Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Kaip visą laiką sūriame vandenyje esantys laivai iš karto nesurūdija?

 
wikipedia.org nuotrauka

Šiuolaikiniai laivai yra gaminami iš plieno. Nerūdijantis plienas naudojamas retai, todėl laivai yra padengiami storu dažų sluoksniu. Visgi, jiems tenka įveikti tūkstančius kilometrų ir vandenyje praleisti metų metus – kaip laivai nesurūdija?

Iš tiesų, šis klausimas kirba ne vieno žmogaus galvoje. Žiemą stengiamės apsaugoti savo automobilius nuo druskų poveikio, o laivai viską laiką praleidžia sūriame vandenyje. Juos veikia trintis, vandenynų druskos, skirtingos temperatūros vanduo. Dažnai – ir koralai bei visokie gyviai. Korozija yra didelis laivų priešas, tai kaip jie nuo jos ginasi?

Visų pirma, laivai gaminami iš rūdims atsparaus plieno. Nerūdijantis plienas naudojamas itin retai, bet ir dažnai naudojamas HY-80 plienas taip paprastai nesurūdi. Aišku, didelis dėmesys skiriamas ir suvirinimo siūlėms, ir laivo statybos procesui. Laivais turi būti labai nuodugniai paruoštas (nuvalytas, nugruntuotas ir nudažytas) prieš nuleidžiant jį į vandenį. Jei laivas yra gerai nudažytas, deguonis ir druskos net negali paliesti jo plieno. Aišku, tik kurį laiką, nes nėra tokių dažų, kurie amžinai atsispirtų vandenynų druskoms ir aplinkos poveikiui. Todėl naudojama ir katodinė apsauga.

Prie laivo korpuso tvirtinamas anodas – elektrochemiškai aktyvesnis metalo gabalas. Tuomet vanduo veikia kaip elektrolitas ir anodas, dažniausiai gaminamas iš aliuminio, cinko ar magnio lydinių, yra paaukojamas korozijai, taip apsaugant laivo plieną. Kai kurios konstrukcijos (naftos platformos, tiltai ir pan.) naudoja aktyvią katodinę apsaugą, kuomet prie anodų dar prijungiamas elektros šaltinis. Anodai su laiku suyra, bet laivo plieną kurį laiką apsaugo neblogai.

Aišku, net ir katodinė apsauga negali visiškai sustabdyti laivo korpuso rūdijimo. Pagrindinė apsauga išlieka storas dažų sluoksnis. Tačiau nereikėtų pamiršti ir to, kad laivai yra dažnai apžiūrimi ir prižiūrimi. Daugelis laivų kasmet sulaukia kokio nors smulkaus remonto. Uoste apžiūrimas jų korpusas, nuvalomi koralai, patikrinamas dažų sluoksnio vientisumas. Jei reikia, kai kurios vietos yra dažomos papildomai arba suplanuojamas remontas vėlesniam laikui.

Laivo plienas yra pakankamai storas, kad šiek tiek rūdžių jam nieko nepadarytų. Tikriausiai keliaudami pastebėjote, kad pasaulyje plaukioja nemažai stipriai parūdijusių žvejybinių laivų. Žinodami, kad laivo tarnavimo laikas artėja prie pabaigos savininkai dažnai nebesivargina jo prižiūrėti.

Palikti laivai labai greitai yra pasiglemžiami rūdžių. Kai niekas jų nebeprižiūri sūrus vanduo padaro savo. Naudojami ir aktyviai prižiūrimi laivai gali plaukioti nors ir kelis šimtus metų, o štai palikti jie greitai pasikeičia.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"