Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Bosnija ir Hercegovina: istorija diktuoja keliautojo potyrius

 
2018 09 28 15:00
Pakeliui į Sarajevą./
Pakeliui į Sarajevą./ Akvilės Ben Haim nuotrauka

Balkanų pusiasalyje įsikūrusi Bosnija ir Hercegovina yra nedidelė, vos 3,5 mln. gyventojų turinti valstybė, tačiau jai pažinti tikrai prireiks laiko. Be kvapą gniaužiančios gamtos, slaviško svetingumo ir nedidelio Adrijos jūros paplūdimio ruoželio, pagrindinis traukos objektas Bosnijoje ir Hercegovinoje yra jos neįtikėtinai komplikuota istorija.

Nuo senų laikų Bosnija ir Hercegovina buvo įvairių kultūrų, tautų ir religijų susikirtimo taškas. Tai puikiai atskleidžia šalies architektūra ir kultūros paveldas. Mečetės ir minaretų bokštai, osmaniški tiltai ir turgūs mena laikus, kai Bosnija ir Hercegovina buvo Osmanų imperijos dalis. Ištaigingi rūmai, teatrai ir muziejai statyti Austrijos-Vengrijos imperijos laikais. Pilki betoniniai pastatai ir kulkų paliktos žymės – Jugoslavijos ir 1992 – 1995 metais vykusio karo palikimas.

Kiekviena gatvė, kiekvienas namas Sarajeve tiesiog alsuoja istorija, miestas net tris kartus yra atsidūręs pasaulio dėmesio centre ir tik vienas tų kartų buvo džiugus.

Bosnijos ir Hercegovinos visuomenė – labai nevienalytė. Šiandien šalyje gyvena trys pagrindinės etninės grupės. Maždaug pusę gyventojų sudaro islamą išpažįstantys bosniai, apie trečdalį – serbai, kurie yra stačiatikiai, dar ketvirtadalis gyventojų – katalikai kroatai. Bosnijoje ir Hercegovinoje oficialiai pripažįstamos ir trys – bosnių, serbų ir kroatų kalbos.

Politinė ir administracinė sistema taip pat gana komplikuota. Šalis yra suskirstyta į du autonominius regionus: Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją ir Serbų Respubliką. Bosniai, serbai ir kroatai – kiekvieni renka savo prezidentą, kurie kartu sudaro prezidiumą ir valdo valstybę.

Žiauraus karo palikimas

Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos politinė sistema atsirado ne šiaip sau. Tai bandymas sutaikyti tris šalies etnines grupes, tarp kurių devintajame dešimtmetyje vykę konfliktai net peraugo į genocidą ir kitus žiaurius karo nusikaltimus. Sekdama Kroatijos ir Slovėnijos pavyzdžiu, 1992 metais Bosnija ir Hercegovina paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos. Tam priešinosi Bosnijos serbai, siekę turėti savo nacionalinę valstybę. Etninė įtampa peraugo į pilietinį karą, kuris netrukus išplito visoje šalyje.

Beveik ketverius metus trukęs Bosnijos karas buvo kruviniausias konfliktas Europoje po Antrojo pasaulinio. Per jį žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, iš jų apie 80 proc. – bosniai. Etninis valymas buvo paplitusi praktika karo metu – serbų nacionalistai siekė sukurti etniškai „švarias“ teritorijas savo būsimai valstybei. Konfliktas galiausiai baigėsi tik įsikišus NATO pajėgoms ir privertus Bosnijos serbus susėsti prie derybų stalo.

Nors praėjo jau daugiau nei dvidešimt metų, karo palikimas Bosnijoje ir Hercegovinoje dar jaučiamas. Šalyje yra labai populiarus vadinamasis tamsusis turizmas. Karo laikų bunkeriai, kulkų suvarpyti pastatai, genocido aukų muziejai – visa tai traukia turistus iš viso pasaulio. Istorijos pamiršti nevalia, tačiau nereikėtų Bosnijos ir Hercegovinos sieti vien tik su karu. Šalies istorinis, kultūros paveldas ir gamtos lobiai tikrai nepaliks abejingų.

Vingiuoti kalnų keliai

Nuvykti iš Lietuvos į Bosniją ir Hercegoviną kiek sudėtinga – tiesioginių skrydžių nėra. Daugelis tautiečių čia užsuka keliaudami po kitas Balkanų pusiasalio valstybes. Mes irgi atvykome iš Kroatijos – Zagrebe išsinuomoję automobilį, pirmiausia aplankėme Sarajevą, o vėliau ir svarbiausią Hercegovinos regiono miestą Mostarą.

Bosnija ir Hercegovina nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau keliaujant čia vizos nereikalingos, o lietuviams net pakanka asmens tapatybės kortelės. Kirsti sieną iš Kroatijos į Bosniją ir Hercegoviną pasirodė gana paprasta – mūsų dokumentai buvo patikrinti net neišlipus iš automobilio.

Maždaug 350 km atstumą nuo Kroatijos sienos iki Sarajevo įveikėme per daugiau nei šešias valandas. Bosnija ir Hercegovina – gana kalnuotas kraštas. Tik paskutinius 60 km iki sostinės važiavome autostrada, visur kitur driekėsi siauri ir vingiuoti kalnų keliai.

Tačiau kelionė, nors ir lėta, pasitaikė tikrai vaizdinga – daug kur teko važiuoti ne tik pro kalnus, žaliuojančias kalvas ir slėnius, bet ir sriaunias kalnų upes bei smaragdinius ežerus. Skirtingai nei Kroatijos ar kitų regiono šalių, Bosnijos ir Hercegovinos kraštovaizdį dar papildo minaretų bokštai – net mažuose miesteliuose ir kaimuose dažniausiai stovi po mečetę.

Osmanų palikimas Sarajeve

Atvykę į Sarajevą apsistojame pačioje senamiesčio, vadinamo Baščaršija, širdyje. Pro mūsų kambario langus matyti garsiausias Sarajevo simbolis – Sebilj fontanas ir Balandžių aikštė. Kainos Bosnijoje ir Hercegovinoje tikrai negąsdina – net ir gyvendami pačiame centre dviese mokame 15 eurų už naktį.

Sarajevo senamiestis didžiuojasi savo osmaniška architektūra. Garsusis Sebilj fontanas – osmanų laikus menanti geriamojo vandens kolonėle. Tokios buvo statomos visoje imperijoje – dažniausiai vietose, kur susikerta keliai, arba netoli maldos namų. Nuo Sebilj siauromis gatvelėmis vingiuoja istorinis Sarajevo centras, kuris kartu yra ir turgaus kvartalas. Čia galima rasti daugybę parduotuvėlių, kavinių ir restoranų. Turbūt žymiausia gatvelė kvartale – Kazandžiluk, kur pardavinėjami rankų darbo vario dirbiniai.

Sarajevo senamiestyje stūkso daugybė mečečių. Žymiausia jų – senajame turguje įsispraudusi Gazi Husrev-beg mečetė, statyta XVI amžiuje. Tai didžiausia istorinė mečetė visoje šalyje ir vienas svarbiausių architektūros statinių Sarajeve.

Sarajevas – tautų katilas

Nors gausu musulmonams skirtų maldos namų, 275 tūkst. gyventojų turintis Sarajevas yra tikras kultūrų ir religijų katilas. Maždaug 80 proc. sostinės gyventojų yra bosniai, ir bent jau oficialiai – musulmonai. Tačiau hidžabą dėvinčių moterų čia matėme nedaug, o ir bendraujant bosniai pasirodė labai atviri ir europietiški.

Sarajevas dažnai vadinamas Europos Jeruzale arba Balkanų Jeruzale. Mieste nuo seno kūrėsi įvairių tautų ir religijų bendruomenės. Visai netoli Gazi Husrev-beg mečetės stūkso ir gotikinė Romos katalikų katedra, senovinė Rytų ortodoksų bažnyčia ir netgi žydų sinagoga.

Kultūrų sankirtą Sarajeve žymi ženklas „Meeting of cultures“ (kultūrų susitikimas). Jis išlietas pėsčiųjų gatvėje maždaug toje vietoje, kur baigiasi rytietiškas, islamiška architektūra pasižymintis Baščaršijos kvartalas ir prasideda labiau vakarietiški, krikščionišką kultūrą ir Austrijos-Vengrijos palikimą menantys pastatai.

Karo žaizdos

Kiekviena gatvė, kiekvienas namas Sarajeve tiesiog alsuoja istorija. Šis miestas net tris kartus yra atsidūręs pasaulio dėmesio centre. Tik vienas tų kartų buvo džiugus: 1984 metais Sarajevas, tuo metu būdamas Jugoslavijos miestu, rengė žiemos olimpines žaidynes – tuo iki šiol labai didžiuojasi miesto gyventojai.

Kitas garsus įvykis Sarajeve nutiko 1914 metais: serbų nacionalistas Gavrilas Principas čia nušovė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį Franzą Ferdinandą ir jo žmoną Sofiją. Netrukus Austrija-Vengrija paskelbė ultimatumą Serbijai – tai laikoma Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Žudynės įvyko prie Sarajevo centre esančio osmaniško Lotynų tilto, kuris šiandien gausiai lankomas turistų.

Dar liūdnesni įvykiai Sarajevo laukė paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Per Bosnijos karą Sarajevą net 1425 dienas (maždaug ketverius metus) apsupusi laikė serbų kariuomenė. Per apgultį žuvo daugiau nei 5 tūkst. civilių – dauguma jų nuo snaiperių kulkų ar granatų sprogimų.

Kulkų žymės dar likusios daugelyje Sarajevo pastatų, o Zmaja od Bosne ir Meša Selimović gatvės net vadinamos „Snaiperių alėja“ – aukštuose pastatuose įsitaisę snaiperiai nuo čia šaudydavo į miesto gyventojus. Kai kur žmonių žūties vietose kulkų ar granatų išmuštos skylės buvo užpilamos raudonais dažais – kraujo spalva. Šie tarsi memorialiniai paminklai yra išlikę keliose miesto vietose ir vadinami „Sarajevo rožėmis“.

Senasis Mostaro tiltas

Po pažinties su Sarajevu keliaujame į Mostarą. Šis miestas dažnai vadinamas neoficialia Hercegovinos – pietinio šalies regiono – sostine. Su Juodkalnija rytuose ir su Kroatija pietuose besiribojančioje Hercegovinoje gyvena didelės tiek bosnių, tiek serbų ir kroatų bendruomenės. Pačiame Mostare beveik pusė gyventojų yra kroatai – tai labiausiai kroatų apgyvendintas miestas šalyje.

Mostaras daugiausia garsėja XVI amžiuje statytu 20 metrų aukščio osmanišku tiltu. Tai vienas žymiausių islamo architektūros statinių visuose Balkanuose. Šį tiltą 1993 metais per Bosnijos karą buvo susprogdinę kroatų nacionalistai, tačiau vėliau bendromis tarptautinės bendruomenės pastangomis jis atstatytas ir šiandien yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Bosnija ir Hercegovina nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau keliaujant čia vizos nereikalingos, o lietuviams net pakanka asmens tapatybės kortelės.

Senasis tiltas yra nutiestas per sraunią Neretvos upę – abipus jos išsidėstęs Mostaro senamiestis. Be Senojo tilto, čia ir daugiau osmaniškos architektūros, o pačioje senamiesčio širdyje šurmuliuoja rytietiškas turgus, jame galima įsigyti įvairiausių suvenyrų, rankų darbo papuošalų ir visokių niekučių. Kaip ir Sarajeve, Mostare populiarūs variniai dirbiniai – juos čia taip pat kala vietos meistrai.

Vaikštinėdami siauromis senamiesčio gatvelėmis aptikome ir kitą žymų Mostaro objektą – Kreivąjį tiltą. Jis nutiestas per siaurutį Rodoboljos upeliuką ir yra tarsi sumažinta Senojo tilto versija. Legenda sako, jog osmanai pirmiausia pabandydami nutiesė Kreivąjį tiltą, o tuomet ėmėsi Senojo tilto statybos.

Geriausias vaizdas – nuo minareto

Mečetės Mostare yra neatskiriama miesto panoramos dalis – dauguma jų taip pat statytos osmanų laikais. Ne visos iš jų šiandien yra naudojamos religiniams tikslams – kai kurios paverstos muziejais ir atvertos lankytojams. Turbūt žymiausia – 1618 metais statyta Koski Mehmed pasha mečetė, antra pagal dydį Mostare. Už maždaug 6 eurus galima ne tik pasižvalgyti pačioje mečetėje, bet ir užlipti į minaretą, nuo kurio atsiveria nuostabi miesto panorama ir Senojo tilto vaizdas.

Be gražaus senamiesčio ir osmaniškos architektūros, Mostaras turi ir tamsiąją pusę. Kaip ir visai šaliai, Mostarui didelę žalą padarė pilietinis karas. Buvo sugriautas ne tik Senasis tiltas, bet ir daugybė kitų statinių, taip pat žuvo apie 2 tūkst. žmonių. Tiek pačiame senamiestyje, tiek už jo ribų galima pamatyti daugybę apgadintų, kulkų suvarpytų pastatų. Vienas jų, kitados buvęs bankas, per karą pramintas snaiperių bokštu – aukštas statinys buvo puiki vieta šaudyti į žmones.

Buvusį karą mieste mena ir kitos detalės. Prie Senojo tilto ir dar keliose vietose paguldyti memorialiniai akmenys su užrašais „Don‘t forget 93“ (Nepamiršk 93-iųjų). O miesto turguje parduodami iš tuščių kulkų pagaminti tušinukai.

Atgaiva – Kravico kriokliai

Mostaras – nedidelis miestas, tad dauguma turistų į jį užsuka vienai dienai, o apsistoję ilgiau išsirengia į trumpas ekskursijas į atokesnius miestelius ir gamtos parkus. Mes nutarėme aplankyti maždaug už 50 km esančius Kravico krioklius – vieną gražiausių gamtos objektų Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Įėjimas į krioklių parką kainuoja 4 eurus, o praleisti čia galima kad ir visą dieną. Žalumos apsupti kriokliai yra bene 25 metrų aukščio, apačioje jų susidaręs skaidrus ežeras, čia galima išsinuomoti vandens dviratį ar valtelę pasiirstyti. Išdrįsome ir išsimaudyti, nors ežero vanduo ir pasirodė ledinis.

Kravico krokliai išsidėstę visai netoli sienos su Kroatija, tad čia atvyksta nemažai turistų ir iš šios šalies. Mums tai irgi buvo puiki atgaivos stotelė keliaujant toliau – į Kroatijos miestą Dubrovniką.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"