Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Kokia iš tikro yra vandens spalva?

 
2018 02 11 6:00
Nedideli vandens kiekiai atrodo permatomi. /  
Nedideli vandens kiekiai atrodo permatomi. /   ©Roger McLassus (CC BY-SA 3.0) | commons.wikimedia.org

Vadovėliuose rašo, kad jis permatomas, bet kodėl jūros ar ežerai būna net ryškiai mėlyni?

Mes pasaulį pažįstame į jį žiūrėdami. Tačiau kartais ne visai suprantame tai, ką matome. Su vandeniu susiduriate kasdien, bet ar pasakytumėte, kokia jo spalva?

Vanduo yra bespalvis – taip parašyta ne viename vadovėlyje ir straipsnyje internete. Ir iš tiesų, tai yra beveik tiesa. Daugelis vandens telkinių spalvą įgauna dėl vandenyje esančių priemaišų. Įvairūs dumbliai ar bakterijos vandeniui gali sutelkti žalsvą ar net rožinį atspalvį. Šiltuose, saulės šviesa turtinguose kraštuose (ypač ten darytuose vaizdo įrašuose ar nuotraukose) vanduo paplūdimiuose atrodo ryškiai mėlynas ir dėl to, kad jame atsispindi dangus. Tačiau vanduo ir pats nėra visiškai bespalvis.

Saulėtuose kraštuose vanduo atrodo mėlynas, nes atspindi dangų ir yra gilesnis. / ©Brian Holland (CC BY 2.0) | commons.wikimedia.org
Saulėtuose kraštuose vanduo atrodo mėlynas, nes atspindi dangų ir yra gilesnis. / ©Brian Holland (CC BY 2.0) | commons.wikimedia.org

Mūsų matoma spalva nusprendžiama pagal tai, kokio dažnio spindulius vienas ar kitas kūnas atspindi, o kokius sugeria. Vanduo praleidžia daugelį šviesos spindulių. Augmenija vandens telkiniuose gyvena ir kelių šimtų metrų gylyje, kur fotosintetina saulės šviesą ir praturtina vandenį deguonimi. Visgi, saulės šviesa netrukdoma praeina tik porą metrų, o toliau jau yra sugeriama netolygia.

Vanduo butelyje ar stiklinėje todėl ir atrodo permatomas, nes šviesa neturi problemų pereiti keliolika centimetrų vandens. O štai didesnis vandens kiekis lengvai praleidžia raudoną šviesą, o mėlyną atspindi. Todėl vandens spalva yra žalsvai mėlyna – jis yra tik beveik bespalvis. Per kuo didesnį vandens kiekį turi pereiti šviesa, tuo jo spalva ryškėja. Galiausiai, maždaug vieno kilometro gylio saulės šviesa jau nebepasiekia.

Ledas, beje, elgiasi iš esmės taip pat. Plonas ledas yra bespalvis, o štai pažvelgus į storesnį ima ryškėti jo žalsvai melsvas atspalvis. Ledo paviršius, šerkšnas ir sniegas taip pat yra tik vanduo, nors jis ir yra baltas. Taip yra todėl, kad paviršius yra labai nelygus – jį dengia aštrūs ledo kristalai, kurie dėl savo daugybės skirtingų kampų atspindi didesnį šviesos kiekį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"