Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Kontrastų pilnas Izraelis laukia ne tik piligrimų

 
2018 03 01 14:50
Prie raudų sienos. /
Prie raudų sienos. / Akvilės Ben Ham nuotrauka

Izraelis yra palyginti nedidelė valstybė (plotu bene tris kartus mažesnė už Lietuvą), tačiau kontrastų čia daugiau nei bet kur kitur. Vos valanda kelio skiria vieną moderniausių ir liberaliausių pasaulio miestų – Tel Avivą ir tradicijas puoselėjančią šventąją Jeruzalę. Per vieną dieną gali suspėti pasivaikščioti Negevo dykumoje, paplaukioti Viduržemio jūroje ir pasigrožėti žaliuojančiu Golano aukštumų kraštovaizdžiu.

Izraelis gali pasigirti tūkstančius metų siekiančia istorija, tačiau moderni Izraelio valstybė susikūrė ne taip seniai – prieš 70 metų, jubiliejinė Nepriklausomybės diena Izraelyje kaip tik bus minima balandžio 19 dieną. Įdomu tai, kad kasmet jos data šiek tiek skiriasi, mat yra nustatoma pagal žydišką kalendorių.

Tiesa, nors daugelis vadina Izraelį žydų valstybe, iš tiesų ši šalis – tikras tautų, religijų ir kultūrų katilas. Iš maždaug devynių milijonų Izraelio gyventojų apie 20 proc. yra arabai (dauguma jų – musulmonai, bet apie dešimtadalį – krikščionys), o mažesnes tautines grupes sudaro krikščionys armėnai, drūzai ir kiti. Patys žydai taip pat yra labai nevienalytė grupė: tarp jų ir religingi ortodoksai, ir sekuliarūs izraeliečiai. Kai kurie atvykę iš Europos, kiti kilę iš Artimųjų Rytų ar net Afrikos šalių.

Į Izraelio lankomiausių vietų penketuką patenka Tel Avivo ir Jeruzalės miestai, Negyvoji jūra, Galilėjos jūra ir Golano aukštumos. Jeigu pamatysite bent tiek – jau bus gera pradžia.

Kultūrų kontrastai Izraelyje akivaizdūs visur: architektūroje, žmonių aprangoje, religiniuose simboliuose, ir žinoma – kulinarinėse tradicijose. Izraelį kasmet atranda vis daugiau turistų, o 2017 metų šalį aplankė rekordinis jų skaičius – 3,6 milijono. Šiek tiek daugiau nei pusė atvykusiųjų buvo krikščionys, dauguma katalikai, o ketvirtadalis iš jų – piligrimai. Tačiau nors šventų vietų lankymas yra svarbi turizmo dalis Izraelyje, ši šalis turi pasiūlyti tikrai daugiau. Į Izraelio lankomiausių vietų penketuką patenka Tel Avivo ir Jeruzalės miestai, Negyvoji jūra, Galilėjos ežeras ir Golano aukštumos. Jeigu pamatysite bent tiek – jau bus gera pradžia.

Puikus susisiekimas iš Lietuvos

Izraelis dar niekada nebuvo taip lengvai kaio dabar pasiekiamas iš Lietuvos. Iš Vilniaus į Tel Avivą „Wizzair“ tiesioginius skrydžius vykdo tris kartus per savaitę. Šaltuoju sezonu – nuo spalio iki kovo – „Ryanair“ skraidina iš Kauno į Eilatą – pietinį kurortą prie Raudonosios jūros. Lietuvos piliečiams vizos į Izraelį nereikia: turizmo tikslais čia galima išbūti iki trijų mėnesių.

Kai kurie keliautojai baiminasi griežtų patikros procedūrų ar to, kad Izraelio antspaudas pase užkirs kelią vėliau lankyti kai kurias musulmoniškas šalis. Iš tiesų Izraelis jokių antspaudų į pasą nededa – tiesiog išduodama atvykimo kortelė. Saugumą izraeliečiai vertina rimtai, tačiau to baimintis taip pat nereikėtų: tiesiog būkite pasiruošę papasakoti, kokiu tikslu atvykote, kur apsistosite ir panašiai.

Turizmo sezonas šalyje trunka visus metus, tačiau geriausias laikas lankytis yra vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Kovą ar balandį dar nebūna labai karšta, bet jau maloniai šilta. Tai ypač aktualu, jeigu norite daugiau laiko praleisti gamtoje – pavasarį viskas žydi ir žaliuoja. Skrydžių ir apgyvendinimo kainos taip pat šiuo metu bus žemesnės nei vasarą ar kalėdiniu laikotarpiu.

Keliauti po šalį patogu tiek išsinuomotu automobiliu, tiek viešuoju transportu. Vis dėlto automobilis suteiks daugiau laisvės ir leis lengviau pasiekti įvairius nacionalinius parkus, paplūdimius ar kitas atokesnes vietas. Tarp pagrindinių šalies miestų kursuoja traukiniai ir autobusai, bet jie nevažinėja per šabą – nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro. Šabo metu kai kuriais maršrutais kursuoja mikroautobusai, vadinami šerutais, tad šiokių tokių susisiekimo galimybių yra.

Niekada nemiegantis Tel Avivas

Daugelis keliautojų pažintį su Izraeliu pradeda nuo Tel Avivo – šalies verslo ir kultūros sostinės, niekada nemiegančio vadinamojo nuodėmių miesto. Tel Avivas yra be galo atviras, daugiakultūris miestas, jame kavinės ir barai visada pilni žmonių, o paplūdimiuose aktyviai laiką leidžia tiek vietiniai, tiek turistai.

Sunku patikėti, bet prieš maždaug šimtą metų toje vietoje, kurioje dabar stovi Tel Avivas, nebuvo nieko, tik smėlio kopos. 1909 metais miestą įkūrė 66 iš Europos atvykusių žydų šeimos, kurios pastatė pirmąjį gyvenamųjų namų kvartalą ir mokyklą. Jeigu norite pamatyti pirmuosius Tel Avivo namus, pasivaikščiokite po Herzl, Yehuda Halevi, Lilienblum gatves ir Rothschild bulvarą miesto centre.

Dabartinėje Izraelio teritorijoje Tel Avivas buvo pirmasis vien žydų pastatytas miestas. Šiandien jis yra didžiausias šalies metropolis ir vienas didžiausių komercinių centrų visuose Artimuosiuose Rytuose. Tiesa, pats Tel Avivas turi net šiek tiek mažiau gyventojų nei Vilnius, tačiau prie jo prisijungę kiti miestai sudaro kelių milijonų gyventojų metropolį.

Nors pats Tel Avivas yra naujas miestas, visai šalia įsikūręs senovinis Jafos uostas, į kurį XX amžiaus pradžioje pirmiausia ir atvykdavo naujakuriai. Jafą iš Tel Avivo galima pasiekti pėstute arba dviračiu – juos jungia romantiška Viduržemio jūros promenada. Jafa garsėja siauromis gatvelėmis, kuriose – daugybė meno galerijų ir parduotuvėlių, kavinių ir puikių jūrų gėrybių siūlančių restoranų. Daug kas sako, kad Jafoje galima rasti ir geriausio Izraelyje humuso – jį gamina „Abu Hassan“ restoranėlis.

Pažinti Jeruzalę reikia laiko

Vos valanda kelio nuo Tel Avivo – šventoji Jeruzalė, didžiausias šalies miestas. Jeruzalė yra visiškai kitokia nei Tel Avivas. Visų pirma, tai tūkstančių metų istoriją skaičiuojantis miestas, svarbus trims didžiosioms monoteistinėms pasaulio religijoms. Čia sutiksite tiek vietinių religingų žydų, tiek musulmonų, tiek krikščionių piligrimų.

Neabejotinai svarbiausia vieta Jeruzalėje yra Šventyklos kalnas. Žydams tai vieta, kur stovėjo pirmosios judėjų šventyklos. Iki dabar išlikusi tik viena, vakarinė, antrosios šventyklos siena, vadinama Raudų siena. Šiandien ant Šventyklos kalno stovi musulmonų šventyklos: VII amžiuje statyta al Aksos mečetė ir kita šventykla, vadinama Uolos kupolu. Musulmonams tai švenčiausia vieta po Mekos ir Medinos: jie tiki, kad būtent nuo Šventyklos kalno pranašas Mahometas pakilo į dangų.

Krikščionims Jeruzalė taip pat be galo svarbi: piligrimai iš viso pasaulio čia plūsta aplankyti vietų, kur gyveno, kentėjo ir mirė Jėzus Kristus. Jeruzalėje rasite svarbiausią krikščionių piligrimystės vietą – Viešpaties Kapo bažnyčią.

Norint bent kiek geriau pažinti Jeruzalę, jai reikėtų skirti bent kelias dienas. Aplankius švenčiausias vietas, galima valandų valandas klaidžioti siauromis senojo miesto gatvelėmis ir vis ką nors nauja rasti. Už senojo miesto sienų įsikūręs turbūt įdomiausias Izraelyje – Mahane Yehuda turgus.

Beveik visą dieną galima skirti ir garsiajam Holokausto aukų atminimo muziejui. Ant Herclio kalno pastatytas centras apima didžiulę teritoriją ir pasakoja Holokausto istoriją įvairiose pasaulio šalyse: čia galima rasti tikrai sukrečiančių pasakojimų ir iš Lietuvos.

Atskiras memorialas skirtas per Holokaustą žuvusiems 1,5 mln. vaikų, taip pat dėmesys skiriamas Pasaulio Tautų teisuoliams – įvairių tautų žmonėms, kurie gelbėjo Holokausto aukas.

Žemiausias taškas planetoje

Visai netoli Jeruzalės – Negyvoji jūra, žemiausias taškas visoje planetoje. Važiuojant nuo Jeruzalės 90-uoju keliu atsiveria nuostabūs vaizdai, tačiau kartu išvysti ir didžiulę šio vandens telkinio problemą: Negyvoji jūra nuolat senka ir dabar yra tiesiog du atskiri vandens telkiniai, sujungti dirbtiniu kanalu.

Negyvoji jūra nėra jūra, o tiesiog labai druskingas ežeras, maždaug 9,6 karto druskingesnis nei įprastinės jūros. Nenuostabu, kad ežero vanduo labai kelia į viršų: plūduriuoti Negyvojoje jūroje yra tikrai neapsakomas jausmas. Kita pramoga – teptis purvu, jo kai kuriuose paplūdimiuose galima rasti ir natūralaus, o jei ne – tiesiog nusipirkti parduotuvėje.

Negyvosios jūros malonumais galima mėgautis visus metus, mat šioje vietoje lyja retai ir net žiemą oro temperatūra laikosi teigiama, daugiau kaip 20 laipsnių. Nemažai žmonių čia atvyksta gydytis įvairių ligų, nes Negyvosios jūros vanduo vertinamas dėl savo naudingųjų savybių. Vis dėlto dauguma turistų prie šio vandens telkinio neužtrunka ilgiau nei pusdienį, nes tokiame sūriame vandenyje ilgai mirkti tiesiog neįmanoma.

Išvyką prie Negyvosios jūros patogu derinti su apsilankymu šalia esančioje Masadoje. Ant aukštos uolos stovinti senovinė tvirtovė – tikras žydų nacionalinio pasididžiavimo simbolis. Pasak tradicinio pasakojimo, I amžiuje beveik 1000 žydų čia ryžosi nusižudyti tam, kad netaptų romėnų vergais. Nuo Masados atsiveria puikūs Negyvosios jūros vaizdai.

Šiaurėje – gamta ir senoviniai miestai

Kitas garsus vandens telkinys Izraelyje yra Galilėjos jūra, dar vadinama Tiberiados ežeru arba Genezaretu. Tai didžiausias gėlo vandens ežeras Izraelyje – iš jo šalis išgauna trečdalį savo gėlo vandens atsargų. Galilėjos jūra yra populiari tarp vietinių turistų, kurie traukia atostogauti į vakariniame krante esantį Tiberiados miestą ar apsistoja aplink ežerą įsikūrusiose stovyklavietėse.

Krikščionys atvyksta prie Galilėjos jūros aplankyti vietų, minimų Biblijoje. Būtent čia Jėzus atliko keletą savo žymiausių stebuklų: ėjo vandeniu ir dviem žuvimis bei trimis kepalėliais duonos pamaitino tūkstančius žmonių. Visai netoli Galilėjos jūros – ir Nazaretas, Biblijoje minimas kaip Jėzaus Kristaus vaikystės miestas.

Jeigu mėgstate gamtą ir senovinius miestus, Izraelio šiaurėje verta praleisti daugiau laiko. Kylant į viršų nuo Galilėjos jūros atsiveria Golano aukštumos – vienas gražiausių ir žaliausių kraštovaizdžių Izraelyje. O palei šiaurinę Viduržemio jūros pakrantę įsikūrę keletas įspūdingų senovinių uostų: Akas, Haifa, Cezarėja.

Turizmo sezonas šalyje trunka visus metus, tačiau geriausias laikas lankytis yra vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Kovą ar balandį jau maloniai šilta.

Haifa – trečias pagal dydį Izraelio mietas, jame patogu apsistoti norint daugiau patyrinėti šalies šiaurinę dalį. Ant Karmelio kalno įsikūrusi Haifa yra vienas kultūriškai įdomiausių šalies miestų. Čia gyvena ne tik žydai, bet ir didelė dalis arabų krikščionių, musulmonų ir drūzų. Taip pat Haifa yra bahajų tikėjimo centras: čia įsikūrę garsieji Bahajų sodai.

Dykuma ir nesibaigianti vasara

O štai Izraelio pietūs yra visiškai kitokie: beveik visą plotą čia užima didžiulė Negevo dykuma. Gyvybės dykumoje mažai, bet kai ką pamatyti tikrai verta. Vienas įdomiausių ir unikaliausių gamtos darinių – milžiniškas Ramono krateris, jis yra maždaug 500 m gylio, 40 km ilgio ir 2–10 km pločio.

Prieš šimtus milijonų metų Negevo dykuma buvo padengta vandenyno: vandeniui traukiantis, čia ir susiformavo šis tiesiog milžiniškas kanjonas. Ant jo krašto įsikūręs Mitcpe Ramono miestelis – puiki vieta apžiūrėti kraterį iš viršaus. Sunku net nupasakoti, kokie vaizdai čia atsiveria: daugelis lygina Ramono kraterį su Didžiuoju Kanjonu JAV ar net Mėnulio kraštovaizdžiu.

Negevo dykumoje taip pat įsikūrę nemažai kibucų: tai tokios unikalios kolektyvinės bendruomenės, būdingos tik Izraeliui. Kibucuose žmonės kadaise gyvendavo remdamiesi visiškos lygybės ir kolektyvizmo principais, viskuo dalydavosi ir versdavosi daugiausia žemdirbyste.

Šiandien dauguma kibucų privatizuoti, tačiau bendruomeniškumo principai išlieka. Kiekviena bendruomenių turi unikalią istoriją – kibucai vaidino svarbų vaidmenį kuriant Izraelio valstybę. Vienas įdomiausių kibucų Negeve – Sde Bokeras, jame kitados gyveno pirmasis Izraelio ministras pirmininkas Davidas Ben-Gurionas. Netoli esančioje vaizdingoje vietovėje įkurtas memorialas – čia yra ir D. Ben-Guriono bei jo žmonos kapai.

Pervažiavus Negevo dykumą, galima pasiekti piečiausią Izraelio tašką – Eilato kurortą. Prie Raudonosios jūros įsikūręs miestelis traukia turistus iš viso pasaulio puikiu klimatu, niekada neatvėstančiu jūros vandeniu ir povandeninio pasaulio vaizdais. Eilate net ir žiemą temperatūra nekrinta žemiau 20 laipsnių – čia visada vasara.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"