Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Disidento našlė naują gyvenimą pradės Europoje

 
Liu Xiai namų areštas buvo taikomas nuo 2010 metų, kai jos vyras Liu Xiaobo laimėjo Nobelio taikos premiją.
Liu Xiai namų areštas buvo taikomas nuo 2010 metų, kai jos vyras Liu Xiaobo laimėjo Nobelio taikos premiją. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nobelio taikos premijos laureato disidento Liu Xiaobo našlė Liu Xia paliko Kiniją ir išskrido į Berlyną.

Liu Xiai, kuriai nepateikta jokių kaltinimų, faktiškai buvo taikomas namų areštas. Tokia padėtis truko nuo 2010-ųjų, kai jos vyras laimėjo Nobelio taikos premiją, o apdovanojimas išprovokavo Pekino įtūžį.

Liu Xios brolis Liu Hui savo paskyroje viename socialiniame tinkle parašė: „Sesuo vidurdienį išvyko iš Pekino į Europą pradėti naujo gyvenimo. Ačiū visiems, padėjusiems jai ir besirūpinusiems ja tuos kelerius metus. Tikiuosi, nuo šiol sesers gyvenimas bus ramus ir laimingas.“

Kinijos premjeras Li Keqiangas dabar vieši Vokietijoje. Jos valdžia dar gegužę pareiškė, kad mielai priimtų disidento našlę. Šis Berlyno pareiškimas nuskambėjo pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame verkianti Liu Xia teigė, jog prarado visas viltis kada nors išvykti iš Kinijos.

1989-ųjų Tiananmenio aikštės protestų veteranas Liu Xiaobo iškeliavo anapus pernai, atlikdamas 11 metų laisvės atėmimo bausmę už „ardomąją veiklą“. Jis – pirmas nuo nacistinės Vokietijos laikų Nobelio premijos laureatas, miręs už grotų.

Liu Xiai buvo taikomi judėjimo apribojimai. Be to, moteris buvo sekama net ir mirus vyrui, nors Kinijos valdžia tikino, kad ji yra laisva.

Keletas Vakarų diplomatų gegužę mėgino apsilankyti Liu Xios namuose Pekine, nes kilo susirūpinimas dėl jos psichinės sveikatos, tačiau negavo vizos. Kokia to priežastis, Kinijos pareigūnai nepaaiškino.

Neseniai Liu Xia kalbėdama telefonu su artimu draugu kinų rašytoju disidentu Liao Yiwu pareiškė neslėpdama emocijų, kad „jie turėtų įrašyti į Konstituciją tokią eilutę: „Mylėti Liu Xiaobo yra rimtas nusikaltimas – už jį baudžiama kalėjimu iki gyvos galvos.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"