Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Honkongas – tarsi Azijos, Europos ir Amerikos visuma

 
2018 03 21 17:00
Vaizdas iš Tarptautinio prekybos centro dangoraižio.
Vaizdas iš Tarptautinio prekybos centro dangoraižio. Vaido Mikaičio nuotrauka

Honkongas ne paprasta Azijos valstybė. Jis net nėra ir niekada nebuvo valstybė. Tai specialusis administracinis Kinijos valdomas regionas. Tačiau Honkongas, nors ir neturėdamas valstybingumo, yra vienas ryškiausių Pietryčių Azijoje.

Kadaise Honkongas priklausė Kiniją valdančioms dinastijoms. 1841 metais per Pirmąjį opiumo karą, vykusį regione, Didžiosios Britanijos kariai sumušė Honkongą valdančius kinus ir užėmė teritoriją norėdami turėti savo tvirtovę Pietryčių Azijoje.

Gal britai iki šių dienų būtų laimingai valdę Honkongą, bet kortas sumaišė Antrasis pasaulinis karas. Jie įsivėlė į kovas Europoje ir apleido Pietryčių Azijos regioną. Netrukus į Honkongą įsiveržė japonai ir, neilgai kovoję, užėmė jį. Tai buvo pirma britų prarasta kolonija dėl trečiųjų jėgų veiksmų.

Kaip Antrasis pasaulinis karas baigėsi Japonijai, visi žinome. Po jo Didžioji Britanija vėl greitai perėmė Honkongo valdymą, nors amerikiečiai buvo pažadėję perleisti regioną Kinijai. Britai į Honkongą sugrįžo kaip laimėtojai, bet jų, kaip nenugalimųjų, mitas jau buvo sugriautas: valdyti regiono griežta ranka nesisekė, vietiniai reikalavo daugiau teisių ir laisvės.

Tapo Kinijos dalimi

Kai 1949 metais valdžią Kinijoje perėmė komunistai, daug sėkmingų kinų verslininkų ir kitų gabių bei protingų žmonių, kuriuos persekiojo komunistai, spruko į Honkongą. Čia prasidėjo ekonominis proveržis.

Honkongo ekonomika augo kaip ant mielių, tad regionui netrukus prilipo Azijos tigro vardas. 1990 metais jis pralenkė Didžiąją Britaniją, ir tai buvo bene pirmas pasaulyje atvejis, kai kolonijos ekonomika tapo stipresnė už kolonizatoriaus. Dabar Honkongas yra ketvirtas pagal dydį pasaulio finansų centras po Londono, Niujorko ir Tokijo.

1984 metais prasidėjusios intensyvios Kinijos ir Didžiosios Britanijos derybos baigėsi tuo, kad prabėgus penkiolikai metų Honkongas ir jo teritorijos turėjo būti perleisti Kinijai. 1997-aisiais taip ir atsitiko. Tiesa, britai dar bandė derėtis dėl jungtinio valdymo, bet kinai ir tarptautinė bendruomenė jau nebenusileido. Nuo 1997 metų Honkongas tapo Kinijos dalimi.

Kol kas Honkongas yra integruotas į Kiniją tik teritorijos požiūriu. Pagal Jungtinės Karalystės ir Kinijos susitarimą 50 metų po perleidimo jis privalo išlaikyti ypatingą plačios autonomijos statusą. Dabar Honkongas toks ir yra – turi rinkos ekonomiką, savo valiutą, įstatymus, necenzūruojamą žiniasklaidą, policiją ir netgi pasienio su pačia Kinija kontrolę.

Teoriškai Honkongas negali vykdyti tik savarankiškos užsienio politikos ir kurti gynybos sistemos. Šalis iš visų jėgų priešinasi Kinijos ir jos Komunistų partijos įtakai regione, kad išsaugotų demokratiją, ir kol kas tai pavyksta. Paradoksalu, bet, sakoma, Honkonge dabar yra net daugiau demokratijos nei britų valdymo metais. Jis taip pat turi atskiro nario statusą Pasaulio prekybos organizacijoje, Tarptautiniame olimpiniame komitete ir kitur. Olimpinėse žaidynėse Honkongo atletai kelia savo vėliavą.

Kol kas viskas šalyje atrodo neblogai, bet visa tai truks dar 30 metų. Paskui Honkongas bus visiškai integruotas į Kinijos Liaudies Respubliką.

Gausu skrydžių

Šiandien Honkongas – moderni teritorija, kurioje savo būstines ir atstovybes turi daugelis stambių tarptautinių kompanijų ir bankų. Čia žemas korupcijos lygis ir palanki mokesčių sistema, o tai tinkamos sąlygos privačiam verslui plėtoti.

Dėl savo saugumo ir bene artimiausios europiečiams aplinkos Honkongas yra viena populiariausių Azijos kelionių krypčių. Todėl skrydžių pasiūla iš Europos į Honkongą gana didelė. Jei skirsite laiko ir darbo bilietų paieškoms, jų rasite visai nebrangių. Tarkime, už 300 eurų į abi puses skrendant iš Londono.

Mes taip ir keliavome. Pasivaikščiojome po Londoną, o vakare pakilome į Honkongą. Skridome Honkongo oro linijomis „Cathay Pacific“, kurios laikomos vienomis saugiausių pasaulyje. Likau labai patenkintas jomis. Ir apskritai, jei skrendate į Aziją, pirmenybę siūlau teikti būtent Azijos šalių oro linijoms. Jų darbuotojai vis dar gražiai elgiasi su klientais ir nebando išplėšti paskutinio cento už bet kokias paslaugas. Pernai keliaujant į Naująją Zelandiją maloniai stebino „Air China“, o šįmet „Cathay Pacific“ tik patvirtino tokį mano nusiteikimą.

Skrydis į Honkongą man buvo jubiliejinis, 150-asis, todėl ta proga gražiai paprašęs palydovių, nes lėktuve buvo laisvų vietų, gavau ne tik galimybę vienas užimti visas tris kėdes, bet ir keletą gėrimų, kurie Europos vežėjų jau seniai yra brangiai apmokestinti. Taigi per naktį gurkšnodami kokteilius smagiai atšventėme jubiliejinį skrydį. Be to, puikiai pailsėjau patogiai atsigulęs per tris vietas.

Vizos nereikia

Nusileidus Honkonge viskas yra paprasčiau negu paprasta. Patogus traukinukas už 12 eurų į abi puses per pusvalandį nuveža į miesto geležinkelio stotį. Beveik visur prieinamas bevielis internetas. Lietuvos piliečiams Honkongo vizų nereikia.

Norintiems aplankyti Honkongą, bet nelinkusiems vien jam skirti visos kelionės, yra puiki išeitis, kuria mielai naudojasi keliautojai, skrendantys į Pietryčių Aziją ar Australiją. Tai – skrydžiai per Honkongą tranzitu ir persėdimu jame. Honkongo oro uostas – vienas didžiausių tranzitinių keleivių oro uostų pasaulyje.

Kai kurios oro linijos specialiai siūlo skrydžius, per kuriuos parai ar pusei paros stabtelėjama Honkonge. Taip keleiviams sudaroma galimybė išvysti pagrindinį jo miestą. Žinoma, per vieną dieną Honkonge kalnų nenuversi, tačiau pamatyti ir nuveikti galima ne taip ir mažai. Tiek, kad galėtum girtis lankęsis Honkonge.

Honkongo miestas vienu metu man priminė ir Londoną, ir Niujorką: užverti galvą aukštyn – jautiesi kaip Manhatane, nuleidi žemyn – kaip senajame Londone.

Sudaro penkios provincijos

Dėl ilgalaikio britų viešpatavimo antra valstybinė Honkongo kalba vis dar yra anglų, todėl dauguma vietos gyventojų neblogai ją moka. Tai tarsi moderni Europos salelė Azijos platybėse. Tiesa, reikia pažymėti, jog Honkonge angliškai kalbančių žmonių mažėja, o kiniškai – daugėja. Taip yra todėl, kad imigrantai pirmiausia stengiasi išmokti ne anglų, bet kinų kalbą. Be to, čia atvyksta ir kinų iš vadinamosios Didžiosios Kinijos.

Emigracija į Honkongą išties didelė. Daugeliui Azijos gyventojų šis regionas yra tarsi Azijos Amerika. Ne visi gali pasiekti tikrąją Ameriką, todėl Honkongas neretam atstoja ją.

Be Amerikos, Honkongas turi ir daugiau gražių pavadinimų, tokių kaip Pasaulio Azijos miestas, Azijos sostinė, Kvepiantis uostas ir panašių.

Į šią nedidelę teritoriją plūsta užsidirbti ne tik kinai, filipiniečiai, tailandiečiai ar indoneziečiai, bet ir europiečiai bei australai. Žinoma, ieškomo darbo pobūdis skiriasi. Azijiečiai daugiausia triūsia statybose, aptarnavimo srityje, dirba vietos gyventojų namų ūkių prižiūrėtojais, tarnais ar vaikų auklėmis. Europiečiai ir australai paprastai įsidarbina bankuose ar tarptautinių kompanijų biuruose. Honkongas yra kosmopolitinė teritorija.

Honkongą sudaro penkios provincijos. Ši nedidelė teritorija turi net savo kalnų, salų ir šiokių tokių gamtos lopinėlių. Jos širdis – Honkongo sala, kurioje įsikūręs miestas, kurį visi vadiname bendru Honkongo vardu. Tai – regiono centras, daugiausia ką nuveikti galima būtent čia.

Honkongo miestas vienu metu man atrodė panašus ir į Londoną, ir į Niujorką. Užverti galvą aukštyn – jautiesi kaip Manhatane, nuleidi žemyn – kaip senajame Londone.

Niujorką, be abejo, primena dangoraižių džiunglės. Tokiame mažame plote išvysti tiek daug dangoraižių tikrai nuostabu. Atrodė, dangaus net nematyti užvertus galvą. Na, o apačioje – dviaukščiai autobusai ir beveik tokia pat kaip Anglijos miestuose gatvių struktūra. Įdomu, kad Honkonge, kaip ir Didžiojoje Britanijoje, eismas vyksta kairiąja kelio puse, o Kinijoje – kaip mūsų krašte.

Nepasiseks, jei ūkanota

Žymiausi centrinio Honkongo objektai – Viktorijos kalnas, Tarptautinis finansų centras ir Tsim Sha Tsui promenada. Ją visi žino tiesiog kaip grasiąją promenadą, iš kurios kas vakarą galima stebėti įspūdingus lazerių šou.

Manau, su bet kokia vietove geriausia susipažinti pasižvalgius iš aukštai. Vėliau jau galima leistis žemyn ir patikusias detales patyrinėti išsamiau. Honkonge tam labiausiai tinka Viktorijos kalnas. Ten yra įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į uostą, kalnus ir miestą. Pakilti į Viktorijos kalną galima specialiais tramvajais iš miesto centro. Bilietas į abi puses kainuoja apie 10 eurų.

Tačiau yra sąlyga, dėl kurios Viktorijos kalno reikšmė tampa beveik nulinė: kai Honkongas skendi ūkanose, kilti į kalną visiškai beprasmiška. Tada galima rinktis gal mažiau įspūdingą, bet gana informatyvų šaltinį vaizdiniu požiūriu – Tarptautinio prekybos centro dangoraižio apžvalgos aikštelę. Šio pastato žemutiniuose aukštuose įrengta geležinkelio stotis. Mūsų pažintis su Honkongu prasidėjo net neišėjus į lauką, o pakilus tiesiai į aukštybes.

Liftas į viršų – nemokamas, tereikia gauti administracijos leidimą. Vaizdas iš aukštai pritrenkia net ir daug regėjusius. Honkongo centras atrodo tarsi grūste prigrūstas termitų namukų. Išvydęs šį vaizdą jau nebesistebi, kaip į tokį mažą plotelį telpa daugiau kaip milijonas gyventojų.

Skaičiuojama, jog Honkongo saloje yra maždaug tūkstantis dangoraižių. Tai turbūt suprantama žinant, kad salą supa jūra, kalnai ir kitos gamtinės kliūtys, todėl vienintelė miesto plėtros kryptis – aukštyn.

Dabar Honkongas yra ketvirtas pagal dydį pasaulio finansų centras po Londono, Niujorko ir Tokijo.

Neliko vietos suoliukams

Honkongo centre beveik nematyti suolelių. Čia vieta tokia brangi, kad tiesiog sėdėti ir užimti ją pernelyg didelė prabanga. Tu turi judėti reikiama kryptimi. Pailsėti išsidrėbus čia beveik nėra galimybės, nebent įlindus į kokią kavinę. Net parduotuvės miesto centre yra nedidelio kambarėlio dydžio. Įėjęs į tokią su kuprine ant pečių rizikuoji vos pasisukęs nuversti visas lentynas su prekėmis. Vienoje kavinukėje mačiau sėdinčius užsieniečius, kurių kuprinės ilsėjosi lauke. Jos tiesiog netilpo į vidų. Kainos Honkonge didesnės negu Kinijoje, bet mažesnės nei Didžiojoje Britanijoje. Lietuvio kišenė tikrai nebus išgąsdinta.

Dar vienas objektas, kurį derėtų aplankyti, – žymioji Tsim Sha Tsui promenada, įrengta ne saloje, o žemyniniame Honkonge. Į ją iš salos už kelis centus plukdo kas kelias minutes kursuojantys keltai. Nuo promenados kaip ant delno matyti Honkongo miestas. Nuostabus vaizdas, tokį retai išvysi. Krantinėje suolelių yra, todėl gali sėdėti, kiek širdis geidžia, gurkšnoti gėrimą ir stebėti, kaip temstančiame Honkonge žiebiasi šviesos ir jis tampa spalvotas. To negali paslėpti net ūkanotas oras.

Vakarėjant krantinėje renkasi muzikantai ir groja savo melodijas. Pati didžiausia pramoga – aštuntą valandą vakaro Honkongo saloje vykstantis lazerių šou, matomas tik nuo promenados. Čia suoleliai kaipmat užsėdami, todėl kai kurie turistai ateina į krantinę dar dieną, užsiima juos ir pusdienį laukia, kada prasidės šou. Čia žmonės valgo, geria, susipažįsta ar šiaip trinasi be jokio tikslo. Netoliese stovi Rytų dvikovų ir kino žvaigždės Bruce'o Lee skulptūra.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"