įgavo XIII amžiuje, kai Dubrovnikas priklausė Venecijos respublikai. Nenuostabu, kad miesto architektūra tiesiog alsuoja itališka dvasia, o dairydamasis aplinkui dažnai jautiesi taip, lyg būtum kokioje Florencijoje.

Dubrovniko pasididžiavimas – XII-XVII amžiuje statyta gynybinė siena, vienas įspūdingiausių viduramžių gynybinių įtvirtinimų Europoje. Visą senamiestį nenutrūkstamai juosianti siena driekiasi beveik 2 km ir kai kur siekia net 25 m aukštį. Sienos apsaugą sustiprina įvairių didesnių ir mažesnių fortų bei bokštų sistema, o įeiti į miestą galima pro vienus iš ketverių vartų.

Pasivaikščiojimas gynybine siena mums buvo puiki pažinties su miestu pradžia, mat nuo viršaus atsiveria pasakiška Dubronviko panorama. Per kelias valandas apsukę ratą aplink visą senamiestį, leidomės tyrinėti siaurų Dubrovniko gatvelių, kur ne kur išnyrančių gotikinių bažnyčių, ištaigingų renesanso stiliaus rūmų bei senojo miesto uosto.

Dubrovniką pigiausia pažinti įsigijus specialią miesto kortelę, su ja galima patekti į daugumą muziejų, nemokamai naudotis viešuoju transportu.

Minios turistų Dubrovnike

Lankytinų vietų Dubrovnike gausu, o pigiausia jas pažinti įsigijus specialią miesto kortelę. Vieną dieną galiojanti kortelė atsieina maždaug 27 eurus. Su ja galima patekti į daugumą muziejų, apeiti Dubrovniko miesto sienas ir dar viešuoju transportu naudotis nemokamai.

Norint išvengti spūsčių, pažintį su Dubrovniku geriausia pradėti ankstyvą rytą. Dieną čia sustoja kruiziniai laivai, plaukiantys Viduržemio jūra, o iš jų po senamiestį pasklinda minios poilsiautojų. Didelę dalį turistų Dubrovnike sudaro ir minėto serialo „Sostų karai“ gerbėjai. Mieste jiems organizuojamos specialios ekskursijos. Jų metu masinėse scenose vaidinę vietiniai aprodo filmavimo vietas ir pasakoja užkulisių istorijas.

Dideli turistų srautai – didelės ir kainos. Dubrovniko senamiestyje jos tikrai nenusileidžia Vakarų miestams. Vis dėlto mums pasirodė, kad kroatai turistus vertina ir myli. Lankytinuose objektuose dirbantis personalas puikiai kalba angliškai, į bet kokius klausimus atsakinėja kantriai ir maloniai.

Nuo Dubrovniko Splito link

Po pažinties su Dubrovniku leidžiamės į kelionę Splito link, o pakeliui dar tyrinėjame kitus pajūrio miestelius. Vienas įdomesnių – Trsteno, jame kilminga vietinių šeima XV amžiuje įkūrė didžiulį medelyną, kuris laikomas vienu seniausių Europoje. Į šį sodą augalai buvo vežami iš viso pasaulio – čia galima rasti ir japoniškų bananmedžių, ir itališko stiliaus gėlynų, ir romėniškomis skulptūromis puoštų fontanų.

Važiuodami nuo Dubrovniko į Kroatijos šiaurę, vėl kertame Bosnijos ir Hercegovinos sieną. Dubrovnikas ir jo apylinkės yra atskirtos nuo likusios Kroatijos teritorijos – norint į ją patekti tenka pervažiuoti neilgą Bosnijai ir Hercegovinai priklausantį paplūdimio ruoželį. Jeigu esate išalkę, čia puiki vieta pavalgyti – bosniškos kainos patrauklesnės.

Paskutinė mūsų stotelė Kroatijoje – Splitas. Antras pagal dydį šalies miestas labiausiai garsėja įspūdingais Diokletiano rūmais – tai unikalus III amžiaus romėnų architektūros paminklas. Be jaukaus senamiesčio, Splitas turi ir keletą gražių paplūdimių, ir daugybę puikių jūrų gėrybių restoranų. Čia kelionę pradeda ar baigia daugelis turistų – Splite įsikūręs ir vienas pagrindinių Kroatijos oro uostų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"