Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Įstrigo turistai

 
Atbudęs Agungas.
Atbudęs Agungas. Sipa/Scanpix nuotrauka

Indonezijai priklausančioje kurortinėje Balio saloje tūkstančiai turistų įstrigo dėl ugnikalnio išsiveržimo.

Uždarius Nguraho Rajaus oro uostą buvo atšaukta beveik 280 skrydžių į šią atogrąžų salą ir iš jos. Šios priemonės paveikė apie 15,7 tūkst. keleivių. Agungo ugnikalnio viršūnė švytėjo oranžine ir raudona spalvomis, iš kraterio besiveržiantys dūmai ir pelenai kilo maždaug į 2 km aukštį. Oro uostas buvo uždarytas vieno virš salos skridusio lėktuvo pilotui aptikus vulkaninių pelenų 7 km aukštyje. Pelenai kelia aviacijai įvairialypį pavojų: dėl jų dangos kilimo ir tūpimo takai tampa slidūs, į variklius patekusios vulkaninių uolienų dalelės gali juos sugadinti.

Lapkritį per Agungo išsiveržimą irgi buvo įstrigę tūkstančiai žmonių. Tąsyk smarkiai nukentėjo daug pajamų Baliui atnešantis turizmo sektorius ir kitos ekonomikos sritys. Dešimtys tūkstančių vietos gyventojų buvo priversti pasitraukti į evakuacijos centrus.

Ugnikalnis stūkso maždaug už 75 km nuo Balio kurortų centro Kutos. Nors Agungas jau veržiasi, paties aukščiausio lygio pavojus dar nėra paskelbtas. Aplink ugnikalnį nustatyta 4 km spindulio zona, kurioje žmonėms būti draudžiama. Balio gubernatorius Made Mangku Pastika sakė, jog pareigūnai deda pastangas, kad salos svečiai galėtų keliauti.

Paskutinis didelis Agungo išsiveržimas įvyko 1963 metais, žuvo apie 1,6 tūkst. žmonių. Indonezija yra vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede – dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu pasižyminčioje tektoninių plokščių susidūrimo zonoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"