Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Batumis laukia turistų iš Lietuvos

 
2018 06 28 17:00
Vaizdas į Batumį iš botanikos sodo, įsikūrusio kitapus įlankėlės.
Vaizdas į Batumį iš botanikos sodo, įsikūrusio kitapus įlankėlės. Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Jei kas nors dar tik svarstote, kur atostogauti šią vasarą, nesigailėsite pasirinkę Batumį – nuostabų miestą, Gruzijos, dabar jau vadinamos ir Sakartvelu, perlą prie Juodosios jūros, – Adžarijos autonominės respublikos sostinę. Vyresnio amžiaus žmonės atras jį iš naujo – labai pasikeitusį ir išgražėjusį, jaunimui bus tikrai smagi, nepatirta egzotika.

Subtropinis klimatas čia ypač palankus poilsiaujantiesiems: karščių neišvarginta augmenija dažnai atgaivinama trumpo lietaus, po kurio vėl giedra ir šilta. Nuo birželio mėnesio iki 24 laipsnių įšilusi jūra iš savo glėbio nepaleidžia iki rugsėjo pabaigos – itin mėgstamo aksominio sezono. Susikalbėti galima ir angliškai, ir rusiškai. Vizos nereikia, ir net nebūtinas pasas, pakanka asmens tapatybės kortelės. Kainos – labai priimtinos mūsų piniginei.

Prieš dvejus metus pigių avialinijų tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į antrą pagal dydį Sakartvelo miestą Kutaisį – Imeretijos regiono sostinę – leido Lietuvos keliautojams labiau pažinti pietinę šalies dalį ir Juodosios jūros pakrantę, kadangi iš Kutaisio šias vietoves pasiekti daug arčiau, nei iš Tbilisio. Iš Vilniaus tiesiogiai atskristi į Batumį pigių bilietų nerasite, nes Batumio oro uosto savininkai – turkai, tad skraido tik gana brangūs turkų avialinijų lėktuvai. Pigių skrydžių bendrovių čia nėra ir į Batumį iš Vilniaus skraidinama per Stambulą.

2012 metais Batumyje viešėjęs Donaldas Trumpas pareiškė, kad miestas per 5 metus taps gražiausiu pasaulyje.

Iš Kutaisio – į Batumį

Grupei Lietuvos žurnalistų pažintį su Batumiu organizavo Adžarijos autonominės respublikos turizmo departamentas. „Labai tikimės sulaukti daugiau poilsiautojų iš jūsų šalies. Pernai Adžarijos regione apsilankė 818 turistų iš Lietuvos, užpernai – 1058“, – teigė turizmo departamento atstovė Nino Chachubija. Pasak jos, daugiausia Adžarijoje lankosi šalių kaimynių gyventojai, pirmauja turkai (kasmet jų atvyksta apie milijoną), antroje vietoje yra Azerbaidžanas, trečioje – Rusija. Pernai populiariausių dešimtuką eilės tvarka po jau minėtų šalių sudarė Iranas, Izraelis, Ukraina, Armėnija, Baltarusija, Saudo Arabija ir Kazachstanas.

Per viešnagę Batumyje sutikti žurnalistai iš Kazachstano sakė, kad kazachai savo šalyje atostogauja tik tais metais, kai gerai uždirba, nes poilsiauti prie Kaspijos jūros ar Balchašo ežero yra brangu. Mažiau pajamų gaunantieji renkasi Batumį.

Panašiai ir Lietuvoje – Palangoje poilsiauti mums jau gana brangu. O jei dar atsižvelgsime, kad Palanga niekada negarantuos gero oro ir šiltos jūros, tad niekuo nerizikuojant galbūt verta rinktis Batumį. Kaip teigė mus lydėjęs gidas Sulchanas Devadzė, jūra šilta visą vasarą, oro temperatūra birželį laikosi apie 27 laipsnius, liepą ir rugpjūtį pasiekia ir 30 laipsnių.

Atskridus į Kutaisį pasiekti Batumį gana paprasta. Net nereikia važiuoti į autobusų stotį – oro uoste laukiantys taksistai 130 km iki Batumio siūlosi nuvežti gana pigiai. Kaina dar priklauso ir nuo to, keliese važiuojate, jei dviese – po 40 larių. Vis dėlto eurus pasikeisti į larius labiau apsimoka Lietuvoje (už 1 eurą gausite 3,4 lario, Batumyje šiek tiek mažiau – 2,8 lario).

Apsigyventi 150 tūkst. gyventojų turinčiame Batumyje galima taip pat nebrangiai. Kaip teigė N. Chachubija, mieste iš viso yra 430 nakvynės objektų (viešbučių, nakvynės namų), kuriuose vienu metu gali apsistoti 21 600 žmonių. Sezono įkarštyje lieka laisvi tik patys brangiausi viešbučiai (pavyzdžiui, dvivietis numeris penkių žvaigždučių „Radisson“ – 160 – 180 eurų).

Be to, galima apsistoti vietinių nuomojamuose butuose. Pasak mus lydėjusios gidės Eto Mjavanadzės, įvairiausių variantų galima rasti ir internete, ir atvykus, mat šeimininkai butus siūlo ir autobusų stotyje. Kaina priklauso nuo vietos mieste. Vidutiniškai dviejų kambarių butą galima išsinuomoti už 30 eurų, nesvarbu, kiek žmonių jame gyvens.

Nesibaigiantys vyno keliai

Iš visų Sakartvelo regionų tik Adžarija turi priėjimą prie Juodosios jūros. „Svečiams patinka, kad jie gali derinti poilsį prie jūros ir kalnų turizmą. Be to, mes garsėjame savo virtuve ir vyndaryste“, – sakė N. Chachubija. Vietos turizmo agentūros organizuoja įvairias dienos išvykas į Batumio apylinkes, kai vietos kaimeliuose pietaujama degustuojant vynus.

Lankėmės 35 km nuo Batumio esančiame Priceline Maisi (dar žinomą kaip Sagoreti) kaime pas vyndarį Nodarą Šervašidzę. Vasarą jis priima turistus, vieną grupę po kitos, kaip sakė gidas, vos turi kada pasikasyti galvą. Vaišina vynu ir pietumis, aprodo savo senelių dar 1914 metais įrengtą vyno rūsį. Jame išlikęs ir milžiniškas į žemę grindyse įmūrytas molinis vyno ąsotis. Paprastai ąsočiai būdavo tokio dydžio, kad jame galėtų tilpti žmogus. Čia prisiminėme seną kartvelų komediją „Ąsotis“: prakiurusį indą sutaisęs meistras per kakliuką niekaip atgal negalėjo išlįsti, kol galop buvo nuridentas nuo kalno.

N.Šervašidzės šeimos ūkyje 2 ha žemės apsodinta vynuogėmis. „Turiu apie 3 tūkst. vynmedžių, iš jų kasmet padarau 12 t vyno. Jo niekur kitur įsigyti neįmanoma, tik čia. Netiekiu į jokias parduotuves“, – pasakojo šeimininkas. Iš vynuogių jis gamina ir beveik 60 laipsnių stiprumo gėrimą čiačią. „Kai komunistų laikais buvo priimtas vadinamasis sausas įstatymas, reikalauta iškirsti visus vynuogynus. Daug kur ir iškirto, o Sakartvele – nė vieno. Valdžia suprato, kad priversti mus tai padaryti yra pavojinga“, – aiškino Nodaras. Jo žmona atvykus turistams rūpinasi pietumis – su keliomis moterimis stalą nukloja nacionaliniais patiekalais.

Užstalėje mus pasitikę Sagoreti kaimo vyrai (ansamblio „Elesa“ trio) traukė dainą po dainos, pamalonino ir garsiąja „Suliko“. Gidas Sulchanas patikslino, kad tai ne adžarų liaudies daina. „Eiles 1895 metais parašė poetas Akakis Ceretelis, muziką – jo teta Varvara Cereteli. Ir daina tapo žinoma visame pasaulyje“, – teigė gidas.

Grįždami iš N. Šervašidzės vyno ūkio dar stabtelėjome Machunseti kaime prie unikalaus arkinio akmeninio tilto per upę bei iš 50 m aukščio krintančio kalnų krioklio. Visai čia pat, vos už kelių kilometrų, ir kalnų apsupti garsieji Adžarijos vyno namai, juose šio krašto vyno 2012 metais ragavo ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Abu mūsų lankyti objektai įtraukti į Adžarijos vyno kelią, informaciją apie juos galima rasti ir jų svetainėse internete.

Na, o norint išragauti Juodosios jūros žuvų, verta užsukti į Batumio žuvų turgų. Lašišų kilogramas – 20 larių, midijų – 4 lariai, plekšnių – 40 larių, eršketo – 28 lariai. Čia pat sėdinti stotinga moteris pasiruošusi aštriu peiliu kilogramą jūsų nusipirktų žuvų išdarinėti už 1 larį. Už sienos – virtuvė, kurioje ir iškeps pirkinį.

Pavakaroti prie nacionaliniais patiekalais nukrauto stalo Batumyje nėra brangu. Vakarienė 10 žmonių skanaujant daugybę nacionalinių patiekalų ir vietos vyno restorane „Megrul-Lazuri“ kainavo 400 larių. Per ilgą vakarienę dar išvydome ir keletą ugningų adžarų liaudies šokių. Beje, nuo šių metų gegužės Sakartvelo kavinėse ir restoranuose draudžiama rūkyti.

Abėcėlės DNR ir turkai

Pasigedusieji stiprios rytietiškos kavos mieste gali bet kur jos paragauti vos už 1 larį. Brangiau – apie 10 larių – ji kainuos tik įspūdingo bokšto – kartvelų abėcėlės, surašytos į DNR spiralę, viršutinėje 130 m aukščio apžvalgos aikštelėje. Šis įspūdingas 60 mln. larių kainavęs objektas stovi miesto centre, visai šalia paplūdimio, ir yra skirtas unikaliam 33 raides turinčiam kartvelų raštui pagerbti. Beje, kava Batumyje tokia, kaip Turkijoje. Čia galima paragauti ir iš Turkijos virtuvės išpopuliarėjusių rytietiškų saldumynų. Kaip pasakojo S. Devadzė, XVII amžiuje Adžarija buvo užkariauta Osmanų imperijos, tad kultūros susipynė. Okupacija truko 300 metų, per tą laiką visi adžarai buvo priversti tapti musulmonais (sultonas musulmonus atleido nuo mokesčių, tad gana greitai 99 proc. gyventojų pakeitė tikėjimą).

Klimatas ypač palankus poilsiaujantiesiems: karščių neišvarginta augmenija dažnai atgaivinama trumpo lietaus, po kurio vėl giedra ir šilta.

„Rusijos-Turkijos karo metu, 1877–1878 metais, Adžarija atgavo nepriklausomybę, pamažu gyventojai grįžo prie savojo stačiatikių tikėjimo. Dabar Adžarijoje 66 proc. stačiatikių, priklausančių Sakartvelo stačiatikių bažnyčiai, ir 34 proc. musulmonų. Yra šeimų, kurių tėvai – dar musulmonai, o vaikai jau krikštijasi stačiatikiais, – pasakojo gidas S. Devadzė. – Po Rusijos-Turkijos karo politinis veikėjas, rašytojas sakartvelas Ilja Čavčavadzė, būdamas Rusijos imperijos Dūmos nariu, įkalbėjo imperatorių Adžariją atiduoti Sakartvelui, kuriam regionas ir anksčiau, dar prieš osmanų okupaciją, priklausė. Kad Adžarija išliktų Sakartvelo dalimi, nusipelnė ir kitas politinis veikėjas Memedas Abašidzė. Kai turkai 1921 metais dar buvo įsiveržę į Batumį ir norėjo surengti referendumą dėl Adžarijos priklausomybės Sakartvelui ar Turkijai, M. Abašidzė pareiškė, kad Adžarija visada liks Sakartvelo sudėtyje.“ Dabar Batumio centre yra paminklai ir M. Abašidzei, ir I. Čarčavadzei. Šis Sakartvelo stačiatikių cerkvės netgi kanonizuotas šventuoju.

Trumpo ir čiačios bokštai

Miesto centre – ne vienas įspūdingas dangoraižis. Žvilgsnį traukia vadinamasis Trumpo bokštas (Trump Tower). „2012 metais Batumyje viešėjęs Donaldas Trumpas pareiškė, kad miestas per penkerius metus taps gražiausiu pasaulyje, ir padėjo kertinį akmenį būsimo dangoraižio statyboje. Vėliau, jam tapus JAV prezidentu, iš šio projekto jo vadovaujama kompanija pasitraukė“, – pasakojo S. Devadzė. Dangoraižį pastatė vietos verslininkai kartu su ispanais. Kaip dabar skelbia milžiniškas stendas, jame vis dar yra laisvų įrengtų apartamentų, kuriuos įsigijus iškart galima apsigyventi.

Kur kas kuklesnis, bet ne mažiau garsus, yra netoliese esantis Čiačios bokštas. „2007 metais šioje vietoje norėta statyti mečetę, tačiau gyventojai idėjai nepritarė. Svarstant, kaip pritraukti turistų, nuspręsta pastatyti Čiačios bokštą, – aiškino S. Devadzė. – Kai bokštą atidarė, kelis mėnesius kasdien tam tikrą valandą, kuri nebuvo paslaptis, iš viduje esančių fontanų tryško tikra čiačia. Kas spėjo, prisiragavo. Dabar bokštas remontuojamas.“

Pajūriu – iki sienos su Turkija

Pajūris, bent jau mums lankantis praėjusią birželio savaitę, nustebino savo erdvėmis. Niekur nebuvo tankiai nugultas poilsiautojų. Sako, liepą ir rugpjūtį žmonių būna daugiau, tačiau visiems vietos pakanka 8 km nusidriekusiame paplūdimyje. Tiek kilometrų nutiestas ir puikus pėsčiųjų bei dviratininkų takas – pajūrio promenada – lankomiausias miesto objektas. Promenada baigiasi ties ta vieta, kur į jūrą įteka Čorochos upė. Per ją ketinama statyti tiltą ir paplūdimys nusidrieks tolyn dar 10 km, iki Turkijos sienos.

Batumyje apsistojus ilgiau, galima nuvažiuoti ir į Turkiją (vizos nereikia, būtinas pasas). „Apsipirkti visada važiuojame į Turkijos miestą Trabzoną. Panašaus dydžio kaip ir Batumis, tik prekybos centrų daugiau. Dviejų valandų kelionė kainuoja 25 larius, – kalbėjo E. Mjavanadzė. – O iš Trabzono oro uosto yra daug pigių skrydžių į daugelį miestų. Pavyzdžiui, į Stambulą nuskridau ir grįžau už 150 larių.“

Vaikštinėdami pajūriu visi ilgėliau stabteli prie įspūdingos vyro ir moters skulptūros, kurią sukūrė JAV gyvenanti sakartvelė Tamara Kvesitadzė. Ant judančio mechanizmo besisukančios 3 m aukščio figūros kas 9 min. tai susilieja, tai išsiskiria. „Žmonių figūros pavaizduotos be rankų, nes rankos simbolizuoja prisirišimą, materialų pasaulį, o meilė yra laisvės pilnatvė“, – aiškino S. Devadzė. Kažkuris iš turistų skulptūrą pavadino „Ali ir Nino“. Nors, pasak gido, autorė tokios minties neturėjo, tačiau daug kas joje įžvelgia vieną gražiausių meilės istorijų apie musulmono jaunuolio Ali ir krikščionių kunigaikštytės Nino meilę, aprašytą azerbaidžianiečių rašytojo Kurbano Saido romane.

Venecijos aikštė ir Mimino

Tačiau kita auksu tviskanti skulptūra miestiečių tikrai tapatinama su Nino, tik ...kita. „Žmonės kalba, kad ją buvęs mūsų prezidentas atidengė Milano teatre „La Scala“ dainuojančiai gruzinų dainininkei, mecosopranui Nino Surguladzei, kurią esą buvo labai įsimylėjęs. O skulptūra stovi ne bet kokiame, o Piazza skvere, kuris 2009 metais pastatytas pagal Venecijos Šv. Morkaus aikštės modelį. Pagrindiniame bokšte skaičiuojant valandas pasirodo nacionaliniais drabužiais vilkinčios skulptūros ir grojamas Sakartvelo himnas. Nauja aikštė sukurta vietoj buvusios ir ištuštėjusios rusų mokyklos.

Venecijos aikštėje kavinė „Mimino“ pavadinta garsaus 1977 metų filmo „Mimino“ herojaus vardu. Juosta pasakoja apie sakartvelų aviatorių Mimino, kurį vaidina garsus aktorius ir dainininkas Vachtangas Kikabidzė. Mimino turistams akį merkia ir nuo marškinėlių suvenyrų parduotuvėlėse. Batumis moka stebinti ir žavėti. Pramogų ir įspūdžių čia netrūksta. Mieste galima pamatyti įspūdingą delfinų šou, pasivaikščioti po 108 ha plytintį botanikos sodą, pakilti virš miesto moderniu 2013 metais atidarytu keltuvu į 252 m aukštį ir iš viršaus apžvelgti Batumį, kuris, kaip sakė gidas S. Devadzė, minimas dar Aristotelio užrašuose IV amžiuje prieš mūsų erą. „Jis įvardytas kaip „batus lima“ – gili įlanka. Iš tikrųjų Juodosios jūros baseine Batumis po Sevastopolio ir dabar yra pats giliausias uostas“, – teigė S. Devadzė.

Ugningi adžarų šokiai, kas vakarą linksminantys lankytojus Batumio restorane „Megrul-Lazuri“:

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"