Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Atradimas tolimame kosmose

 
Meniškai pavaizduota egzoplaneta Kepler-1625b (kairėje) ir milžiniškas jos mėnulis, skriejantis maždaug už 3 mln. kilometrų nuo savo planetos.
Meniškai pavaizduota egzoplaneta Kepler-1625b (kairėje) ir milžiniškas jos mėnulis, skriejantis maždaug už 3 mln. kilometrų nuo savo planetos.

JAV astronomai mano atradę pirmąjį planetos palydovą už Saulės sistemos ribų – tas objektas yra Neptūno dydžio dujų milžinas.

Iki šiol mokslininkams pavyko atrasti daugybę egzoplanetų, bet dar nebuvo patvirtinta, kad kuri nors jų turėtų palydovų. Dviejų JAV Kolumbijos universiteto astronomų studijoje pateikiama duomenų, rodančių, jog tikriausiai pavyko aptikti pirmąjį tokio tipo dangaus kūną.

Potencialus egzoplanetos palydovas, kaip spėjama, gerokai didesnis negu Žemė, Neptūno arba Urano dydžio, o planeta, aplink kurią jis sukasi, – maždaug kaip Jupiteris. Ši numanoma dujinių objektų pora yra už 8 tūkst. šviesmečių nuo mūsų planetos.

Alexas Teachey ir Davidas Kippingas ištyrinėjo 284 egzoplanetas, anksčiau atrastas NASA Keplerio kosminiu teleskopu. Išnagrinėjus duomenis nustatyta, kad tik viena planeta galbūt turi palydovą. Ji skrieja aplink žvaigždę Kepler-1625, kuri yra panašaus dydžio kaip mūsų Saulė, tik senesnė. Pernai mokslininkai, norėdami patvirtinti arba atmesti prielaidą, jog egzoplaneta Kepler-1625b turi aplink ją skriejantį palydovą, nukreipė į šią sistemą Hablo teleskopą. Tyrėjai tikėjosi užfiksuoti Kepler-1625 spindesio dvigubą susilpnėjimą. Pagrindinį silpną trumpalaikį žvaigždės aptemimą lemia priešais ją praskriejanti planeta. Antrą aptemimą gali sukelti tos planetos palydovas.

Hablo teleskopas, galingesnis ir tikslesnis negu Keplerio, aptiko antrąjį, silpnesnį, žvaigždės spindesio sumažėjimą praėjus pusketvirtos valandos, kai tarp centrinio šviesulio ir Žemės praslinko planeta. Šis reiškinys atrodė taip, „tarsi šuo sektų iš paskos, už pavadėlio vedamas savo šeimininko“. Tačiau stebėjimo laikotarpis baigėsi numanomo egzopalydovo tranzitui dar nesibaigus, todėl astronomai turės vėl teks atlikti stebėjimą Hablo teleskopu, galbūt ateinantį pavasarį. Nors surinkti duomenys teikia vilčių, A. Teachey pabrėžė, kad juos reikia vertinti atsargiai: „Kol kas butelio šampano neatkemšame.“

Jei tyrėjams iš tikrųjų pavyko aptikti palydovą, vadinasi, jis skrieja maždaug už 3 mln. kilometrų nuo savo planetos ir, atrodo, yra dvigubai didesnis negu mūsiškis Mėnulis. Astronomai negali pasakyti, kaip susidarė šis potencialus milžiniškas egzopalydovas. Jei atradimas bus patvirtintas, jis greičiausiai smarkiai supurtys mūsų supratimą, kaip formuojasi palydovai ir iš ko jie sudaryti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"