Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Kaip skaityti naujienas?

 
2018 04 07 17:17
infokarai.lt iliustracija

Rinkos ekonomikoje veikianti naujienų organizacija daugeliu atveju mažai kuo skiriasi nuo kitų rinkoje veikiančių ūkinių subjektų. Kaip ir daugelis industrijų, žiniasklaida turi specializuotus šiam laukui pritaikytus reglamentus ir įstatymus, iš vienos pusės suteikiančius papildomas privilegijas ir laisves, iš kitos – papildomus įpareigojimus. Žinoma, visuomenės akyse žiniasklaidos priemonė nėra tik dar viena įmonė, jai yra taikomi tam tikri išskirtiniai etiniai ir moraliniai standartai, unikali simbolinė reikšmė. Ypač demokratijose yra įprasta žiniasklaidą išskirti kaip vieną kertinių sveikos valstybės ir visuomenės atributų.

Toks žiniasklaidos pakylėjimas nėra laužtas iš piršto. Būtų sunku ginčytis dėl nepamainomo jos vaidmens demokratijai, valstybei, visuomenei. Visgi, norint būti sąmoningu žiniasklaidos priemonių vartotoju, yra būtina išlaikyti pakankamai aukštą kritiškumo ir įtarumo lygį, ypač konkrečių žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, sakralius jausmus paliekant žiniasklaidai kaip institucijai.

Gana paprasto modelio, padedančio kritiškai vertinti žiniasklaidą ir jų publikuojamas naujienas, sukūrimui galėtume panaudoti Edward S. Herman ir Noam Chomsky 1988 m. sukurtą žiniasklaidos filtrų modelį. Nors originaliame modelyje buvo pateikiami 5 filtrai, mes giliau pažvelgsime į pirmus tris iš jų, pačių autorių įvardindtus svarbiausiais. Modelio autoriai kiekvieną iš filtrų naudojo fundamentaliems, anot jų, rinkoje veikiantiems ir lengva akimi nepastebimiems mechanizmams, kurie, net ir be sąmoningo įsikišimo, sukuria tam tikrus savicenzūros ir naujienų filtravimo mechanizmus. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kai kurie modelio aspektai atliepė laikmečio realijos bei tendencijas, o ne apžvelgė universalius dėsnius. Dėl šių priežąsčių, minėtas modelis tolimesniame tekste bus naudojamas tik kaip atspirties taškas.

Vadovaudamiesi šiuo modeliu, vartojant bet kokį žiniasklaidos pateikiamą turinį, turėtume užduoti tokius tris klausimus:

Kam priklauso žiniasklaidos priemonė?

Iš kur žiniasklaidos priemonė gauna pajamas?

Kokiais šaltiniais remiamasi žiniasklaidos priemonės pateikiamas turinys?

Nuosavybė

Kaip ir kiekvienas ūkio subjektas, žiniasklaidos priemonė yra registruota įmonė, turinti savininkus. Būtent žiniasklaidos priemonės savininkų struktūra yra išskiriama kaip pirmasis žiniasklaidos priemonėje pateikiamos informacijos filtras. Naujienas rengiančios organizacijos yra akcininkų nuosavybė. Nuosavybė gali būti sutelkta vieno ar kelių fizinių ar jurdinių asmenų rankose. Kitais atvejais savininkas gali būti valstybė, visuomenė, pelno nesiekiančios organizacijos steigėjai. Bet kuriuo atveju, žiniasklaidos priemonė bus mažiau linkusi publikuoti neigiamą informaciją, susijusią su savo savininkais. Dėsnis veikia ir atvirkščiai – žiniasklaidos priemonė neretai bus linkusi publikuoti teigiamą su savininkais susijusią informaciją, formuoti savininkams palankią ar artimą nuomonę, pasaulėžiūrą ir mažiau dėmesio kreipti į priešingą nuomonę.

Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių sistemingai pateiktą sąvininkų struktūrą (duomenys paskutinį kartą atnaujinti 2016 m.) panagrinėti galite paspaudę šią nuorodą: http://stirna.info/

Pajamos

Nepaisant rašyta ir nerašyta forma žiniasklaidos priemonėms patikėtų svarbių funkcijų, naujienas rengianti organizacija turi identiškus kitoms verslo įmonėms tikslus. Bet kuriame verslo vadovėlyje rasime teiginį, kad esminis bet kurios įmonės tikslas yra maksimizuoti akcininkams nešamą naudą. Bene visose šiuo metu pasaulyje veikiančiose jurisdikcijose tai reiškia pajamas, išreikštas piniginiais vienetais.

Pagrindinis šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių pajamų šaltinis yra iš reklamos uždirbami pinigai. Kaip ir žiniasklaidos priemonės savininkų atveju, taip vadinami „reklamdaviai“, ypač stambieji, gali įgauti galios svertus žiniasklaidos priemonės atžvilgiu.

Tarkime, esate žiniasklaidos priemonės vadovas. Esate atsakingas už pilnavertį įmonės funkcionavimą, tame tarpe ir finansinį stabilumą. Įmonė „X“ yra stambus jūsų klientas, pastoviai perkantis reklaminius plotus jūsų valdomame naujienų portale. Iš šio kliento gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 20 proc. metinių įmonės pajamų. Sužinote, kad redakcija turi skandalingos, iki šiol nežinotos informacijos apie „X“. Naujienų redaktorius ketina šią naujieną panaudoti kaip rytdienos vedamąjį straipsnį. Sužinojęs tokią informaciją ir bijodamas prarasti stambų klientą, galite būti suinteresuotas paveikti redakciją ir daryti spaudimą ketinant atidėti ar visiškai sustabdyti informacijos viešinimą, pašvelninti tam tikrus faktus.

Alternatyviais atvejais, kai žiniasklaidos priemonė yra finansuojama iš biudžeto, paramos fondų ar suinteresuotų visuomenės grupių lėšų, redakcija gali būti ne tokia ryžtinga skelbiant naujienas ar nuomones, kurios galėtų nepatikti finansavimo šaltiniui, turėti pastebimą polinkį formuoti šiems šaltiniams palankią ar jų palaikomą nuomonę.

Šaltiniai

Kritiško bet kokios (ne tik žiniasklaidos pateikiamos) informacijos vertinimo klasika – domėjimas šaltiniais, kuriais remiantis yra pateikiama informacija. Nors Chomsky ir Herman modelyje labiau buvo nagrinėjami giluminiai žiniasklaidos ir valstybės, kaip itin svarbaus informacijos šaltinio, santykiai, mums aktualiau būtų pažvelgti į labiau praktiškus informacijos šaltinių aspektus.

Visų pirma, norint būti sąmoningu naujienų vartotoju, būtų aktualu patikrinti ar kartu su naujiena yra pateikiami apskritai kokie nors šaltiniai. Jei šaltiniai yra pateikiami, derėtų atkreipti dėmesį, ar tokie šaltiniai skamba patikimai ir logiškai. Net jei abi sąlygos yra patenkinamos, tačiau naujiena yra pakankamai kontraversiška, derėtų pasidomėti ar naujiena buvo paskelbta kitų autoritetingų šaltinių. Ypač melagingų naujienų (angl. fake news) atveju, net minimalūs kokybės reikalavmai būna neužtikrkinti būtent šaltinių aspektu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"